Stalo tenisas

Stãlo tènisas, sportinis žaidimas. Žaidžiamas su kamuoliuku ir rakete ant stalo. Stalas vienodos tamsios matinės spalvos su baltomis šoninėmis ir galinėmis linijomis, 274 cm ilgio, 152,5 cm pločio, 76 cm aukščio. Skersai stalo per vidurį ištemptas 15,25 cm pločio tinklelis. Per dvejetų varžybas kiekviena stalo pusė išilgai dalijama į 2 lygias dalis 0,3 cm pločio balta linija. Raketė ovalios formos, pagrindas lygus ir kietas, padengtas guma, kotas trumpas. Kamuoliukas iš celiulioido ar panašaus plastiko, baltos arba oranžinės spalvos, 4 cm skersmens, 2,7 g masės. Žaidimo aikštelė daugiau kaip 14 m ilgio, daugiau kaip 7 m pločio ir daugiau kaip 5 m aukščio. Žaidžia 2 (1 × 1, vyrų, moterų vienetas) arba 4 (2 × 2, vyrų, moterų, mišrusis dvejetas) žaidėjai ar komandos (pvz., 3 × 3 žaidėjai). Stengiamasi kamuoliuką permušti per tinklelį ir pataikyti į stalą varžovo pusėje; to nepadarius, varžovas gauna tašką. Žaidžiamas setas iki 11 laimėtų taškų esant daugiau kaip 2 taškų persvarai. Rungtynes sudaro nelyginis setų skaičius, dažniausiai 7 (4 iš jų laimėti). Kai abu žaidėjai arba poros surenka po 10 taškų, žaidžiama iki 2 taškų persvaros paeiliui atliekant po 1 padavimą.

Stalo tenisas atsirado 19 a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje. 1926 Berlyne G. Lehmanno (Vokietija) iniciatyva įkurta Tarptautinė stalo teniso federacija (angl. International Table Tennis Federation, ITTF; pirmasis prezidentas, 1926–1967, I. Montagu iš Didžiosios Britanijos; 2006 vienijo 202 šalis).

ITTF rengia pasaulio čempionatus, Taurės varžybas, Pro Tour (profesionalų vienetų, dvejetų) ir Pro Tour Grand finalus, jaunių čempionatus, žemynų jaunių festivalius (angl. World Junior Circuit, indvidualius, komandinius), veteranų čempionatus.

I pasaulio čempionate 1926 Londone dalyvavo 7 vyrų komandos. Pirmuosiuose čempionatuose daugiausia laimėjimų pasiekė Vengrijos (V. Barna 22 kartų tapo čempionu), nuo 1936 – Čekoslovakijos, nuo 1952 – Japonijos, Kinijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos stalo tenisininkai. Daugkartiniai pasaulio čempionai: vyrai – V. Barna, R. Bergmannas (Austrija, Didžioji Britanija), F. Perryʼis (Didžioji Britanija), I. Ogimura (Japonija), Zhuang Zedongas (Kinija), Guo Yuehua (Kinija), Jiang Jialiangas (Kinija), J.-O. Waldneris (Švedija), Wang Liqingas (Kinija), moterys – M. Mednyanszky (Vengrija), A. Rozeanu (Rumunija), G. Farkas (Vengrija), F. Eguči (Japonija), Deng Yaping ir Wang Nonn (abi Kinija).

1957 Stokholme įkurta Europos stalo teniso sąjunga (angl. European Table Tennis Union, ETTU, pirmasis prezidentas prancūzas J. Belot; 2012 vienijo 56 nacionalines organizacijas, daugiau kaip 4 mln. žaidėjų, būstinė – Liuksemburge). ETTU nuo 1958 rengia Europos čempionatus. Daugiausia čempionų vardų yra iškovoję Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Švedijos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos stalo tenisininkai, daugiausia kartų čempionėmis yra tapusios Švedijos vyrų ir Vengrijos, SSRS, Rumunijos, Vokietijos moterų komandos.

1977 stalo tenisas pripažintas olimpine sporto šaka, 1988 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.

LIETUVOJE pradėtas žaisti 1922 Kaune, vienas pradininkų – žydų klubas Makabi (įkurtas 1920). 1926 įkurtas Lietuvos sporto lygos Stalo teniso komitetas (vienijo apie 40 klubų, sekcijų, kolektyvų; 1929 priimtas į ITTF; veikė iki 1940). I Lietuvos čempionate (1927) visi prizininkai buvo Makabi klubo nariai (J. Šimensas, L. Kaperis, I. Godas, O. Gurvičaitė, Š. Gurvičaitė, C. Rivkesaitė, čempionais tapo J. Šimensas ir O. Gurvičaitė). 1927–1940 iš 14 (vyrų ir moterų) Lietuvos čempionų 9 vyrai ir 7 moterys buvo Makabi klubo nariai; daugiausia pergalių pelnė Ch. Šimensas ir O. Gurvičaitė. Nuo 1927 Lietuvos stalo teniso čempionatai buvo rengiami kasmet, nuo 1929 varžėsi ir dvejetai. 1929–1939 vyrų stalo teniso rinktinė 9 kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose; 1939 pasaulio čempionate užėmė 4 vietą (V. Variakojis, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, Ch. Duškesas); V. Dzindziliauskas vienetų varžybose – 5–8 vietą (tai geriausi Lietuvos rinktinių laimėjimai pasaulio komandinėse ir vienetų varžybose). 1936 pasaulio čempionate žaidė ir Lietuvos moterų rinktinė. I Lietuvos tautinės olimpiados teniso turnyras vyko 1938 Kaune (laimėtojai: vienetų – V. Dzindziliauskas, J. Verbickaitė, dvejetų – V. Karalius ir S. Meilus, A. Glebavičiūtė ir B. Vitartaitė, B. Vitartaitė ir E. Nikolskis, komandinėje įskaitoje – Kaunas). 1938–1939 Lietuvos vyrų stalo teniso rinktinė laimėjo I ir II Baltijos valstybių turnyrą. 1939 įvyko I Lietuvos komandinis stalo teniso čempionatas (laimėjo Kauno komanda). Geriausieji to meto žaidėjai: V. Dzindziliauskas, V. Variakojis, E. Nikolskis, Ch. Duškesas, J. Remeikis, B. Vitartaitė (Balaišienė).

Po II pasaulinio karo Lietuvos čempionatai vėl pradėti rengti 1949. Nuo 1951 Lietuvos stalo tenisininkai dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953, 1955, 1965 Lietuvos stalo teniso rinktinė tapo SSRS komandinių čempionatų laimėtoja. 1951–1985 Lietuvos stalo tenisininkai SSRS indvidualiuose ir komandiniuose čempionatuose (suaugusiųjų ir jaunių) pelnė 87 aukso, 93 sidabro ir 62 bronzos medalius; dalis medalių laimėta žaidžiant sąjunginių sporto draugijų rinktinėse. 1974 Kauno Darbo rezervų moterų stalo teniso komanda laimėjo SSRS taurę. 1958–1987 Lietuvos rinktinė 16 kartų laimėjo Pabaltijo respublikų stalo teniso taurę. Nuo 1958 mūsų žaidėjai (iki 1991 su SSRS rinktinėmis) dalyvavo Europos, nuo 1961 – pasaulio stalo teniso čempionatuose.

Pirmuosiuose SSRS čempionatuose vyravo lietuviai, lietuvės ir estės: Ι–Χ čempionatuose (1951–1960) vieneto čempionais lietuviai tapo 6 kartus, I–XII čempionatuose (1951–1962) čempionėmis tapo tik lietuvės ir estės (po 6 kartus). 1951–1990 SSRS stalo teniso čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai (11 vyrų ir 10 moterų) pelnė 145 medalius (daugiau – daugiau kaip 200 pelnė tik maskviečiai), vyrai – 65, moterys – 80, iš jų aukso vyrai – 25, moterys – 27 (vyrų vienetų – 7, moterų vienetų – 9, vyrų, moterų ir mišriųjų dvejetų – po 12 medalių). SSRS komandiniuose čempionatuose 1952–1990 (22 vyrai ir 25 moterys) laimėjo 100 medalių, iš jų aukso – vyrai ir moterys – po 19. SSRS tautų spartakiadoje (kai buvo stalo tenisas) Lietuvos rinktinė 1959 užėmė 1 vietą, 1963 ir 1986 – 4 vietą, 1983 – 6 vietą.

Sėkmingai SSRS čempionatuose rungtyniavo jaunieji Lietuvos stalo tenisininkai. Pirmieji Lietuvos jaunių čempionai: 1952 A. Pociūtė (Ukmergė), K. Paškevičius (Kaunas), 1953 V. Sirutytė ir A. Zablockis (Šiauliai), 1954 V. Sirutytė (Vilnius) ir B. Kaleinikovas (Panevėžys). SSRS jaunių vieneto čempionais 1952 tapo R. Paškevičius, 1956 – R. Saulytis, 1961 – V. Vaidžiulis, 1960 – L. Balaišytė (iš viso 7 kartus, 1965 – absoliuti čempionė), 1968 – A. Giedraitytė (iš viso 5 kartus), 1976 – M. Krejeris, 1990 – R. Garkauskaitė. Dvejetų rungtis buvo sėkminga A. Pociūtei, V. Sirutytei, A. Tvaronaitei, A. Kondrotaitei, I. Bražiūnaitei, D. Bartkevičiūtei, J. Danilevičiūtei, A. Paškevičiui, A. Zablockiui, R. Dudėnui, R. Žemeliui, Ž. Kirliauskui. 1952–1985 Lietuvos jauniai SSRS jaunių čempionais yra buvę (įskaitant visas rungtis) 31 kartą (jaunimo – 15).

1952–1954 Lietuvos jauniai SSRS komandinėse pirmenybėse užėmė 2 vietą (pirmieji buvo estai), 1955 (N. Ramanauskaitė, V. Sirutytė, A. Tvaronaitė, R. Saulytis, A. Paškevičius, A. Zablockis, R. Žemelis) ir 1956 (N. Ramanauskaitė, S. Vitkūnaitė, R. Dudėnas, R. Saulytis) mišrios komandos, 1960 (H. Lisinas, E. Pauras, M. Duksa) vaikinų, 1961 (L. Balaišytė, D. Žilevičiūtė), 1965 (L. Balaišytė, I. Bražiūnaitė, R. Bareikaitė), 1968 (A. Giedraitytė, R. Giedraitytė, D. Semaškaitė, N. Baronaitė, V. Domanskaitė, A. Misiukaitė) ir 1981 (J. Danilevičiūtė, E. Valaitė) merginų komandos užėmė 1 vietą (laimėjo pereinamąją taurę).

Lietuvos moksleiviai sėkmingai žaidė SSRS moksleivių spartakiadose: 1958 ir 1963 berniukai, 1961, 1963, 1965, 1967 mergaitės užėmė 1 vietą, mergaitės (A. Giedraitytė, A. Misiukaitė, B. Šidlauskaitė) buvo pirmos ir 1968 I SSRS jaunių žaidynėse.

1958–1983 Europos jaunių čempionatuose medalius (su SSRS jaunių rinktine) laimėjo J. Danilevičiūtė (Prūsienė; 7 aukso, 2 bronzos), L. Balaišytė (2 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos), I. Bražiūnaitė (1 aukso, 1 sidabro), A. Giedraitytė (Stankienė; 2 aukso, 3 bronzos), M. Krejeris (1 aukso, 2 sidabro), N. Ramanauskaitė (Kurdzikauskienė; 1 aukso, 1 sidabro), Z. Rusakevičius (1 bronzos), dar dalyvavo Europos jaunučių čempionate – J. Danilevičiūtė (3 aukso), M. Krejeris (1 aukso), Z. Rusakevičius (1 bronzos). Iki 1990 Lietuvoje buvo 1 SSRS, 9 LSSR nusipelnę treneriai, 23 sąjunginės, 4 tarptautinės kategorijos teisėjai, 99 SSRS ir 6 SSRS tarptautinės klasės sporto meistrai.

Atkūrus nepriklausomybę iškilo nauji žaidėjai, atsirado daugiau galimybių dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose. 1990 įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos stalo teniso federacijų asociacija; Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA, iki 1990 veikė įvairiais pavadinimais, 1990–1996 Lietuvos stalo teniso federacija) grįžo į ITTF, 1992 buvo priimta į ETTU. 1992 Europos jaunių čempionate Lietuvos merginų komanda (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė, A. Bajorinaitė) laimėjo bronzos, 1993 (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė) – sidabro medalius, 1998 L. Stankutė su V. Daunoravičiūte tapo Europos jaunių dvejetų vicečempionėmis. Stalo tenisininkai aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių sporto žaidynėse: 1991 moterų čempione tapo I. Udrienė (Drevinskaitė), vyrų – A. Majorovas, moterų dvejetų – R. Garkauskaitė su K. Totilaitė, vyrų dvejetų – Ž. Kirliauskas su L. Vaškevičiumi, mišriojo dvejeto – R. Garkauskaitė su L. Trumpausku, 1995 – atitinkamai R. Garkauskaitė, A. Orlovas, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė, S. Povilonis su L. Trumpausku ir R. Garkauskaitė su E. Jablonskiu, 1998 vienetų – R. Garkauskaitė ir G. Juchna, 2005 – I. Žilaitytė ir E. Zajankauskas.

Sėkmingai stalo tenisininkai žaidė ir pasaulio varžybose. 1994 pasaulio jaunimo vicečempione tapo R. Garkauskaitė, 1996 XI pasaulio studentų čempionato dvejetų varžybose R. Garkauskaitė su K. Totilaitė užėmė 2 vietą, XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 Atlanta, R. Garkauskaitė – 17–32 vietą, XXVII olimpinėse žaidynėse, 2000 Sidnėjus, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė (dvejetas) – 9–16 vietą, R. Garkauskaitė 2002 Europos čempionate – 5–8 vietą, 3 kartus (2002–2004) Europos Nansy Evans taurės klubinių komandų varžybose (su Berlyno 3 B klubo komanda) – 1 vietą, 2005 Europos klubų čempionų lygoje (su Mondeville klubo, Prancūzija, komanda) – 3 vietą. 2002 Vilniuje lietuvės tapo Šiaurės šalių stalo teniso čempionėmis.

Europos komandiniuose čempionatuose sėkmingiau žaidė Lietuvos moterys: 1993 užėmė 17 vietą, 1994, 1996, 1998, 2000, 2002 – 19 vietą, 2003 – 11 vietą, 2005 – 21 vietą, 2007 – 23 vietą, 2008, 2010 – 18 vietą, 2009, 2011 – 16 vietą, vyrai – kukliau (geriausiai – 1992 – 22 vieta), pasaulio – moterys geriausiai 1993 – 17 vieta, 1995, 1997 – 15 vieta, 2000 – 13 vieta, vyrai – 1993 – 52 vieta, 2002 – 51 vieta.

1991 specialiosiose olimpinėse žaidynėse Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) medalius laimėjo: A. Žitkevičius – aukso (vieneto ir vyrų dvejeto su R. Jasiulevičiumi) ir sidabro (mišriojo dvejeto su L. Urbonavičiūte), L. Urbonavičiūtė (su I. Valentaite) – bronzos, I. Valentaitė – aukso (tarp 11–15 m. jaunių).

Grupė geriausių Lietuvos stalo tenisininkų žaidžia užsienio klubuose (Čekijos, Vokietijos, Švedijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos).

Lietuvos rinktinių treneriai, parengę sportininkus SSRS, pasaulio, Europos ir kitoms tarptautinėms suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių varžyboms: B. Balaišienė, R. Bareikaitė-Švedienė, V. Bogušas, G. Čiegis, A. Drevinskas, V. Dzindziliauskas, R. Garkauskienė, R. Jackevičius, A. Janėnas, O. Jucevičiūtė, H. Lisinas, M. Mozuraitis, A. Orlovas, A. Pasavodskis, V. Rybakas, L. Sereika, V. Sereika, Z. Sliževskis, A. Stankienė, R. Stankevičius, A. Tamošiūnas, J. Urbšienė, G. Ušackas, V. Variakojis, R. Velička, O. Žilevičiūtė (Šličiuvienė).

Tarptautinės kategorijos teisėjai, teisėjavę pasaulio ir Europos čempionatuose: R. Franckaitis, V. Franckaitis, K. Gaigalis, Z. Gramackas, A. Litvinas, A. Pranckonis. Pirmiesiems ši kategorija suteikta A. Pranckevičiui (Pranckoniui), K. Gaigaliui ir R. Franckaičiui (1984).

2006 LSTA vienijo daugiau kaip 50 klubų (kolektyvų), buvo daugiau kaip 800 licencijuotų stalo teniso žaidėjų (reitinguotų apie 1200), kultivavo daugiau kaip 3000 mėgėjų, daugiau kaip 20 sporto mokyklų buvo stalo teniso skyriai, dirbo 80 trenerių. 2012 LSTA vienijo 44 klubus (kolektyvus), buvo 1014 licencijuotų žaidėjų (reitinguotų – 1100).

LSTA vadovai: A. Puskepalaitis (1926, 1928), B. Podzelveris (1927–1928, 1929–1932), E. Racevičius (1933–1935), V. Gerulaitis (1936–1937), A. Naujokas (1937–1940), A. Katilius (1940–1944), A. Svirskis (1948–1952), A. Gofmanas (1953–1954), B. Kačkus (1954–1955), S. Vaintraubas (1955–1963), A. Petkevičius (1963–1965), Α. Čekatauskas (1965–1972), R. Judeika (1972–1974), B. Žeberskis (1974–1989), A. Pranckonis (1989–1991), V. Žemelis (1991–1994), R. Balaiša (nuo 1994), generaliniai sekretoriai: H. Lisinas (1991–1994), E. Paškevičius (1994–2006), A. Litvinas (2006–2008), I. Jucevičiūtė (2008–2010), E. Kazytė (nuo 2010).

L: V. Variakojis Stalo tenisas Vilnius 1959; Kartu su sportu Vilnius 1988; L. Karpaitis Bronė Balašienė Vilnius 1961; V. Bogušas Stalo tenisas vakar, šiandien, rytoj Vilnius 1981; Žaidžiame stalo tenisą Kaunas 1984; Lietuvos stalo tenisas Alytus 1991 ; Lietuvos stalo tenisas (Faktai, skaičiai, įvairenybės) Vilnius 1991; Stalo tenisas: nežinomas apie žinomą Kaunas 1995; Kai kurie lietuvių stalo teniso enciklopediniai ir statistiniai duomenys Kaunas 1995; Rakete išbandantys pasaulį… Lietuvos stalo teniso almanachas Kaunas 2001; K. Čerkeliūnas, P. Mickevičius, S. Krasauskas Išeivijos lietuvių sportas 1944–1984 Toronto 1986; H. Lisinas „Džiunglių“ nenuorama Vilnius 1994; Lietuvos stalo tenisui–70. Straipsnių rinkinys II sudarytojai V. Bogušas ir A. Mieželytė Kaunas 1997, V. Bogušas, A. Mieželytė Kuo žaisti stalo tenisą mėgėjui ir profesionalui Vilnius 1998; Stalo tenisas. Teorija ir didaktika Vilnius 1999; R. Franckaitis Iš teisėjo užrašų Šiauliai 1999; Lietuvos stalo teniso enciklopedija II sudarytojas V. Bogušas Kaunas 2006.

Galerija