Vandens turizmas

Vandeñs turi̇̀zmas, sportinio turizmo šaka – keliavimas upėmis, ežerais ir kitais vandens telkiniais įvairiomis plaukimo priemonėmis (baidarėmis, valtimis, pripučiamaisiais laivais, katamaranais, plaustais ir kitomis). Viena populiariausių turizmo šakų. Pagal sudėtingumą vandens turizmo žygiai gali būti nuo paprasčiausio poilsio dienos žygio iki sudėtingiausio maršruto kategorinės sportinės kelionės. Pagal sudėtingumą maršrutai skirstomi nuo I iki VI kategorijos. Maršruto sudėtingumas priklauso ne tiek nuo kliūčių kiekio, kiek nuo jų pobūdžio ir daugelio kitų veiksnių. Pasirinkto maršruto sudėtingumas vertinamas pagal sudarytą ir ekspertų įvertintą etaloninį maršrutą. Kad būtų saugiau ir įmanoma įveikti net sudėtingiausius ruožus, Lietuvos keliautojai maždaug nuo 1975–1978 pradėjo naudoti pripučiamuosius laivus (dažniausiai savo gamybos); baidarės dabar paprastai naudojamos I–III sudėtingumo kategorijos žygiuose. Kadangi vandens maršruto kalnuose dažnai negalima pasiekti transporto priemonėmis ir tenka keliauti pėsčiomis, kai kurios kelionės yra kombinuotos (pėsčiųjų ir vandens).

Nepriklausomoje Lietuvoje pirmąsias turistines keliones organizavo pavieniai entuziastai. 1925 Nemune, Neryje, Šventojoje, Nevėžyje pasirodė pirmieji keliautojai baidarėmis. Jos buvo fanerinės, pasigamintos pačių keliautojų. 1934 surengti (organizatorius S. Kolupaila) pirmieji masiniai turistiniai žygiai baidarėmis Nemunu nuo Alytaus iki Kauno (120 žmonių, 60 baidarių) ir nuo Kauno iki Kuršių marių (50 baidarių). Sovietų okupacijos metais jau 1948 vilniečiai keliavo Karelijos ežerais. 1950 Kauno moksleiviai (vadovas J. Čepulis) atliko žygį Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos. 1951 klaipėdiečiai (vadovas F. Ingaunis) plaukė baidarėmis Jūros upe. 1953, įkūrus Respublikinę turizmo sekciją, prasidėjo organizuotas turizmas. 1969 įkurta Respublikinė vandens turizmo komisija (pirmininkai: 1969–1970 E. Perchorovičius, 1970–1976 A. Narušis, 1976–1991 R. Minikevičius). 1969 surengti pirmieji III–IV sudėtingumo kategorijos žygiai Kolos pusiasalyje, Altajuje. 1971 pirmieji Lietuvos turistai įveikė V sudėtingumo kategorijos vandens turizmo maršrutus baidarėmis: vilniečių grupė (vadovas E. Perchorovičius) – Timptono upe Jakutijoje, kauniečiai (vadovas estas H. Heinsalu) – Okos upe Sajanuose.

Plėtoti sportinį turizmą, kelti meistriškumą, pažinti naujus regionus daug padėjo Lietuvos turizmo federacijos ir Respublikinės vandens turizmo komisijos organizuotos ekspedicijos: 1978 Kamčiatkoje (Ščiapinos upe), 1981 Altajuje (Katunės upe), 1982 Jakutijoje (Mulamo, Idiumo, Algamos, Učiuro upėmis), 1985 Pamyre (Alaj Kuu, Oj Tal, Kara Darjos, Surchobo, Kafirnigano upėmis), 1987 Tolimuosiuose Rytuose (Svetlajos, Zevos, Kernos upėmis). 1982 pirmieji Lietuvos vandens turistai vilniečiai (vadovas R. Minikevičius; 14 žmonių) Vakarų Tian Šanyje pripučiamaisiais plaustais įveikė aukščiausios (VI) sudėtingumo kategorijos maršrutą Ojgaingo ir Pskemo upėmis. Labai padaugėjo sudėtingų kelionių vadovų. 1981–1989 kasmet vien sudėtingiausius sportinius žygius (V–VI sudėtingumo kategorijos) atlikdavo po 10–12 grupių. 1974–1989 SSRS sporto meistro vardas suteiktas 15 vandens turistų (tarp jų 3 moterims); pirmasis jį gavo A. Narušis (1974). Įregistruotų kategorinių žygių skaičius: 1972 – 97, 1975 – 226, 1978 – 327, 1984 – 260, 1989 – 171, 2009 – 59. 1978–1986 ir nuo 2004 vandens turizmas pagal kategorinių žygių skaičių pirmavo tarp kitų turizmo šakų, kitais metais užėmė 2 vietą (po pėsčiųjų turizmo). 1990–2009 žygių sumažėjo nuo 97 iki 59.

Lietuvoje vandens turizmo varžybas pradėta rengti 1968, kai Vilnios upėje Lietuvos turizmo taryba organizavo I respublikines vandens turizmo technikos varžybas (37 įgulos iš 7 miestų). I respublikinį vandens turizmo ralį organizavo Vilniaus keliautojų klubas 1973 Žeimenos ir Neries upėmis. Šios populiarios vandens turizmo varžybos rengiamos kasmet vis kitose upėse. Raliuose varžosi iki 230 dalyvių.

Nuo 1968 rengiami Lietuvos turizmo čempionatai (vandens turistai varžosi savo kategoriniais žygiais), nuo 1995 – vandens turizmo daugiakovės čempionatai (vyksta 6–9 įskaitinės varžybos).

1972 pradėti rengti Lietuvos vandens turizmo sąskrydžiai, jų programoje vandens turizmo ralio ir technikos (slalomo) varžybos. I sąskrydis įvyko 1972 Panevėžio rj. (Lėvuo), II – 1973 Panevėžio rj. (Lėvuo), III – 1975 Jonavos rj. (Širvinta, Šventoji), IV – 1978 Kavarske (Virinta, Šventoji), V – 1980 Panevėžio rj. (Lėvuo), VI – 1984 Dyburiuose (Minija), VII – 1988 Šernuose (Minija).

Vandens turizmo maratonus pradėjo rengti 1982 Vilniaus turistų klubas. 1976–1990 buvo rengiamos gelbėjimo darbų varžybos Neryje. Be išvardytų varžybų, vyko dvikovės varžybos Platelių ežere, iki šiol rengiama turistinė regata Nemunu Kaune, nuo 2001 vyksta turistinė Vilniaus regata Neryje, 2008 pavadinta Neries regata, 2009 – Tūkstantmečio regata, nuo 2010 Tūkstančio laivų regata. Vandens turizmo rungtys buvo Lietuvos profsąjungų, Pabaltijo ir kitų sąskrydžių programose. 1970–1989 Lietuvos rinktinės dalyvavo sąjunginėse vandens turizmo technikos varžybose ir vandens turizmo sąskrydžiuose. Nuo 1978 buvo rengiamos vandens turiados Karpatų, Uralo upėmis. 1988 Kauno žaliųjų klubas Atgaja surengė masinį ekologinį protesto žygį plaustais Nerimi, 1989 – taikos žygį Nerimi (vadovas S. Gricius). Pirmąją kelionę baidarėmis užsienyje organizavo ↑ Mokslų akademijos turistų klubas: 1989 20 turistų grupė baidarėmis plaukė Augustavo kanalu (Lenkija) ir Juodosios Ančios upe. 1990 Himalajuose (Nepalas) Sun Kosi upe (V sudėtingumo kategorija) pripučiamaisiais plaustais plaukė 11 turistų lietuvių grupė (vadovas R. Žvirblis), 1995 Dramblio Kaulo Krante (Afrika) Sasandros upe (III sudėtingumo kategorija) pripučiamuoju katamaranu – 12 turistų grupė (vadovas K. Marcinkus), 1997 aštuoni Lietuvos keliautojai Ekvadore pripučiamuoju plaustu plaukė Toačio (Río Toachi) ir Blanko (Río Blanco) upėmis (III sudėtingumo kategorija), Čilėje – Petrohujės (Río Petrohué) upe (I sudėtingumo kategorija), 2006 vandens slalomo ir turizmo klubo Yris komanda plaukė Turkijoje Çoruko upe (IV sudėtingumo kategorija). 2007 Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai baidarėmis ir pripučiamaisiais laivais pakartojo prieš 150 metų (1857) vykusios grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos Neries upe nuo Kameno kaimo (Vileikos rj.) iki Kauno maršrutą. Žygyje dalyvavo apie 150 žmonių. Nors pastaraisiais metais žygių sumažėjo, vandens turistai kasmet įveikia sudėtingiausius maršrutus Altajuje, Sajanuose, Rytų Sibire, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje ir kitur.

L: S. Kolupaila Mūsų vandens keliai Kaunas 1933 ³1938; V. Januškis Goluby’e dorogi Litvy Moskva 1967; J. Obelienius Lietuvos TSR vandens turistų keliai Vilnius 1972 ²1982; K. Gaigalas, J. Jablonskis Pietryčių Lietuvos hidrografija Vilnius 1976; Turisto žinynas Vilnius 1978; Vandens turisto žinynas /sud. V. Lažinskas Vilnius 1990; V. Almonaitis Ką šniokščia Jūros rėvos Vilnius 1994; Turisto atlasas Vilnius 1994; J. Čepelė Vandeniu ir pėsčiomis po Nemuno baseiną Kaunas 2004; V. Vaitkevičius Neris. 2007 metų ekspedicija: Pirmoji knyga Vilnius 2008.

Galerija