Skip to main content

PASKELBTA: 2023-02-09 | REDAGUOTA: 2024-09-25

Studentų sportas

Studeñtų spòrtas prasidėjo 1905, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo surengtos pirmosios tarptautinės studentų varžybos. 1919 įkurta Tarptautinė studentų konfederacija (angl. International Confederation of Students, ICS), 1925–1939 plėtojusi studentų sąjūdį ir rengusi sporto varžybas studentams. 1923 ICS Paryžiuje surengė pirmąsias pasaulio studentų žaidynes. 1949 įkurta Tarptautinė universitetų sporto federacija (pranc. Fédération Internationale du Sport Universitaire, FISU, 2011 vienijo 163 nares), kas 2 m. rengianti vasaros (nuo 1959) ir žiemos (nuo 1960) universiadas bei pasaulio universitetų čempionatus. 1947–1962 Tarptautinė studentų sąjunga (pranc. Union Internationale des Étudiant, UIE) rengė pasaulio studentų žaidynes. 1999 įkurta Europos universitetinio sporto asociacija (angl. European University Sports Association, EUSA), rengianti 16 sporto šakų Europos studentų čempionatus, Europos studentų žaidynes ir EUSA taurės varžybas. 1923 Tartu (Estija) įvyko I Pabaltijo studentų olimpiada (vėliau SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų žaidynės).

LIETUVOS studentų sportinio sąjūdžio pradžia laikoma 1922. Lietuvos universitete buvo įsteigta ateitininkų sporto sekcija, 1922 11 14 pasivadinusi Kauno studentų sporto klubu Achilas. Vėliau kuriami ir kiti studentų sporto klubai. 1930–1937 studentų sportui vadovavo Akademinis sporto klubas (ASK, veikė 1930–1951), 1937–1940 – Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS, veikė 1937–1940), subūrusi Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkus.

SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 Lietuvos mokslo įstaigose, aukštosiose mokyklose buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, 1947 vietoj jų – kūno kultūros ir sporto skyriai. 1948 pradėta kurti sporto klubus, bet trūko išsilavinusių specialistų, sporto bazė buvo apgailėtina, nebuvo bendros studentų sporto organizacijos. 1949 Vilniuje surengta I Lietuvos studentų spartakiada (kompleksinėje įskaitoje nugalėjo Vilniaus universiteto sportininkai). 1953 Vilniuje įvyko I Lietuvos studentų slidinėjimo pirmenybės (dalyvavo 6 aukštųjų mokyklų studentai, laimėjo Vilniaus pedagoginio instituto komanda). Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, su SSRS komandomis – tarptautinėse varžybose. SSRS studentų spartakiadose iškovoti aukštas vietas buvo sunku, nes negalėjo dalyvauti geriausi studentai sportininkai, kurie priklausė ne SSRS Burevestniko draugijos sistemos sporto draugijoms.

1959 įvyko IX Lietuvos studentų spartakiada, jos varžybose dalyvavo daugiau kaip 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti 4 Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 SSRS sporto meistrai. Komandinį prizą laimėjo Kauno politechnikos instituto sportininkai. 1959 12 prie Žalgirio Centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba (pirmininkas Paplauskas, 15 narių), 1968 vietoj jos prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos – LSSR studentų sporto taryba (pirmininkas V. Pranaitis). 1974 ši taryba buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą (pirmininkas V. Pranaitis), o 1977 vadovauti studentų sportui prie minėtos ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius (vedėjas A. Klimkevičius), šio skyriaus darbuotojai vadovavo visam aukštųjų mokyklų kūno kultūros ir sporto darbui. 1959–1985 puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvavę SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose.

1968 Vilniuje LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva įvyko I Pabaltijo studentų sporto žaidynės (jų programoje buvo 5 sporto šakos). 1982 surengtos XXX Lietuvos studentų žaidynės. Pirmą kartą studentų žaidynėse varžėsi aukštųjų mokyklų sporto klubai ir kolektyvai. Sporto klubams galėjo atstovauti tik Žalgirio draugijos, aukštųjų mokyklų kolektyvams – visų draugijų nariai. Vyko 19 sporto šakų varžybos. Jose dalyvavo 2 SSRS nusipelnę sporto meistrai, 14 SSRS tarptautinės klasės ir 219 SSRS sporto meistrų. 1984 svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės (programoje – 28 sporto šakos); Lietuvos studentai laimėjo 121 medalį ir užėmė 6 vietą.

1985 aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų, tarp jų – 1 habilituotas daktaras, 43 daktarai, 2 SSRS ir 18 LSSR nusipelniusių trenerių, 4 SSRS nusipelnę ir 49 SSRS sporto meistrai, 4 tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 33 sporto šakų sekcijos, jose treniravosi daugiau kaip 5840 studentų.

Nuo 1952 olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos – 50, universiadose – 57, SSRS čempionatuose – 156 medaliai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA, nuo 1990 prezidentas Č. Garbaliauskas, generaliniai sekretoriai – 1990 V. Verba, 1993–1999 J. Kurševičius, 1999–2003 A. Kazlauskas, 2003–2007 J. Palevičius, 2007–2011 R. Veršinskas, nuo 2011 R. Kruliauskas), vienijanti Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubus, kūno kultūros katedras ir centrus. LSSA, bendradarbiaudama su sporto šakų federacijomis, kitomis sporto organizacijomis, propaguoja kūno kultūrą, sportą tarp studentų ir dėstytojų, rengia ir koordinuoja Lietuvos studentų sporto šventes – universiadas (kas 2 m.), 25 sporto šakų čempionatus, Sportas visiems festivalius (kas 2 metus).

Įkūrus LSSA studentų sportą kurį laiką rėmė ir Žalgirio draugija. LSSA 1993 įkurtos (1998 oficialiai įregistruotos) ir sėkmingai veikiančios organizacijos – Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL), Lietuvos studentų futbolo lyga (LSFL) ir Respublikinė studentų tinklinio lyga (RSTL). Geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai svarbiausiose tarptautinėse varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose.

LSSA nuo 1991 yra Lietuvos asociacijos Sportas visiems, nuo 1993 – FISU, nuo 1999 – EUSA narė. Č. Garbaliauskas 2004–2005 ir nuo 2007 yra EUSA Vykdomojo komiteto, 2007–2011 buvo FISU Kontrolės komisijos narys.

1 lent. Lietuvos studentai – olimpinių žaidynių čempionai

Vardas, pavardė Sporto šaka Aukštoji mokykla Olimpinės žaidynės Metai Žaidynių vieta

V. Česiūnas

Baidarių ir kanojų irklavimas

Lietuvos kūno kultūros institutas

XX

1972

Miunchenas

A. Šalna

Biatlonas

Lietuvos kūno kultūros institutas

XIV

1984

Sarajevas

D. Pozniakas

Boksas

Vilniaus pedagoginis institutas

XIX

1968

Meksikas

G. Umaras

Dviračių trekas (indvidualus ir komandinis)

Vilniaus universitetas-Lietuvos kūno kultūros institutas

XXIV

1988

Seulas

A. Janonis

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

XXIV

1988

Seulas

A. Narbekovas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

XXIV

1988

Seulas

M. Paulauskas

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

XX

1972

Miunchenas

A. Jankūnaitė-Rupšienė

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis institutas

XXI

1976

Monrealis

A. Jankūnaitė-Rupšienė

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis institutas

XXIV

1988

Seulas

V. Šulskytė-Beselienė

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis institutas

XXIV

1988

Seulas

Š. Marčiulionis

Krepšinis

Vilniaus universitetas

XXIV

1988

Seulas

V. Chomičius

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

XXIV

1988

Seulas

R. Kurtinaitis

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

XXIV

1988

Seulas

A. Sabonis

Krepšinis

Lietuvos žemės ūkio akademija

XXIV

1988

Seulas

R. Ubartas

Lengvoji atletika

Vilniaus pedagoginis institutas

XXII

1992

Barselona

R. Valiulis

Lengvoji atletika

Vilniaus pedagoginis institutas

XXII

1980

Maskva

L. Kačiušytė

Plaukimas

Vilniaus pedagoginis institutas

XXII

1980

Maskva

R. Žulpa

Plaukimas

Vilniaus pedagoginis institutas

XXII

1980

Maskva

A. Česaitytė-Nenėnienė

Rankinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

XXI

1976

Monrealis

A. Česaitytė-Nenėnienė

Rankinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

XXII

1980

Maskva

S. Mažeikaitė-Strečen

Rankinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

XXII

1980

Maskva

V. Novickas

Rankinis

Lietuvos veterinarijos akademija

XXIV

1988

Seulas

V. Mogenytė-Vencienė

Slidinėjimas

Vilniaus pedagoginis institutas

XV

1988

Kalgaris

V. Alekna

Lengvoji atletika

Lietuvos kūno kultūros akademija

XXVII

2000

Sidnėjus

V. Alekna

Lengvoji atletika

Lietuvos kūno kultūros akademija

XXVIII

2004

Atėnai

D. Gudzinevičiūtė

Šaudymas

Vilniaus universitetas

XXVII

2000

Sidnėjus

2 lent. Lietuvos studentai – pasaulio universiadų laimėtojai

Vardas, pavardė Sporto šaka Aukštoji mokykla Metai Vieta

A. Šocikas

Boksas

Lietuvos kūno kultūros institutas

1949

Budapeštas

1954

Budapeštas

A. Koncevičius

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

A. Kalinauskas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

V. Sukristovas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

A. Janonis

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

V. Bridaitis

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

V. Ivanauskas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

V. Rasiukas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

I. Pankratjevas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

A. Narbekovas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

S. Baranauskas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

K. Ruzgys

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

G. Kviliūnas

Futbolas

Vilniaus pedagoginis institutas

1987

Zagrebas

R. Mažeikis

Futbolas

Lietuvos kūno kultūros institutas

1987

Zagrebas

V. Buzmakovas

Futbolas

Lietuvos kūno kultūros institutas

1987

Zagrebas

R. Tautkus

Futbolas

Lietuvos kūno kultūros institutas

1987

Zagrebas

V. Baltušnikas

Futbolas

Lietuvos kūno kultūros institutas

1987

Zagrebas

S. Butautas

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1949

Budapeštas

1951

Berlynas

K. Petkevičius

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1949

Budapeštas

J. Lagunavičius

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1949

Budapeštas

1951

Berlynas

Z. Sabulis

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1949

Budapeštas

V. Bulotaitė

Krepšinis

Kauno medicinos institutas

1965

Budapeštas

M. Paulauskas

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1970

Turinas

A. Rupšienė

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis institutas

1977

Sofija

V. Chomičius

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1985

Kobė

R. Kurtinaitis

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros institutas

1985

Kobė

A. Sabonis

Krepšinis

Lietuvos žemės ūkio akademija

1985

Kobė

Š. Marčiulionis

Krepšinis

Vilniaus universitetas

1985

Kobė

R. Šidlauskaitė

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis institutas

1985

Kobė

V. Tuomaitė

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis institutas

1985

Kobė

A. Kasteckaja

Lengvoji atletika (400 m barjerinis bėgimas ir 4 × 400 m estafetė)

Lietuvos kūno kultūros institutas

1981

Bukareštas

M. Navickaitė

Lengvoji atletika (400 m barjerinis bėgimas ir 4 × 400 m estafetė)

Vilniaus pedagoginis institutas

1985

Kobė

L. Kačiušytė

Plaukimas

Vilniaus pedagoginis institutas

1981

Bukareštas

R. Žulpa

Plaukimas

Vilniaus pedagoginis institutas

1983

Edmontonas

V. Žemaitytė

Lengvoji atletika

Lietuvos kūno kultūros akademija

2007

Bankokas

M. Prekevičius

Krepšinis

Klaipėdos universitetas

2007

Bankokas

S. Babrauskas

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis universitetas

2007

Bankokas

J. Sinica

Krepšinis

Vilniaus pedagoginis universitetas

2007

Bankokas

M. Kalnietis

Krepšinis

Vytauto Didžiojo universitetas

2007

Bankokas

V. Jasikevičius

Krepšinis

Kauno technologijos universitetas

2007

Bankokas

R. Alijevas

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros akademija

2007

Bankokas

J. Mačiulis

Krepšinis

Vytauto Didžiojo universitetas

2007

Bankokas

G. Kurtinaitis

Krepšinis

Lietuvos kūno kultūros akademija

2007

Bankokas

D. Šilinskis

Krepšinis

Vytauto Didžiojo universitetas

2007

Bankokas

M. Anisimovas

Krepšinis

Ukrainos nacionalinis kūno kultūros ir sporto universitetas

2007

Bankokas

A. Kavaliauskas

Krepšinis

Teksaso universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)

2007

Bankokas

V. Vasylius

Krepšinis

Old Dominion universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)

2007

Bankokas

L. Grinčikaitė

Lengvoji atletika

Klaipėdos universitetas

2009

Belgradas

G. Titenis

Plaukimas (2 aukso medaliai)

Mykolo Romerio universitetas

2011

Šendžen

V. Rimšaitė

BMX dviračiai

Lietuvos kūno kultūros akademija

2011

Šendžen

V. Sereikaitė

Dviračių sportas

Lietuvos edukologijos universitetas

2011

Šendžen

E. Zablockytė

Dviračių sportas

Lietuvos edukologijos universitetas

2011

Šendžen

A. Trebaitė

Dviračių sportas

Lietuvos edukologijos universitetas

2011

Šendžen

A. Sošenko

Dviračių sportas

Lietuvos kūno kultūros akademija

2011

Šendžen

Galerija

author

Česlovas Garbaliauskas, Stanislovas Stonkus

Skip to content