Vi̇̀lniaus fùtbolo mokyklà, VFM (1959–1978 Vi̇̀lniaus vaikų̃ fùtbolo mokyklà, 1978–1983 Vi̇̀lniaus Žalgirio vaikų̃ ir jaũnių fùtbolo spòrto mokyklà, 1983–1992 Vi̇̀lniaus Žalgirio specializúota oli̇̀mpinio rezer̃vo vaikų̃ ir jaũnių fùtbolo spòrto mokyklà, 1992–1997 Vi̇̀lniaus žaidi̇̀mų mokyklà, 1997–2001 Vi̇̀lniaus Tauro spòrto mokyklà), įkurta 1959 S. Paberžio iniciatyva.
1959–1962 mokykla buvo prie Spartako, 1962–1978 – prie Žalgirio meistrų komandų, 1978–1992 priklausė Žalgirio Vilniaus miesto tarybai, 1992–2001 – Vilniaus miesto švietimo skyriui, nuo 2001 – Vilniaus miesto savivaldybei. 1992–2001 mokykla buvo sujungta su Vilniaus miesto specializuota vaikų ir jaunių tinklinio mokykla (Vilniaus sporto mokykla Tauras) ir joje buvo kultivuojamos dvi sporto šakos: futbolas ir tinklinis, nuo 2001 – tik futbolas.
1959 mokykloje dirbo 3 treneriai, treniravosi apie 100 vaikų, 2011 dirbo 20 trenerių, treniravosi 532 vaikai (buvo 36 mokymo grupės).
Žymiausi mokyklos auklėtiniai: J. Jurgelevičius (1965, 1967–1970, 1973–1980 Vilniaus Žalgirio meistrų komandoje žaidė 426 rungtynes, įmušė 62 įvarčius, 4 kartus, 1979, atstovavo Lietuvos rinktinei, 1969, 1980 geriausias Lietuvos futbolininkas; pirmasis treneris V. Beniušis), G. Paberžis (1967 SSRS Vilties taurės turnyro 2 vietos laimėtojas, 1968, 1971, 1974–1981 Vilniaus Žalgirio meistrų komandoje žaidė 275 rungtynes, įmušė 11 įvarčių, 1982 Lietuvos, 1984 SSRS studentų čempionas; pirmasis treneris J. Muliuolis), K. Latoža (1967 SSRS Vilties taurės turnyro 2 vietos, 1979 SSRS tautų spartakiados 6 vietos laimėtojas, 6 kartus, 1979, atstovavo Lietuvos rinktinei, 1968–1983 Vilniaus Žalgirio meistrų komandoje žaidė 515 rungtynių, komandos rekordas, įmušė 50 įvarčių, 1984 SSRS studentų čempionas; pirmasis treneris J. Muliuolis), A. Mackevičius (1976–1988 Vilniaus Žalgirio meistrų komandoje žaidė 321 rungtynes, įmušė 41 įvartį, 1977 Lietuvos čempionas, 1987 SSRS čempionato bronzos medalio laimėtojas; pirmasis treneris Z. Ganusauskas), V. Sukristovas (1987 pasaulio universiados aukso ir SSRS čempionato bronzos medalio laimėtojas, 1988 Europos vicečempionas, 26 kartus, 1992–1997, atstovavo Lietuvos rinktinei, įmušė 2 įvarčius; pirmasis treneris V. Gedgaudas; 2007–2008 buvo Lietuvos jaunimo rinktinės treneris), E. Jankauskas (56 kartus, 1991, 1995–2008, atstovavo Lietuvos rinktinei, įmušė 10 įvarčių, 1992 Lietuvos čempionas, 5 kartus, 1997, 1998, 2000, 2001, 2004, geriausias Lietuvos futbolininkas, 1998 Belgijos, 2003, 2004 Portugalijos čempionas, 2003 Portugalijos taurės ir Europos futbolo asociacijų sąjungos (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA) taurės, 2004 UEFA čempionų lygos laimėtojas; pirmasis treneris S. Bakanas), D. Šemberas (56 kartus, nuo 1996, atstovavo Lietuvos rinktinei, 2005 geriausias Lietuvos futbolininkas; pirmasis treneris V. Kateiva), A. Skerla (84 kartus, 1996–2011, atstovavo Lietuvos rinktinei, įmušė 1 įvartį, 1997 Lietuvos taurės, 2010 Lenkijos taurės ir supertaurės laimėtojas; pirmasis treneris G. Buzas), I. Morinas (51 kartą, 1997–2007, atstovavo Lietuvos rinktinei, įmušė 7 įvarčius; pirmasis treneris S. Bakanas), T. Žvirgždauskas (56 kartus, 1997–2010, atstovavo Lietuvos rinktinei, 2 kartus, 1991, 1992, Lietuvos A lygos, 1998 Lenkijos lygos čempionas; pirmasis treneris J. Miniauskas), T. Ražanauskas (41 kartą, nuo 1998, atstovavo Lietuvos rinktinei, įmušė 7 įvarčius, 1997–1998 Estijos Meistriliigos, 1999 Šveicarijos superlygos, 2005 Kipro I diviziono čempionas; pirmasis treneris S. Bakanas), R. Džiaukštas (40 kartų, 1998–2007, atstovavo Lietuvos rinktinei; pirmasis treneris V. Kateiva).
Kiti žymesni mokyklos auklėtiniai: S. Mikoliūnas, D. Miceika, M. Kalonas, T. Kijanskas, P. ir M. Grybauskai, A. Novikovas, F. Černych, A. Žulpa, A. Jankauskas, E. Vaitkūnas, G. Mikulėnas, T. Ramelis, M. Malinauskas, A. Sorokinas, D. Spetyla, G. Žarkovas, V. Kilius, I. Jakubovskis, A. Jeršovas, I. Kirilovas, G. Barevičius, D. Saulėnas, V. Mižigurskis, P. Malžinskas, V. Pavlovas, S. Baranovas, G. Žarkovas, S. Bakanas, Tadas ir Tomas Gražiūnai, V. Karvelis, P. Paknys, M. Čepas, P. Leus, E. Juška, D. Šulčius, A. Dilys, E. Trinkūnas, J. Jakimavičius, A. Sriubas, N. Vasiliauskas, V. Kaušpėdas, D. Krūminas, A. Šilalė, M. Puodžiūnas, D. Artiomovas, A. Brazauskas, M. Zurza, Audrius ir Arvydas Veikučiai, R. Naruševičius, R. Girdžius, B. Zelkevičius, V. Lenkutis, R. Skirmantas, E. Morozas, V. Belousas, S. Novikovas, R. Balčiūnas, L. Mažeika, V. Paramonovas, H. Tiškus, G. Paberžis, P. Krasnovskis, R. Kuncevičius, V. Filipovičius, A. Buinickis, D. Gražulis, A. Sobolis, M. Choružijus, J. Raliukonis, S. Stukalinas, D. Guščinas, A. Bytautas, L. Adomovičius, A. Pilkauskas, K. Širvys.
Žymesni mokyklos treneriai (nepaminėti prie sportininkų): A. Biliūnas, A. Chatkevičius, V. Čiegis, S. Danisevičius, G. Davidsonas, V. Dirmeikis, R. Dubinskienė, L. Dūda, J. Girdauskas, R. Grušas, R. Juška, G. Kaledinskas, D. Kartašovas, G. Klišys, N. Kuzmickas, K. Latoža, A. Liubinskas, E. Malkevičius, J. Mickevičius, V. Osetrovas, G. Paberžis, S. Paberžis, A. Puodžiūnas, N. Pupkinas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, I. Švabovičius, H. Uzingeris, P. Vorobjovas, B. Zelkevičius.
Mokyklos direktoriai: S. Paberžis (1959–1961), J. Muliuolis (1961–1963), V. Čiegis (1962–1973 ir 1976–1988), J. Mickevičius (1973–1976), R. Grušas (1989–1990), S. Danisevičius (1990–1992), V. Ponomariovas (1992–1995), S. Spetylienė (1995–2001), K. Paknys (nuo 2001).
L: V. Saulis, G. Kalinauskas Lietuvos futbolas 1922–1997 m. 1997; G. Kalinauskas Vilniaus „Žalgiris“ 2000; G. Kalinauskas „Žalgiris“ buvo, yra ir bus 2007; V. Saulis, G. Kalinauskas Lietuvos futbolui 80 metų 2003; V. Jančiauskas, G. Kalinauskas, R. Turskis, L. Mikutienė Lietuvos studentų futbolo raida 1924–2009 m. 2010.
Galerija
