Tinklinis

Tinkli̇̀nis (angl. volleybol), sportinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama 18 × 9 m dydžio aikštėje, per kurios vidurį ištemptas tinklas (jo aukštis jaunėms ir moterims 2,24 m, jauniams ir vyrams 2,43 m). Žaidžia 2 komandos po 6 žaidėjus. Tikslas – rankomis ar bet kuria kita kūno dalimi (galva, kojomis) permušti kamuolį per tinklą į varžovo komandos aikštę taip, kad jis paliestų žemę aikštės ribose arba varžovo būtų atmuštas ne pagal taisykles. Žaidžiama iki 2 ar 3 laimėtų setų. Setui laimėti reikia 25 taškų, ne mažesniu kaip 2 taškų skirtumu (25:23; 29:27; 32:30). Lemiamieji trečias ir penktas setai žaidžiami iki 15 taškų, ne mažesniu kaip 2 taškų skirtumu (15:11; 16:14; 20:18). Taškas įskaitomas už kiekvieną varžovo klaidą.

Tinklinio atmainos: paplūdimio, neįgaliųjų (arba sėdimasis), kojinis paplūdimio, azijietiškasis.

Manoma, į tinklinį panašus žaidimas buvo žaidžiamas prieš 2500 metų senovės Graikijoje ir perimtas iš egiptiečių (ant kapaviečių aptikta paveikslų, vaizduojančių žmones, žaidžiančius su kamuoliu; paveikslų amžius beveik 4000 metų). Šiuolaikinio tinklinio kūrėju laikomas kūno kultūros mokytojas W. Morganas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Pirmosios tinklinio taisyklės sukurtos 1895, pradėtas žaisti 1896. Europoje (Prancūzijoje, Čekijoje) pradėtas žaisti 1916–1917. 1947 įkurta Tarptautinė tinklinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Volleyball, FIVB), turinti 5 konfederacijas: Afrikos (įkurta 1965, 53 šalių federacijos), Azijos (įkurta 1960, 65 šalių federacijos), Europos (pranc. Confédération Européenne de Volleyball, CEV, įkurta 1963, 55 šalių federacijos), Pietų Amerikos (įkurta 1968, 12 šalių federacijos), Šiaurės Amerikos (įkurta 1996, 35 šalių federacijos); jos rengia savo čempionatus, taurių varžybas, o federacijų nacionalinės rinktinės, klubų komandos dalyvauja FIVB rengiamose varžybose. Tarptautinė tinklinio federacija turi 220 narių (2011).

LIETUVOJE tinklinio (vadinto kumščiasvydžiu, orasvydžiu) pradžia reikėtų laikyti 1921–1923. 1921 išleista J. Ereto knygelė Kumščiasvydis, 1923 Šiauliuose kūno kultūros mokytojų kursuose buvo mokoma žaisti kumščiasvydį. Buvo žaidžiama 40 × 20 m aikštėje, vietoj tinklo dažnai ištiesiama tik virvė. Kamuolys buvo mušamas kumščiu į varžovų pusę, o šie privalėjo jį atmušti atgal. Šį žaidimą sąlyginai galima laikyti orasvydžio pirmtaku. Pradžioje ir orasvydžio žaidimo technika ir taktika buvo paprasta: kamuolio padavimas iš apačios, pavienė užtvara, stengimasis kuo greičiau kamuolį grąžinti į varžovo pusę. Vėliau komandos pradėjo žaisti dviem ir trimis lietimais, kamuolį paduoti kabliu. Pasirodė grupiniai, komandiniai veiksmai, galingesni tapo puolamieji smūgiai. Tinklinis labiausiai paplito Kaune, kai 1934 buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. Žaidėjai buvo krepšininkai – A. Andrulis, V. Grešnovas, P. Mažeika, L. Petrauskas, Z. Puzinauskas, S. Šačkus, S. Astrauskaitė, S. Grybauskaitė, S. Klibavičiūtė, G. Vokietaitytė ir kiti, treneris ir organizatorius L. Baltrūnas, paminėtini organizatoriai P. Lukošiūnas, J. Vencius.

1929 08 15–16 Kaune įvyko pirmos oficialios rungtynės: žaidė Šančių šaulių klubo Kovas moterų ir vyrų komandos su Rygos lietuvių sporto klubo Vytis komandomis (rungtynes rezultatu 2:0 laimėjo svečiai). Šią datą nutarta laikyti tinklinio pradžia Lietuvoje. 1934 į lietuvių kalbą išverstos tarptautinės tinklinio taisyklės ir surengti pirmieji teisėjų kursai. Žurnale Kūno kultūra ir sportas paskelbtas straipsnis Orasvydžio žaidimo technika. 1935 įvyko pirmosios Kauno miesto pirmenybės (4 moterų, 7 vyrų komandos). Laimėjo Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija (A. Butkytė, S. Grybauskaitė, Kuprevičiūtė, M. Lelejevaitė, Matusevičienė, Pilorytė) ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (A. Andrulis, C. Daukša, L. Kepalas, A. Mažeika, L. Petrauskas, V. Šodė, E. Žaliauskas).

1936 Kaune žaistos pirmos tarpvalstybinės rungtynės: Lietuva–Estija 0:2 (9:15; 15:17); žaidė A. Andrulis, L. Baltrūnas, Č. Daukša, A. Mažeika, M. Šliupas, V. Šodė. Tinklinis pradėtas populiarinti vidurinėse mokyklose ir gimnazijose (Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio).

1936 išleistas J. Narbuto metodinis leidinys Orasvydis treneriams ir žaidėjams. Tinklinis įtrauktas į 1938 SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų olimpiados programą: Lietuva–Latvija 0:2 (11:15; 6:15); žaidė L. Baltrūnas, V. Miniukas, J. Karazija, L. Jerošekas, Lazauskas, V. Leščinskas. 1938 07 23–27 Kaune I Lietuvos tautinės olimpiados tinklinio varžybose dalyvavo po 16 moterų ir vyrų komandų. Laimėjo Kauno Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija (A. Abramčikaitė, B. Didžiulytė, S. Klibavičiūtė, M. Lelejevaitė, A. Liutkevičiūtė, S. Mockūnaitė, Sakalauskaitė, Stankevičiūtė, Šlekienė, S. Urbonavičiūtė, E. Vaškelytė) ir Vilniaus lietuviai (P. Aberka, A. Astašauskas, G. Astašauskas, A. Juknevičius, A. Kvaraciejus, M. Molis, V. Petruškevičius, Č. Skrodskis, I. Večkys, J. Žydelis), kuriems vadovavo P. Zižmaras. 1938 sudarytas atskiras Kamuolio žaidimų sąjungos tinklinio komitetas: P. Lukošiūnas (Centrinė jaunalietuvių sporto organizacija), V. Šodė (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga), J. Karazija (Grandis), M. Staškevičius (Aviacijos sporto klubas), S. Staskevičiūtė (Aušros mergaičių gimnazija). 1939 Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą įvyko pirmosios Vilniaus ir Kauno rinktinių (moterų ir vyrų) rungtynės; laimėjo vilniečiai 2:0. 1943 surengtos Kauno miesto moterų pirmenybės, jas laimėjo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (B. Rabašauskaitė, E. Kulakauskienė, Gavėnaitė, A. Vailokaitytė, Gladulytė, Vališkaitė).

Pasibaigus II pasauliniam karui tinklinis pradėtas vėl populiarinti ne tik miestuose, bet ir valsčiuose (rajonuose): Akmenėje, Alytuje, Gargžduose, Ignalinoje, Jonavoje, Jurbarke, Lazdijuose, Šilutėje, Telšiuose, Veisiejuose, Veliuonoje, Vilkaviškyje; žymesni entuziastai populiarintojai: J. Ambrasas, A. Juknevičius, V. Karčiauskas, A. Karkauskas, K. Kirilovas, S. Kričiala, R. Kryževičius, D. Lupeikaitė, A. Mikutovskis, A. Ogonauskas, L. Pranaitis, V. Sviklas, A. Šukaitis, V. Vaičiulis, P. Valiušaitis, A. Zokaitis, O. Žitkevičiūtė, V. Žukauskas.

1945 įsteigtame Lietuvos kūno kultūros institute tinklinį dėstė T. Karumnaitė, A. Kišonas, D. Lupeikaitė, E. Vanina, vėliau V. Jankus, A. Karkauskas.

1946 įkurta Respublikinė tinklinio sekcija pradėjo rengti Lietuvos čempionatus, kitas varžybas: Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmenybes (nuo 1949), moksleivių pirmenybes – spartakiadas (nuo 1949), Lietuvos taurės varžybas (nuo 1950), Lietuvos pirmenybes atvirame ore (nuo 1952).

Kauno Aviacijos sporto klubo ir Lietuvos žemės ūkio akademijos moterų komandos (T. Ežerskaitė, J. Gokaitė, G. Kavoliūnaitė, A. Pakeltytė, S. Skališiūtė, A. Sprindytė, G. Sviderskaitė, L. Šarauskaitė, D. Valiušytė, P. Vaupšaitė, E. Venslovaitė, A. Žilionytė) ir Vilniaus Dinamo vyrai (E. Aleksėjevas, A. Juknevičius, V. Lukaševičius, G. Pechterevas, N. Petrovas, V. Petrovskis, J. Riabko, P. Semionovas) nuo 1947 pradėjo dalyvauti SSRS II grupės tinklinio čempionatuose (dalyvavo iki 1991). 1982–1987 SSRS aukščiausiojoje lygoje žaidė Vilniaus Kuro aparatūros (vyrai), 1988–1989 Kauno Dinamo (moterys) komandos: SSRS rinktinėje žaidė M. Batutytė. S. Jakelaitytė, V. Artamonovas, V. Matuševas.

1951 įkurta Kolūkiečio (vėliau Nemunas) draugija plėtojo tinklinį kaime (draugijos tinklinio vyriausiasis treneris L. Pranaitis, kiti organizatoriai: A. Daukintaitė, N. Žilinskaitė, R. Barauskas, V. Delkus, S. Gargasas, J. Jankauskas, V. Jankus, A. Ogonauskas. N. Ragovojus).

1950–1970 Lietuvoje išaugo gausus būrys didelio meistriškumo tinklininkų: A. Bogušaitė, S. Brazinskaja, R. Burneikaitė, D. Butkevičiūtė, R. Čelkonaitė, R. Čepikova, D. Gritytė, S. Jakelaitytė, Z. Legaitė, D. Lupeikaitė, L. Martinkevičiūtė, L. Matveičikova, L. Meščeriakova, T. Mitrofanova, A. Palionienė, E. Paulauskaitė, B. Plečkaitytė, R. Stankevičiūtė, T. Tichonova, V. Veiverytė, D. Vilčinskaitė, G. Žemaitaitytė, I. Žilaitytė, V. Žilinskaitė, V. Akstinavičius, A. Anilionis, Č. Antanynas, V. Artamonovas, V. Barilka, A. Belevičius, I. Chudasovas, J. Juozaitis, Z. Kamaitis, V. Karpus, J. Kazlauskas, V. Krukovskis, A. Macas, V. Masaitis, Z. Misiūnas, S. Močalovas, P. Naujokaitis, A. Novikovas, G. Šauklys, V. Trutnevis, T. Vėbra, A. Žilius.

Išleisti vadovėliai: A. Karkausko Tinklinis (1955), V. Masaičio Tinklinis (1960).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasižymėjo nauja tinklininkų karta: A. Bakšytė, M. Batutytė, R. Beinoravičiūtė, Z. Beinoravičiūtė, V. Bručaitė, L. Budrytė, D. Dolgych, V. Jačėnaitė, R. Jurkulnevičiūtė, R. Kavaliauskaitė, J. Kripaitė, I. Kutkaitė, A. Masilionytė, V. Michailovaitė, J. Nemanytė, D. Petraitytė, D. Ramoškaitė, I. Ratnikaitė, I. Stravinskaitė, N. Sušinskytė, N. Urbonavičiūtė, L. Vasiljeva, G. Vitkutė, J. Adomaitis, V. Artamonovas (sūnus), A. Beinoravičius, D. Boruchšteinas, R. Gylys, J. Grigonis, V. Kireilis, R. Krickas, J. Kvedaravičius, J. Lapeika, S. Ligeika, R. Lukšys, V. Matuševas, Z. Misiūnas, E. Mockus, K. Pačėsa, R. Palionis, R. Peštenis, R. Petrauskas, V. Pidoprigola, A. Skrebė, A. Steponavičius.

1992 įkurta Lietuvos tinklinio federacija (vietoj Respublikinės tinklinio sekcijos) priimta į FIVB ir CEV. Nuo 1992 Lietuvos moterų ir vyrų rinktinės ir komandos pradėjo dalyvauti Europos taurės ir Europos čempionato atrankos varžybose: moterys – Kauno Banga, Vilniaus Šviesa, vyrai – Šiaulių Eiga, Vilniaus Lamaringas ir Morena, nuo 1995 Europos čempionatuose – jaunių rinktinės, bet svarbesnių pergalių dar nepasiekta. 1994 pradėtas leisti jaunių komisijos biuletenis Tinklinis (redaktoriai V. Jankus, A. K. Zuoza).

1989–1995 Lietuvos rinktinėse žaidė geriausi tų metų tinklinio žaidėjai (A. Bakšytė, D. Jašinskytė, J. Karalevičienė, A. Krikščiūnienė, N. Lokienė, L. Paulauskienė, V. Rajeckytė, I. Ratnikaitė, I. Staniulienė, L. Sušinskytė, D. Vaitulionienė, R. Barauskis, R. Bitinas, A. Bučinskas, Haroldas ir Henrikas Čyvai, V. Dailidė, T. Donėla, K. Galdikas, D. Janbergas, E. Jonaitis, E. Kalvaitis, V. Kireilis, J. Kvedaravičius, D. Matuševas, V. Nikiforovas, A. Tarabilda, G. Umantas, M. Vasiliauskas).

Nuo 2007 pradėta dalyvauti Europos veteranų čempionatuose (2007 Lietuvos 50 m. vyrų rinktinė užėmė 3 vietą).

2000–2010 išaugo nacionalinių rinktinių pamaina (I. Dumbauskaitė, N. Gasytė, I. Kibirkštytė, E. Kliokmanaitė, V. Makauskaitė, B. Nemeikaitė, V. Petrauskaitė, M. Povilaitytė, I. Sorokaitė, M. Saikutė, R. ir G. Tarnauskaitės, A. Zakarauskaitė, L. Adomovičius, A. Barauskis, O. Čiabelis, A. Gaidys, A. Gudas, G. Kerpė, A. Kirsnys, M. Kolodavičius, D. Matuševas, V. Mišeikis, J. Rakickas, A. Rumševičius); dalis jų sėkmingai žaidžia užsienio ir Lietuvos komandose.

Žymesnieji organizatoriai: C. Antanynas, S. Batoras, K. Dailidė, S. Glebus, J. Grinbergas, A. Juknėnas, P. Lukošiūnas, A. Karkauskas, G. Kundrotas, V. Masaitis, A. Mikutovskis, A. Ogonauskas, J. Palevičius, J. Pranaitis, V. Sepranavičius, V. Sviklas, M. Vasiliauskas, J. Vencius, A. Zokaitis, A. K. Zuoza.

Žymesnieji treneriai: D. Gedminienė, J. Virbickienė, J. Adomaitis, Č. Antanynas, L. Baltrūnas, S. Batoras, V. Daukšas, V. Delkus, V. Jankus, J. Juozaitis, A. Karkauskas, S. Kričala, S. Ligeika, R. Magelinskas, V. Maizelis, V. Matuševas, P. Mozeris, A. Petrovas, A. Strockis, G. Šauklys, J. Švedas, A. Tulko, P. Valiušaitis, R. Železniakas, sporto mokyklų treneriai: D. Čeikauskienė, L. Darandovienė, J. Gricienė, Z. Guobytė, Z. Jankienė, A. Jansonienė, G. Kerpienė, E. Simonavičienė, J. Virbickienė, A. Volodkaitė, J. Ambrasas, A. Berūkštis, V. Gundajevas, J. Jankauskas, V. Kirkliauskas, R. Kryževičius, G. Kundrotas, N. Matusevičius, A. Milkevičius, V. Minkus, A. Petrikauskas, V. Piešina, G. Pušnovas, V. Skunčikas, A. Šukaitis, B. Tarasovas, Z. Vansevičius.

Tarptautinės kategorijos teisėjai: J. Krapauskas (1970), B. Skruodis (1972), A. Belevičius (1992 ir 1999), A. Steponavičius (1997), A. Gargasas (1999 ir 2004), kiti žymesni teisėjai: Č. Antanynas, A. D. Barauskis, S. Batoras, S. Gargasas, A. Gavorka, V. Jankus, A. Jasionis, V. Kirkliauskas, T. Kižys, M. Kumko, B. Laucius, S. Petrovas, L. Pranaitis, N. Ragovojus, S. Šigauskas, V. Škėma, E. Vyskupaitis, A. Žekas.

Paplūdimio tinklinis žaidžiamas 16 × 8 m smėlio aikštėje be vidurio ir puolimo linijų. Žaidžia 2 komandos po 2 žaidėjus. Žaidžiama iki 2 laimėtų setų. Pirmuose dvejuose setuose reikia laimėti 21 tašką, trečiame – 15 taškų, visuose setuose esant 2 taškų skirtumui. Pirmuose dvejuose setuose komandos aikštės pusėmis keičiasi esant bendrai abiejų komandų taškų sumai 7; 14; 21; 28 ir taip toliau, trečiame sete – esant bendrai taškų sumai 5; 10; 15; 20 ir taip toliau. Kiekviena varžovo klaida – taškas. Paplūdimio tinklinio tėvynė – Santa Monica (Kalifornijos valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos), kur 1920 buvo įrengta pirmoji speciali paplūdimio aikštė. Iš pradžių komandose buvo po 6, 4, vėliau 3 žaidėjus. 1927–1930 šis žaidimas pasirodė Europoje, 1996 buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių sportinę programą.

LIETUVOJE pradėtas žaisti 1989–1990 po 2 žaidėjus. Nuo 1992 rengiami Lietuvos čempionatai (moterų, vyrų, mergaičių, berniukų). 1993–1995 moterys dar žaidė po 3 žaidėjas. Pirmaisiais Lietuvos čempionais (1992) tapo L. Novikova ir K. Straupytė, A. Gargasas ir V. Krivelis. Atsirado didelio meistriškumo žaidėjų: A. Bakšytė, J. Karalevičienė, N. Sušinskytė, D. Vaitulionienė, Haroldas ir Henrikas Čyvai, V. Dailidė, T. Donėla, A. Petrėnas, M. Vasiliauskas. Šį žaidimą populiarino V. ir K. Dailidės, T. Donėla, V. Jankus, V. Kirkliauskas, A. Macius, M. Vasiliauskas, A. K. Zuoza.

1993 įkurta Lietuvos pliažinio tinklinio draugija (pirmininkas A. Močius). Nuo 1992 Lietuvos atstovai dalyvauja Europos ir pasaulio paplūdimio tinklinio čempionatų atrankos etapuose, bet geresnių rezultatų pasiekė tik jauniai (iki 18 m.): 2004 A. Kirsnys ir A. Mišeikis tapo pasaulio jaunių čempionais, 2011 I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė – Europos jaunių čempionėmis, 2005 Europos jaunių čempionate A. Barauskis ir A. Gaidys pelnė sidabro, I. Sorokaitė ir S. Zdmidrevičiūtė – bronzos medalius.

2011 10 27 Vilniuje atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras paplūdimio tinklinio aikštynas Credit-24 arena.

Neįgaliųjų, arba sėdimasis, tinklinis, atramos ar judėjimo aparato sutrikimų turinčių neįgaliųjų komandinis kamuolio žaidimas. Žaidžiama sėdint ant grindų 6 × 10 m aikštėje. Tinklo aukštis moterims 1,05 m, vyrams 1,15 m. Komandą sudaro 6 žaidėjai. Neįgaliųjų tinklinio taisyklės draudžia tverti užtvarą kamuolio padavimui, taip pat atlikdamas veiksmus su kamuoliu žaidėjas negali pakelti sėdmenų nuo grindų. Kitos taisyklės kaip tinklinio. Pirmieji pradėjo žaisti olandai 1953. Pirmosios oficialios varžybos įvyko 1973 Haarleme (Olandija). Vyrų neįgaliųjų tinklinis į paralimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas 1980 (dalyvavo 7 komandos), moterų – 2004. Vadovauja Pasaulinė neįgaliųjų tinklinio federacija (angl. World Organisation Volleyball for Disabled, WOVD, įkurta 1981).

LIETUVOJE neįgaliųjų tinklinis pradėtas žaisti 1985. Moterų komanda 1988 tapo SSRS čempione, vyrai užėmė 4 vietą (treneris A. Šumovičius). Neįgaliųjų tinklinio plėtote rūpinasi ir varžybas organizuoja Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (įkurta 1990) ir Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija (įkurta 1997, prezidentė J. Verbuvienė). Nuo 1991 kasmet vyksta šalies čempionatai, žaidžia daugiausia mišrios komandos, nuo 1995 rengiami tarptautiniai turnyrai Lietuvos taurė. Lietuvoje neįgaliųjų tinklinį žaidžia Kauno Santakos, Klaipėdos Žuvėdros, Marijampolės Siekio, Šiaulių Entuziasto ir Vilniaus Fenikso neįgaliųjų sporto klubų sportininkai.

Paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, Europos taurės varžybose didžiausių laimėjimų pasiekė Lietuvos moterų rinktinė. Pasaulio čempionatuose: 1994 laimėjo bronzos medalius (M. Baumgartė, L. Budinienė, V. Dmitrijeva, A. Grigaliūnienė, V. Endriukaitienė, M. Krasnopiorova, I. Perminienė, J. Verbuvienė, treneris V. Akselrodas), 2002 užėmė 5 vietą, 2006 – 4 vietą ir įgijo teisę dalyvauti 2008 Pekino paralimpinėse žaidynėse (M. Baumgartė, J. Bekiš, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė, trenerės asistentė A. Ivanauskaitė, žaidžiančioji vyriausioji trenerė R. Cvirkienė), 2010 – 8 vietą (trenerė R. Cvirkienė); 1997 laimėjo Europos taurę (treneriai V. Endriukaitienė, A. Tulko); Europos čempionatuose: 1995 užėmė 4 vietą, 1998 – 2 vietą (M. Baugartė, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, sveika žaidėja A. Ivanauskaitė, L. Merkevičiūtė, V. Merkevičiūtė, L. Postolskaja, J. Verbuvienė, žaidžiančioji trenerė V. Endriukaitienė), 1999, 2001, 2003 – 5 vietą, 2005 – 2 vietą (M. Baumgartė, J. Bekiš, L. Budinienė, A. Grigaliūnienė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė, žaidžiančioji vyriausioji trenerė R. Cvirkienė, trenerės asistentė A. Ivanauskaitė), 2007 ir 2009 – 4 vietą, 2008 Pekino paralimpinėse žaidynėse – 6 vietą (M. Baumgartė, L. Budinienė, V. Dmitrijeva, R. Latauskaitė, K. Lingytė, N. Sušinskaitė, J. Urbutienė, J. Verbuvienė, V. Žilytė ir žaidžiančioji trenerė R. Cvirkienė). Be to, Lietuvos moterų rinktinė yra daugkartinė tarptautinių turnyrų laimėtoja. Vyrų neįgaliųjų tinklinio rinktinė 1997 Europos čempionate užėmė 12 vietą, 1999 Europos taurės varžybose – 10 vietą.

2001 Monciškėse (prie Šventosios) surengtos pirmosios neįgaliųjų paplūdimio tinklinio varžybos. Nuo tada Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija kasmet rengia neįgaliųjų paplūdimio tinklinio čempionatus. Lietuvos žmonių su negalia tinklinio asociacija nuo 2004 organizuoja Baltijos šalių paplūdimio tinklinio turnyrus Palangoje, 2007–2008 prie Palangos klubo surengė paplūdimio tinklinio varžybas (aikštė 4 × 4,5 m, tinklo aukštis 1,20 m).

Lietuvoje 2010 buvo 20 tinklinio sporto mokyklų ir jų padalinių, 66 tinklinio treneriai, 5165 tinklininkai, iš jų 1961 sporto mokyklų auklėtinis. 2011 Lietuvos tinklinio federacijai priklausė 25 nariai (sporto klubai, sporto centrai, sporto mokyklos).

Lietuvos tinklinio federacijos (iki 1992 sekcija) pirmininkai ir prezidentai: V. Sepranavičius (1946–1950), V. Lukoševičius (1950), V. Matuiza (1951), A. Nikolskis (1952–1953), V. Masaitis (1953–1959), S. Batoras (1959–1975), A. Jankauskas (1976–1983), K. Šumacheris (1983–1989), R. Podagėlis (1989–1993), A. Kunčinas (1993–1997), J. Palevičius (1997–1999), A. Steponavičius (1999–2011), M. Vasiliauskas (nuo 2011).

Galerija