Vandensvydis

Vandénsvydis, sportinis žaidimas su kamuoliu stačiakampiame (vyrų 30 × 20 m, moterų – 25 × 20 m) baseine ar kitame vandens telkinyje. Vandens gylis – ne mažiau kaip 1,8 metrų. Komandą sudaro 7 pagrindiniai (vienas jų – vartininkas) ir 6 atsarginiai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas) žaidėjai. Tikslas – plaukiant vandenyje, stumiant kamuolį arba perduodant jį vienas kitam įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo vartus bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savuosius vartus. Laimi komanda, įmetusi daugiau įvarčių į varžovo vartus. Įvartis įskaitomas, kai kamuolys perkerta vartų liniją. Vartų ilgis – 3 m, aukštis virš vandens – 0,9 metro. Rungtynes sudaro 4 kėliniai po 8 min gryno laiko, 2 pertraukos po 2 min, viena – 5 minutės. Jeigu, pasibaigus rungtynių laikui, abi komandos yra įmetusios po tiek pat įvarčių ir reikia nustatyti laimėtoją, rungtynės pratęsiamos dar 2 kėlinius po 3 min, jei vėl lygu, nuo 5 m linijos metami baudiniai. Žaidžiama rankomis. Žaidėjui (išskyrus vartininką) leidžiama kamuolį laikyti tik viena ranka, draudžiama smūgiuoti kumščiu. Visiems žaidėjams negalima kojomis liesti baseino dugno (prasižengęs žaidėjas šalinamas iš žaidimo 20 s, po 3 asmeninių baudų šalinamas iš rungtynių visam laikui, bet gali būti keičiamas kitu žaidėju). Plaukti galima įvairiais stiliais. Komanda gali laikyti kamuolį ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Kamuolio dydis vyrams – 68–71 cm, moterims – 66–67 cm, svoris – 450–400 gramų.

[p112495]

Žaidžiamas ir mini vandensvydis mažesniame baseine (15 × 11,5 m) su mažesniais vartais (2,5 × 0,8 m); žaidžia po 4 vyrus (įskaitant vartininką), po 5 moteris ir jaunius.

Vandensvydis pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje 19 a. 2 pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo irklais arba kartimis; tikslas – įmesti kamuolį į valtį ar plaustą, vėliau – į vartus.

1876 škotas V. Vilsonas (Wilson) sukūrė pirmas vandensvydžio taisykles. 1881 įvyko pirmosios tarptautinės varžybos tarp Anglijos ir Škotijos (0:4). Žaidimas greitai plito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Vandensvydis – pirmas komandinis žaidimas, įtrauktas į olimpinių žaidynių programą; II olimpinėse žaidynėse (1900 Paryžius) dalyvavo Didžioji Britanija, Prancūzija, Belgija ir Vokietija.

Olimpinėse žaidynėse aukso medalius Vengrijos vandensvydininkai laimėjo 9, Didžioji Britanija – 4, Italija, Jugoslavija – po 3, SSRS – 2, Jungtinės , Prancūzija, Vokietija ir Ispanija – po kartą. Geriausiasis vandensvydininkas vengras D. Diarmatis (D. Gyarmati) pelnė 5 olimpinius medalius (aukso – 1952, 1956, 1964, sidabro – 1948, bronzos – 1960). Moterys olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti 2000; laimėjo Australija (2000), Italija (2004), Olandija (2008).

1908 įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation, FINA) patvirtino naujas tarptautines taisykles (jos dar buvo keičiamos 1950, 1970, 1996, 2005). 1908 ji turėjo 8 narius, 2010 – 202 narius; 1991 prie Tarptautinės mėgėjų plaukimo federacijos buvo įsteigtas Tarptautinis vandensvydžio komitetas (angl. Technical Water Polo Committee). 1926 įkurta Europos plaukimo federacija (pranc. Ligue Européenne de Natation, LEN). Pirmieji vandensvydžio čempionatai: 1926 įvyko Europos vyrų, 1985 – moterų, 1973 – pasaulio vyrų, 1986 – moterų, 1970 – Europos vaikinų jaunių, 1994 – merginų jaunių, 1983 – jaunimo.

Europos vandensvydžio čempionų taurės varžybos tarp stipriausių klubinių komandų vyksta: vyrų – nuo 1963–1964, moterų – nuo 1988. 1974–1975 įvyko pirmosios Europos vandensvydžio taurės varžybos tarp nacionalinių taurių laimėtojų.

Nuo 1980 rengiamos Europos plaukimo federacijos vyrų taurės varžybos, moterų – nuo 2000, nuo 1979 – Pasaulio vyrų taurės varžybos, nuo 1980 – moterų, nuo 2002 – Pasaulinės lygos varžybos.

[p112492]

LIETUVOJE pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai, jie 1931 08 09 pirmosiose oficialiose varžybose Klaipėdoje Tilžės SKI910 įveikė rezultatu 3:2, Įsručio SVO – 4:1. Rugpjūtį Klaipėdos Poseidonas laimėjo tarptautinį turnyrą Rygoje, finale 4:2 įveikęs Rygos Baltiją.

Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935, įrengus Nemune (Karmelitų saloje esančiame jachtklube) atvirą 50 m baseiną. 1936 Kaune Vengrijos Agrapo studentų klubo komanda įveikė lietuvius 15:0, 1937 pirmosios Kauno ir Rygos komandų rungtynės baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 vandensvydis buvo įtrauktas į I Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą (Kaune dalyvavo 6 komandos). Laimėjo Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą, 3 v. užėmė Kauno Kipras.

1940 Kaune įvyko pirmosios tarptautinės vandensvydininkų rungtynės: Lietuva–Estija 0:4, Lietuva–Latvija 0:7. Pirmojoje nac. rinktinėje žaidė J. Astrauskas, R. Bagdonavičius, B. Bieliauskas, A. Kostkevičius, V. Kostkevičius, E. Narbutas, M. Petrusevičius, A. Skebas, J. Šulkevičius.

[p112493]

Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nuo tada čempionatai vyko kasmet: iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 – baseinuose (1967 veikė 36 atviri plaukimo baseinai). Pirmasis uždaras baseinas pradėjo veikti Kaune (prie Lietuvos kūno kultūros instituto) 1949. Kaune buvo įrengti dar 3 uždari baseinai (1959, 1972 ir 1989), Vilniuje – 2 (1957 ir 1980), po 1 Marijampolėje (1957), Kaišiadoryse (1963), Panevėžyje (1965), Šiauliuose (1967), Alytuje ir Elektrėnuose (1975). 1980 Lietuvoje buvo 17 uždarų plaukimo baseinų.

Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija, atsiradus baseinams, komandos susikūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose. Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, miesto rinktinėje daugelį metų žaidė V. Alekperlis, J. Astrauskas, R. Bagdonavičius, T. Fričas, S. Krasauskas, V. Kupstys, K. Paulauskas, N. Rilys, E. Sprindys, J. Sukackas, K. Šmitas, R. Tonkūnas, V. Vaškelis, vėliau – A. Babravičius, J. Čirūnas, S. Diržys, E. Orlovas, J. Šova, R. Ulevičius, A. Zujus ir kiti. Tik 1959 pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais – rinktinėje žaidė R. Batūra, L. Klimavičius, B. Putrimas, E. Sprindys, J. Sukackas, A. Šimonėlis, R. Tonkūnas, V. Urbutis, V. Vaitkus; be to, Vilniuje žaidė A. Asajavičius, L. Gaška, L. Grigonis, Z. Januškevičius, A. Kaltanas, G. Kirvelavičius, J. Liubertas, A. Mudėnas, J. Paleckis, A. Plioplys, A. Pocius, A. Prokopčenka, D. Šulcas, A. Ulevičius, R. Vizgirda, A. Žvirėnas ir kiti. Klaipėdoje vandensvydį aktyviai populiarino A. Radzevičius, S. Tichomirovas, V. Vičiulis, Panevėžyje – K. Alekna, M. Grinevičius, V. Vasiljevas, Šiauliuose – R. Krasauskas, Alytuje – A. Vainikonis, Kaišiadoryse – A. Janušauskas ir broliai Leonavičiai, Zarasuose – B. Putrimas ir H. Reingardas, Vilkijoje – H. Valiukas.

Daugiausia kartų Lietuvos čempionatus laimėjusias komandas treniravo J. Čirūnas (34), K. Šmitas (13), N. Papaurėlis (7).

[l10411]

1953 įkurta Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). 1956–1986 miestų vandensvydžio rinktinės dalyvavo Lietuvos spartakiadose (1956, 1963, 1967, 1971, 1974, 1978, 1983 ir 1986 laimėjo Kauno, 1959 – Vilniaus rinktinė), 1960 pirmą kartą įvyko Lietuvos vandensvydžio taurės varžybos.

[l10412]

1955 Zarasuose pirmą kartą įvyko jaunių čempionatas, jį laimėjo Kauno rinktinė; vėliau čempionėmis tapo Zarasų, Vilniaus Žalgirio, Vilniaus Baltic Amadeus, Kauno Dainavos I, Vilniaus VSM-Baltic Amadeus komandos. 1970 Vilniuje surengtas Pabaltijo ir Baltarusijos jaunių turnyras (lietuviai buvo treti).

Į Lietuvos jaunimo žaidynių programą buvo įtrauktos ir vandensvydžio varžybos (I–IV ir VI žaidynes laimėjo Kaunas, V ir VII – Vilnius). Pirmųjų Lietuvos jaunių žaidynių vandensvydžio varžybas (Alytus, 1985) laimėjo Kauno rinktinė.

1986 Vilniuje mergaičių komandą buvo subūręs A. Šečkus, 2001 trenerė E. Pavinskienė, Klaipėdoje treneris S. Tichomirovas turėjo moterų komandą. Visos moterų komandos iširo. Dabar moterų vandensvydis Lietuvoje nekultivuojamas.

Dalyvaudami SSRS vandensvydžio čempionatuose Lietuvos sportininkai didelių laimėjimų nepasiekė. 1952 SSRS čempionate debiutavo Kauno Žalgiris (19 vieta), 1953 – Kauno KPI (treneris K. Smitas; 21 vieta), geriausių rezultatų pasiekė 1983 pradėjusi rungtyniauti Kauno Banga.

[l10413]

Kauno Žalgiris ir Raudonasis spalis, Vilniaus Žalgiris įvairiais metais žaidė SSRS čempionatų III ir IV pakopos turnyruose (1964 Vilniaus Žalgiris užėmė 3 vietą grupės turnyre, 1967 Kauno Žalgiris – 5 vietą). Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose: 1956 pirmojoje užimta 14 vieta (žaidė R. Batūra, S. Diržys, L. Klimavičius, S. Krasauskas, E. Orlovas, K. Paulauskas, R. Puodžiukynas, E. Sprindys, J. Sukackas, V. Tombakas, R. Tonkūnas); nugalėta Latvija (2:0), Turkmėnija (5:1), Kirgizija (5:2), sužaista lygiosiomis su Armėnija (4:4) ir Karelija (3:3), pralaimėta Estijai (0:1). Kitose SSRS tautų spartakiadose užimtos vietos nuo 9 iki 17.

[l10414]

Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo trijose Pabaltijo spartakiadose: trečiojoje (1952) buvo paskutiniai, ketvirtojoje (1954), kurioje dalyvavo ir Baltarusija, nugalėta Latvija (4:1) ir užimta 3 vieta, penktojoje (1957) pirmą kartą įveikta Baltarusija (2:1) ir užimta 2 vieta, 1966 ir 1970 laimėta Pabaltijo taurė. 1976 VII sąjunginėje studentų spartakiadoje Lietuvos rinktinė (sudaryta iš Kauno KPI) užėmė 4 vietą.

1958 pirmą kartą Lietuvos moksleivių rinktinė Tbilisyje (Gruzija) dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje (16 vieta). 1981 per SSRS moksleivių spartakiadą Kaune Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą. Tarptautinėse varžybose jaunieji vandensvydininkai pradėjo dalyvauti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1992 Alytuje Lietuvos jaunimo rinktinė žaidė tarptautiniame (3 šalių) turnyre, Europos čempionate debiutavo 1998, bet pergalių nepasiekė. 1997 pirmą kartą atstovavo Lietuvos Žalgirio sporto draugijai dirbančiųjų sporto žaidynėse Eindhovene (Olandija) ir užėmė 2 vietą. 1995 Lietuvos jaunių rinktinė debiutavo Europos jaunių čempionato atrankos varžybose.

2000 Lietuvos jaunimo rinktinė (treneris N. Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo čempionatą po 2 kartus nugalėjusi Danijos ir Švedijos komandas. Šią pergalę Stokholme Lietuvos jaunimas pakartojo ir 2008. Lietuvos jaunių rinktinė (treneris E. Urbutis) tradiciniame Baltijos jūros šalių čempionate debiutavo 2001 (Odensė, Danija) ir užėmė 2 vietą, nugalėjusi Švediją (11:2), Daniją (6:4) ir pralaimėjusi Suomijai (5:10), o 2005 buvo pirma.

Jaunuosius Kauno vandensvydininkus nuo 1965 rengė Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokykla, nuo 1992 – Kauno sporto mokykla Gaja. Nuo 1966 veikė Kauno plaukimo sporto mokykla Dainava. Jaunuosius vilniečius nuo 1963 rengė Vilniaus aukštojo sportinio meistriškumo mokykla.

Vilnietis A. Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS profsąjungų ir studentų rinktines, kauniečiai V. Snieška ir T. Butilkinas – į SSRS jaunių rinktinę, V. Kasperaitis ir R. Barzdaitis – į SSRS sporto draugijos Burevestnik rinktinę, G. Stankevičius – į SSRS sporto draugijos Darbo rezervai rinktinę; jis – pirmasis lietuvių vandensvydininkas, gavęs SSRS sporto meistro vardą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos nacionalinė rinktinė 1990 žaidė pirmosiose tarptautinėse varžybose Izraelyje ir užėmė 3 vietą (treneris V. Alekperlis), 1992 Londone vykusiame tarptautiniame turnyre iš 5 komandų buvo ketvirta (treneris J. Čirūnas).

1992 Lietuvos vandensvyžio federacija buvo priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją (FINA). 1993 Lietuvos rinktinė dalyvavo Europos mažųjų šalių draugiškame turnyre (iš 6 dalyvių buvo ketvirta). Europos čempionato B grupės atrankos varžybose Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė debiutavo 1998 (nelaimėjo nė vienų rungtynių), Šiaurės Europos šalių čempionate 1999 užėmė 4 vietą: pirmą kartą triuškinamais rezultatais įveikė Estiją (13:3) ir Norvegiją (7:1).

Europos čempionatų taurės varžybose Lietuvos čempionė Kauno Lituanica-Gaja debiutavo 1999 (nelaimėjo nė vienų rungtynių). 2000 Lietuvoje (Vilniuje) įvyko Šiaurės Europos šalių čempionatas, kuriame rungtyniavo šalių nacionalinių čempionatų 1 ir 2 vietų laimėtojai; 1 vietą užėmė Stokholmo SKK, 3 ir 4 vietą – Kauno Lituanica-Gaja ir Vilniaus Baltic Amadeus.

[p112494]

2010 Alytaus Dzūkijos vandenis pasaulio veteranų vandens sporto šakų čempionate (per 35 metus amžiaus grupėje) pirmą kartą Lietuvos vandensvydžio istorijoje laimėjo sidabro medalius (finale 5:8 pralaimėjo Rusijos vandensvydininkams).

Sąjunginės kategorijos teisėju 1968 tapo A. Plioplys, 1980 – A. Babavičius, tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1979 – J. Čirūnas (jis teisėjavo XXII olimpinėse žaidynėse, 1980 Maskva, SSRS, ir XXIV olimpinėse žaidynėse, 1988 Seulas, Pietų Korėja, pasaulio ir Europos čempionatuose), 1998 – N. Papaurėlis (teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose). 1987 LSSR nusipelniusio trenerio vardas suteiktas Lietuvos vandensvydžio federacijos generaliniam sekretoriui R. Vizgirdai.

2007 Kauno vandensvydžio klubas Ruonis (prezidentas J. Čirūnas), vandensvydžio ir plaukimo klubas Bebras (prezidentas T. Burokas), Alytaus vandensvydžio klubas Dzūkijos vandenis (vadovas G. Pauža) ir Klaipėdos vandensvydžio klubas Jūrų liūtai (vadovas E. Skyrius) įsteigė Nacionalinę vandensvydžio lygą. Lygos prezidentu buvo išrinktas A. Orlauskas, direktoriumi – G. Pauža.

Daug pajėgių Lietuvos vandensvydininkų žaidžia užsienyje: Helsinkio Kuhat komandoje 1990–1995 žaidė A. Asajavičius (ir tapo Suomijos čempionu), vilnietis E. Asajavičius 2005 žaidė Baltarusijoje, 2006–2007 – Vokietijoje (Hanoverio Hindelsheim komandoje), nuo 2008 žaidžia Jungtinėse Amerikos Valstijose (Los Andželo LMU LIONS komandoje, 2009 pateko į Amerikos Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (angl. National Collegiate Athletic Association, NCCA) geriausiųjų jaunimo žaidėjų dešimtuką), nuo 2008 vilnietis M. Lapida yra Los Andželo LMU LIONS, nuo 2010 vilnietis A. Skukauskas – Niujorko Queens College Knights komandų žaidėjai. Vengrijoje (Budapešto Spartak komandoje) yra žaidę A. Asajavičius, kauniečiai S. Sabaliauskas, E. Sutkus ir A. Fachurdinovas, Didžiojoje Britanijoje (Londono komandose) – kauniečiai E. Jakimavičius, A. Jankūnas (nuo 2003), Ž. Iljuškaitis ir L. Liūdžius, vilniečiai E. Stražnickas (nuo 2008) ir J. Šerkšnas (nuo 2009) žaidžia Danijoje (Orhuso, Arhus, ASS komandoje), vilnietis J. Prudnikovas – Airijoje (Dublino Half Moon; 2009 tapo Airijos čempionu), vilnietis A. Šakauskas 2004–2005 žaidė Prancūzijoje (Bordo Union Saint-Bruno), kauniečiai D. Vaivada ir S. Konovalovas – Slovakijoje, G. Miliukas ir R. Bieliauskas – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentai: K. V. Paulauskas (1953–1957 ir 1970–1979), J. Rakauskas (1957–1959), A. Plioplys (1959–1961), N. Rilys (1961–1966), L. Klimavičius (1966–1969), J. Aleksejevas (1979–1989), J. Liubertas (1989–2001), J. Širvinskas (2001–2007), V. Tonkich (nuo 2007). Atsakingieji (generaliniai) sekretoriai: V. P. Vaitkus (1970–1981), R. Vizgirda (nuo 1981).

L: Vandensvydis, parengė J. Žilinskas, Vilnius 1965; F. Paškevčius Lietuvos vandensvydžio sporto įvykių chronologija Vilnius 2002, V. Žeimantas Vandensvydis Lietuvoje Vilnius 2011.

Galerija