Turìstų klùbai, visuomeninės organizacijos, organizaciniai ir metodiniai masinio, sportinio turizmo ir sveikatingumo centrai. Veikia miestuose, rajonuose, žinybose, kolektyvuose. Plėtodami įvairias turizmo šakas, turistų (keliautojų) klubai pirmenybę teikia aktyvioms keliavimo formoms, padedančioms ugdyti sveikatą, ištvermingumą, aukštos dorovinės kultūros žmogų.
Turistų klubai organizuoja keliones, ekspedicijas, žygius, varžybas, sąskrydžius, stovyklas, turiadas ir kitus, turistinius, sportinius, masinius sveikatingumo renginius, rengia sportinio turizmo kadrus seminaruose, kursuose; propagandinius agitacinius renginius, konkursus, parodas, metodinę literatūrą, teikia organizacinę ir metodinę pagalbą įvairioms organizacijoms, sudaro maršrutus po savo miesto, Lietuvos apylinkes ir kitas šalis.
Turistų klubų užuomazga buvo 5 dešimtmetyje pradėtos steigti miestų ir kolektyvų turizmo sekcijos. 1953 įkurta Kauno (pirmininkas Ričardas Darškus) ir Klaipėdos (pirmininkas J. Pakutinskas), 1956 – Vilniaus (pirmininkas Eugenijus Perchorovičius) turizmo sekcijos. 1961 05 17 Turizmo ir ekskursijų valdyba įsteigė Respublikinį turistų klubą (pirmininkas Kazimieras Monstvilas, vyriausiasis instruktorius A. Vaičiūnas), kurį 1962 Lietuvos turizmo taryba reorganizavo į Vilniaus turistų klubą (pirmininkas A. Miežanskas). 1962 įsteigti Kauno (pirmininkas V. Kavaliauskas, direktorius K. Dobkevičius), Klaipėdos (pirmininkas J. Pakutinskas), Šiaulių (pirmininkas B. Žironas), 1963 Panevėžio (pirmininkas R. Purtulis), Telšių (pirmininkas D. Staras) turistų klubai. 6–8 dešimtmetyje aktyviai dirbo (ir daugelis dirba iki šiol) Mažeikių, Vilkaviškio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Kėdainių, Jonavos, Palangos, Utenos, Ukmergės ir kiti turistų klubai.
Didelį indėlį į turistų klubų veiklą įnešė ilgamečiai jų pirmininkai, direktoriai: Kauno – Algimantas Jucevičius (1967–1972), Antanas Zakarka (1974–1991), Vilniaus – Algimantas Jucevičius (nuo 1977), Telšių – D. Štaras (1963–1972), Šiaulių – V. Niauronis (1978–1997), Mažeikių – E. Butkus (nuo 1977), Vilkaviškio – A. Žiliukas (nuo 1978). Dauguma turistų klubų neturėjo etatinių darbuotojų (juos turėjo tik 17 turistų klubai). 1961–1990 turistų klubus steigė Lietuvos turizmo taryba ir jos masinio turizmo skyrius. 1988 ji finansavo 27 miestų ir rajonų turistų klubų veiklą, pagal galimybes aprūpindavo turistiniu inventoriumi. Didieji turistų klubai turėjo turistinio inventoriaus nuomos punktus. Dauguma turėjo bibliotekas, kuriose, be specialios turistinės literatūros, buvo galima susipažinti su kategorinių kelionių ataskaitomis.
1958 įkurtas pirmas žinybinis turistų klubas – Vilniaus universiteto (pirmininkas Vaidotas Januškis, turizmo sekcija buvo įkurta 1952). Žinybinių klubų vardas buvo suteiktas turizmo sekcijoms už pasiektus gerus rezultatus plėtojant masinį sportinį turizmą. 1969 įkurtas Panevėžio Lino (pirmininkas Romualdas Mažylis), 1973 – Kauno politechnikos instituto (pirmininkas Klemensas Ašmonas), Vilniaus inžinerinio statybos instituto (pirmininkas J. Kubilius), 1976 – Panevėžio Ekrano (pirmininkas L. Musteikis), 1977 – Mokslų akademijos (pirmininkas V. Plikūnas), 1984 – Vilniaus pedagoginio instituto (pirmininkė N. Martinėnaitė-Kapustinskienė), 1987 – Dotnuvos Dobilo (pirmininkas S. Lazauskas), 1991 – Šiaulių Tauro (pirmininkas P. Turskis).
Turistų klubai nuolat organizuoja ne tik savo miesto turistinius renginius, bet dažnai ir šalies, tarptautines varžybas ir sąskrydžius. Vilniaus turistų klubas rengia šalies pėsčiųjų, vandens maratonus, vandens ir slidžių turizmo ralius bei technikos pirmenybes, gelbėjimo darbų varžybas, Kauno turistų klubas – dviračių, kalnų, automobilių, motociklų, Šiaulių – turistų klubas dviračių, automobilių, motociklų varžybas. Turistų klubuose veikia turizmo ekspertų komisijos (anksčiau maršrutinės kvalifikacinės komisijos), jos konsultuoja keliautojus, įformina kategorinius žygius. Dauguma turistų klubų yra Lietuvos keliautojų sąjungos nariai (2010 buvo 33 nariai iš 16 miestų).
