SELL studeñtų žaidỹnės (1923–1924 Pãbaltijo studeñtų olimpiadà, 1926–40 SELL studeñtų olimpiadà), nuo 1923 vykstančios Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos studentų įvairių sporto šakų varžybos. 1923 04 11 Tartu mieste (Estija) Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos sudarė bendradarbiavimo programą, kurioje buvo numatyta reguliariai vis kitoje šalyje rengti studentų sporto varžybas. 1923 09 14–16 Tartu įvyko I Pabaltijo studentų olimpiada. Studentai varžėsi lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybose. 1926 ši olimpiada pavadinta SELL (keturių Baltijos šalių, varžybų rengėjų, – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos – pavadinimų santrumpa) studentų olimpiada. Joje pirmą kartą dalyvavo Lietuvos studentai. 1928 Kaune turėjo įvykti IV olimpiada, bet dėl finansinės krizės ji buvo surengta tik 1929 09 21–29. Nuo 1929 pradėtos rengti ir žiemos olimpiados, nuo 1937 – SELL šachmatų olimpiados. Paskutinės iki karo SELL studentų olimpiados surengtos 1940 Otepėje (Estija). Iš viso buvo surengta 13 vasaros (1923–1938), 5 žiemos (1929–1940), 3 šachmatų (1937–1939) olimpiados.
SELL studentų olimpiados pradžią ir rengimą reikia laikyti Estijos studentų vadovų ir pirmiausia Estijos akademinio sporto klubo (Eesti Akadeemiline Spordiklubi) aktyvistų nuopelnu. Šiaurės šalyse ir Rytų Europoje panašių renginių nebuvo organizuota. SELL studentų olimpiadas ilgesniam kaip 50 metų laikotarpiui nutraukė sovietinė Baltijos šalių okupacija. Tuo metu vyko Pabaltijo studentų spartakiados.
1997 Estijos akademinės sporto federacijos (Estonian Academic Sports Federation, EASF, įkurta 1991) organizuotame 4 šalių susitikime nuspręsta SELL studentų olimpiadas atkurti. 1997 04 21 Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sporto asociacijų vadovai Tartu pasirašė SELL studentų žaidynių atkūrimo deklaraciją. XV SELL vasaros žaidynės surengtos 1998 Estijoje, Tartu mieste. Į jas pakviesta studentų ir iš kitų šalių (nuo tada žaidynės atviros ir kitų šalių universitetų bei kolegijų studentams). 1998 dalyvavo daugiau kaip 800 atletų iš 13 šalių 59 universitetų, 2006 – 1457 sportininkai, atstovavę 18 šalių 86 universitetams, 2012 – apie 1600 sportininkų iš 9 šalių 30 universitetų. Nuo 1998 vasaros SELL vasaros žaidynės vyksta reguliariai vis kitoje Baltijos šalyje. Žaidynių programa keitėsi, į pastarąsias įtrauktos šios sporto šakos: lengvoji atletika, plaukimas, orientavimosi sportas, dziudo, šachmatai, krepšinis, tinklinis, futbolas, tenisas, badmintonas, rankinis, graikų-romėnų imtynės ir kitos. Žiemos žaidynės ir šachmatų turnyrai nebuvo atkurti.
SELL studentų žaidynės
Eil. Nr. | Metai | Vieta |
---|---|---|
Vasaros |
||
I |
1923 |
Tartu (Estija) |
II |
1924 |
Ryga (Latvija) |
III |
1926 |
Helsinkis (Suomija) |
IV |
1929 |
Kaunas (Lietuva) |
V |
1930 |
Talinas (Estija) |
VI |
1931 |
Ryga (Latvija) |
VII |
1932 |
Helsinkis (Suomija) |
VIII |
1933 |
Kaunas (Lietuva) |
IX |
1934 |
Tartu (Estija) |
X |
1935 |
Ryga (Latvija) |
XI |
1936 |
Helsinkis (Suomija) |
XII |
1937 |
Kaunas (Lietuva) |
XIII |
1938 |
Tartu (Estija) |
XIV |
1939 (atšauktos) |
Ryga (Latvija) |
XV |
1998 |
Tartu (Estija) |
XVI |
1999 |
Kaunas (Lietuva) |
XVII |
2000 |
Jelgava (Latvija) |
XVIII |
2002 |
Tartu (Estija) |
XIX |
2003 |
Kaunas (Lietuva) |
XX |
2004 |
Tamperė (Suomija) |
XXI |
2005 |
Ryga (Latvija) |
XXII |
2006 |
Tartu (Estija) |
XXIII |
2007 |
Kaunas (Lietuva) |
XXIV |
2008 |
Otaniemi, Espas (Espoo, Suomija) |
XXV |
2009 |
Jelgava (Latvija) |
XXVI |
2010 |
Tartu (Estija) |
XXVII |
2011 |
Kaunas (Lietuva) |
XXVIII |
2012 |
Espas (Suomija) |
Žiemos |
||
I |
1929 |
Ryga (Latvija) |
II |
1931 |
Helsinkis (Suomija) |
III |
1933 (atšauktos) |
Kaunas (Lietuva) |
IV |
1935 |
Ryga ir Sigulda (Latvija) |
V |
1938 |
Zarasai (Lietuva) |
VI |
1940 |
Otepė (Estija) |
SELL šachmatų olimpiados |
||
I |
1937 |
Ryga (Latvija) |
II |
1938 |
Tartu (Estija) |
III |
1939 |
Helsinkis (Suomija) |