„Žalgiris“

„Žalgiris“, Vi̇̀lniaus fùtbolo kománda „Žalgiris“ (1947 „Dinamo“, 1948–1961 „Spartakas“, 1993–1995 „Žalgiris-BSW“, 1995–2008, nuo 2014 „FK Žalgiris“, 2009–2014 „VMFD Žalgiris“), įkūrimo pradžia laikomi 1947, kai komanda buvo perkelta į Vilnių, susieta su Dinamo draugija (pavadinta jos vardu), 1948 – su Spartako draugija (pavadinta jos vardu). 1962 Spartako draugijos Lietuvos padalinį sujungus su Žalgirio draugija, komanda pavadinta Žalgirio vardu. 1947–1989 komanda dalyvavo SSRS čempionatuose; pirmą kartą aukščiausioje lygoje žaidė 1953, sėkmingiausiai – 1987 – užėmė 3 vietą (po Maskvos Spartako ir Dniepropetrovsko Dniepro). SSRS bronzos medalininkais tapo: žaidėjai – S. Baranauskas, V. Buzmakovas, V. Ivanauskas, S. Jakubauskas, A. Janonis, V. Jurkus, A. Kalinauskas, A. Mackevičius, R. Mažeikis, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, V. Rasiukas, K. Ruzgys, V. Sukristovas; vyriausiasis treneris B. Zelkevičius.

1987 Žalgirio futbolininkai atstovavo SSRS studentams pasaulio universiadoje ir, pralaimėję (2:3) Pietų Korėjos futbolininkams, bet nugalėję Jugoslavijos (1:0), Brazilijos (6:0), Urugvajaus (6:1), Šiaurės Korėjos (2:1), finale – ir Pietų Korėjos (5:0) studentus, tapo universiados čempionais (žaidė V. Baltušnikas, S. Baranauskas, V. Bridaitis, V. Buzmakovas, V. Ivanauskas, A. Janonis, A. Kalinauskas, A. Koncevičius, G. Kviliūnas, R. Mažeikis, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, V. Rasiukas, K. Ruzgis, V. Sukristovas, R. Tautkus; vyriausiasis treneris B. Zelkevičius, trenerio asistentas V. Jančiauskas). Žalgiriečiai A. Janonis ir A. Narbekovas (su SSRS rinktine) tapo XXIV olimpinių žaidynių, 1988 Seulas, čempionais.

1988 Žalgiris debiutavo UEFA taurės turnyre (Vilniuje 2:0 nugalėjo Vienos Austria Memphis, o Vienoje 2:5 pralaimėjo), 1989 įveikė Göteborg (Švedija; 2:0 Vilniuje, 0:1 Göteborge), bet pralaimėjo (1:4 Belgrade, 0:1 Vilniuje) Crvena zvezda komandai.

1990 03 09 Žalgiris žaidė paskutines SSRS aukščiausios lygos čempionato rungtynes su Černomorec Odessa (0:1) ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę atsisakė dalyvauti SSRS čempionatuose. 1990 iš komandos pasitraukė beveik visi pajėgiausi žaidėjai, Žalgiris pradėjo rungtyniauti Lietuvos čempionatuose. Per 20 sezonų A lygoje Žalgiris 3 kartus tapo Lietuvos čempionu, 5 kartus laimėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurę ir 2003 – supertaurę.

Dėl finansinių problemų Vilniaus futbolo klubui Žalgiris (prezidentai: 1990–1996 B. Zelkevičius, 1997–2006 J. Loputis, nuo 2006 V. Kostujevas) tapus neveiksniam, komanda ėmė rūpintis 2009 įkurta viešoji įstaiga Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) Žalgiris (vykdantieji direktoriai: 2009–2010 M. Kasperūnas, nuo 2010 V. Venslovaitienė, garbės prezidentai: 2010–2011 V. Navickas, nuo 2011 A. Zuokas). 2009 LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD Žalgiriui rungtis I lygoje. Buvo parengtas ir įgyvendinamas komandos stiprinimo planas. 2010 Vilniaus miesto savivaldybė tapo viešosios įstaigos VMFD Žalgiris dalininke, Europos futbolo asociacijų sąjungai (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA) pritarus komandai leista dalyvauti A lygos čempionatuose.

Žalgirio žymiausi žaidėjai: A. Kulikauskas (1953–1965), S. Ramelis (1959–1973), P. Glodenis (1962–1966, 1969, 1973–1974), R. Juška (1962–1965, 1970–1971), A. Žilinskas (1962–1975), B. Zelkevičius (1963–1967, 1969–1973), G. Kalėdinskas (1963–1973), J. Jurgelevičius (1965, 1967–1970, 1973–1980), K. Latoža (1968–1983), V. Dirmeikis (1970–1973, 1975–1981), Š. Giršovičius (1974), E. Riabovas (1976–1981), S. Danisevičius (1976–1979, 1981–1986), V. Kasparavičius (1976, 1978, 1980–1986), V. Jurkus (1977–1988), S. Jakubauskas (1978–1989), A. Janonis (1978–1989), S. Baranauskas (1980–1989, 1997), I. Pankratjevas (1983–1989), A. Narbekovas (1983–1990), V. Ivanauskas (1984, 1986–1989), V. Sukristovas (1984–1990, 1997–1998), V. Baltušnikas (1985–1990, 1991–1992, 1994–1995, 1997–1998), R. Fridrikas (1985–1989, 1991), V. Martinkėnas (1989), A. Preikšaitis (1989–1996), A. Tereškinas (1990–1996, 2005), E. Jankauskas (1991–1996), R. Zdančius (1991–1994), D. Maciulevičius (1991–1995), T. Žvirgždauskas (1991–1995), A. Skarbalius (1992–1994), A. Skerla (1995–1996), D. Šemberas (1996–1998), T. Ražanauskas (1996–1997), I. Morinas (1996–1998, 2004–2010), Ž. Karčemarskas (1998, 2001), R. Poškus (1999), M. Kalonas (2001).

Komandos aistruoliai renka geriausiąjį sezono futbolininką; 2004 juo tapo M. Malinauskas, 2005 – V. Lemežis, 2006–2008 – I. Morinas, 2009 – E. Mostianica, 2010 – P. Komolovas (Rusija), 2011 – M. Rapalis, 2012 – K. Bilinskis (Lenkija).

Žalgirio vadovai: J. Baronas (1951–1953), R. Ragelis (1953), S. Petkus (1955–1956), A. Petkevičius (1960), G. Glazkovas (1961–1962), R. Grušas (1963–1965, 1968–1969, 1980–1982), A. Daumantas (1970), E. Bardauskas (1971–1972), V. Čiegis (1973–1975), A. Kulikauskas (1976), V. Zemeris (1977–1980), G. Subačius (1983), R. Balčiūnas (1984–1985), R. Vosylius (1985–1989), V. Jančiauskas (1989–1993).