Slìdžių turìzmas, sportinio turizmo šaka – turistiniai žygiai slidėmis, atliekami sportiniais ir pažintiniais tikslais pagal keliautojų sportinių žygių taisykles. Kelionės sudėtingumas priklauso nuo maršruto ilgio, trukmės, techninio sudėtingumo, kurį lemia gamtinių kliūčių pobūdis, kiekis ir įvairovė. Be įprasto maršrutų sudėtingumo pagal gamtines kliūtis, slidžių turizmo maršrutai dar skirstomi į žygius taigoje ir žygius tundros bei Arkties zonose, kur negalima organizuoti poilsio prie laužo. Kai kurių panašumų su pastaraisiais žygiais turi ir kelionės kalnų bemiškėje zonoje. Keliaujant kalnais tenka įveikti perėjas ir viršūnes. Sudarant slidžių turizmo maršrutus svarbu įvertinti ir kai kuriuos specifinius veiksnius (sniego dangos storį, antledį, temperatūrą ir kita). Pagal sudėtingumą slidžių turizmo maršrutai gali būti nuo poilsinių iki I–VI sudėtingumo kategorijos. Kategorinių maršrutų ilgis nuo 100 iki 300 ir daugiau km, trukmė nuo 6 iki 20 ir daugiau dienų.
Lietuvoje slidėmis galima atlikti ne aukštesnės kaip II sudėtingumo kategorijos žygį. Dėl besniegių ir trumpų žiemų 9 dešimtmetyje slidžių turizmo Lietuvoje nebuvo toks populiarus kaip kitos turizmo šakos, bet slidžių turistai yra pasiekę nemažai didžiausio meistriškumo rezultatų. Įregistruotų kategorinių žygių skaičius: 1972 – 43 žygiai, 1976 – 80, 1978 – 115, 1985 – 113, 1988 – 60, 1991–2010 nesiekė nė dešimties žygių per metus. 1982–1987 žygiai po Lietuvą sudarė 55–70 %, 1990–1997 – iki 10 %, 1998–2010 beveik visi žygiai buvo užsienyje. Pavienius daugiadienius žygius slidėmis po Lietuvą pradėta organizuoti 5 dešimtmetyje. 1958 Lietuvos turistų komanda pirmą kartą dalyvavo sąjunginėse žiemos turizmo technikos varžybose Europa–Azija Sverdlovsko srityje. Prieš tai šios komandos nariai (vadovė L. Chmieliauskaitė) atliko pirmą kategorinį žygį slidėmis po Uralą su nakvyne palapinėse. 1961 žiemą įvykęs sudėtingų žiemos kelionių vadovų ir instruktorių seminaras su mokomuoju žygiu Karpatuose suaktyvino slidžių turizmo plėtrą Lietuvoje. Pirmoji slidžių turizmo V sudėtingumo kategorijos kelionė atlikta 1961 Kolos pusiasalyje (vadovas Vaidotas Januškis). 1962 žiemą Vilniaus keliautojų klubas pradėjo naują renginį – masinį žygį slidėmis Snieguolė (vėliau Snaigės žygiai), tapusį renginiu, populiariu iki šių dienų. Prasidėjo naujas Lietuvos turizmo istorijoje tolimų sudėtingų slidžių turizmo kelionių laikotarpis. Atlikti sportiniai žygiai Kolos pusiasalyje (1961), Pietų Urale (1968), Altajuje (1975), Rytų Jakutijoje (1975), Kodare (1980), Vakarų Sajanuose (1981), Čerskio kalnagūbryje (1983), Koriakų kalnyne, Čiukčijoje (1983), Užbaikalėje (1985) ir daugelyje kitų lietuviams slidininkams naujų rajonų.
Gražina Jucienės-Čižauskaitės vadovaujamos grupės įveikė sudėtingiausius maršrutus Arktikoje – Putoranuose (1971), Šiaurės Žemėje (1973), Prano Juozapo Žemėje (1977). Vėliau ir kitos grupės keliavo į Arktiką – Jamalą (1981), Lenos deltą (1989) ir kitur. 1983–1987 buvo populiarios kelionės slidėmis Mažajame Kaukaze. Respublikinė slidžių turizmo komisija (įkurta 1977) organizavo slidžių turizmo ekspedicijas Kodare (1980), Jakutijoje, Koriakų kalnyne, Čiukčijoje (1983), Putoranuose (1984), Šiaurės Baikalo kalnyne (1988). Ekspedicijų organizatoriai: Vytautas Navickas, Vytautas Tuomenas, Gražina Jucienė, Kęstutis Dagilis. Eidami sudėtingais maršrutais Lietuvos keliautojai įveikė daug viršūnių įvairiuose kalnuose: Jakutijoje Suntar Chajato kalnagūbryje – Mus Chaja (2959 m), Pałatka (2944 m), Urale – Narodnaja (1995 m), Sablia (1497 m), Vakarų Sajanuose – Mangulek (2185 m), Kyzyl Taiga (3121 m), Chamar Dabane – J. Čerskio (2572 m), Karpatuose – Goverla (2061 m) ir kitas.
Lietuvos keliautojai slidininkai dalyvavo SSRS turizmo čempionatuose ir iškovojo 1 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos medalių komplektus. SSRS čempione 1988 tapo Kauno Pluošto komanda (vadovas Juozas Žagelis), atlikusi V sudėtingumo kategorijos žygį Rytų Jakutijoje. 1965–1989 SSRS sporto meistro vardas suteiktas 8 keliautojams (pirmasis 1965 gavo Vaidotas Januškis, 1970 – vienintelė moteris – Gražina Jucienė-Čižauskaitė). Respublikinės slidžių turizmo komisijos (pirmininkai 1977–1980 Edvardas Žižys, 1981–1991 Vytautas Tuomenas) funkcijas nuo 1991 perėmė Lietuvos keliautojų sąjunga.
7 dešimtmetyje pradėtos vykdyti Lietuvos slidžių turizmo varžybos ir sąskrydžiai, 1966–1990 rengti Lietuvos slidžių turizmo čempionatai.
1978 Antaviliuose (Vilniaus rajonas) surengtas I respublikinis žiemos turistų sąskrydis. Kiti sąskrydžiai vyko Rykantuose (1979), Krekenavoje (1980), Lazdėnuose (1984). 1980 įvyko I respublikinis slidžių turizmo ralis (Trakų rajonas) slidžių turizmo maratonus nuo 1981 organizavo Vilniaus turistų klubas (pirmininkas Algimantas Jucevičius; pirmame dalyvavo 273 slidininkai), nuo 1984 – Panevėžio turistų klubas. Nuo 1973 rengiamos žiemos turiados Lietuvoje ir Kolos pusiasalyje, 2004 ir Urale. 1981 Lietuvos rinktinė dalyvavo I sąjunginiame slidžių turizmo sąskrydyje Permės srityje (9 vieta), II – 1984 Krasnojarske tapo nugalėtoja. Nuo 1987 rinktinė dalyvavo sąjunginėse slidžių turizmo technikos varžybose (1987 – 5 vieta, 1989 – 6 vieta). Pastaraisiais metais kasmet iki 10 grupių keliauja po populiariausius rajonus – Karpatus, Kolos pusiasalį, Sajanus, Norvegiją. Vilniaus universiteto žygeivių klubo komandos atliko sudėtingus žygius Sajanuose (2008, IV sudėtingumo kategorijos), Norvegijoje (2009, III sudėtingumo kategorija), Špicbergene (2010, V sudėtingumo kategorija). 2011 šio klubo žygeiviai A. Kuras, J. Gadeikis, N. Levickas – pirmieji lietuviai, per 23 dienas savarankiškai peršliuožė Grenlandijos salą iš vakarų į rytus (650 km).
L: Turisto žinynas Vilnius 1978; Keliautojų sportas 1990–2004 Vilnius 2005.
Lietuvos slidžių turizmo A klasės čempionai (1966–1990)
Metai | Čempionai | Vadovas | Vieta | Sudėtingumo kategorija |
---|---|---|---|---|
1966 | Vilniaus turistų klubas | S. Timonovas | Priešpoliarinis Uralas | V |
1967 | Vilniaus valst. universitetas | Gražina Čižauskaitė | Kola | V |
1968 | Vilniaus universitetas | Gražina Čižauskaitė | Kola | IV |
1969 | Mokslų akademijos Fizikos-matematikos institutas | Gražina Čižauskaitė | Putoranai (Taimyras) | V |
1970 | Vilniaus turistų klubas | Gražina Čižauskaitė | Poliarinis Uralas | V |
1971 | Kauno turistų klubas | A. Babieža | Priešpoliarinis Uralas | V |
1972 | Kauno turistų klubas | A. Babieža | Poliarinis Uralas | V |
1973 | Panevėžio Ekranas | Gražina Čižauskaitė | Šiaurės Žemė | V |
1974 | Panevėžio Ekranas | L. Musteikis | Kamčiatka | V |
1975 | Kauno turistų klubas | Algimantas Jucevičius | Jakutija | V |
1976 | Panevėžio Ekranas | V. Čiuplinskas | Taimyras | IV |
1977 | Vilniaus turistų klubas | Gražina. Čižauskaitė | Prano Juozapo Žemė | V |
1978 | Vilniaus turistų klubas | Algimantas Jucevičius | Poliarinis Uralas | V |
1979 | Vilniaus universitetas | P. Rapševičius | Putoranai | V |
1980 | Vilniaus turistų klubas | E. Žižys | Kodaras | V |
1981 | Vilniaus turistų klubas | Gražina Čižauskaitė | Vakarų Sajanai | V |
1982 | Vilniaus kuro aparatūros gamykla | Gražina Čižauskaitė | Poliarinis Uralas | V |
1983 | Vilniaus turistų klubas | Gražina Čižauskaitė | Čerskio kalnagūbris (Jakutija) | V |
1984 | Kauno mechanizacijos valdyba Nr. 4 | Kęstutis Dagilis | Putoranai | V |
1986 | Vilniaus universitetas | Vytautas Navickas | Vakarų Tuva | V |
1988 | Vilniaus turistų klubas | Vytautas Navickas | Šiaurė Užbaikalė | V |
1989 | Kauno medicinos akademija | D. Samėnas | Lenos delta | V |
1990 | Kauno Pluoštas | J. Žagelis | Prano Juozapo Žemė | V |