Ritinis

20 a. 2 ir 3 dešimtmetį ritinį spaudoje aktyviai propagavo V. Biržiška, K. Dineika, J. Klusis, J. Kuzmickis. 1923 K. Dineika pagal įvairiose Lietuvos vietovėse žaidžiamą ritinį sudarė bendras taisykles, išleido knygelę Keli tautiški žaidimai (atskirai aprašė pavarytinę, kitaip sodžiaus ripką, nepavarytinę ir ripką ant ledo), 1926 – knygelę Vilniaus ripka. 1923 jis Kauno stadione suorganizavo pirmąsias rungtynes (rezultatas nežinomas), vėliau įvyko ir daugiau draugiškų bei parodomųjų rungtynių, daugiausia tarp atskirų Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) klubų ir sporto sekcijų. 1924 I Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos olimpiadoje Šiauliuose, 1927 ateitininkų olimpiadoje Kaune taip pat buvo žaidžiamas ritinis. Daugiausia dėmesio ritiniui skyrė ir žaidimo populiarinimu rūpinosi Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga.

1956 V. Steponaitis parengė naujas taisykles, išleido knygelę Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos, 1958 – Lietuvių liaudies žaidimas ritinis. 1957 per 11 Respublikinį jaunimo festivalį Vilniuje suorganizavo pirmąsias dvejas rungtynes tarp Kauno ir Vilniaus komandų (rungtynes laimėjo kauniečiai 7:4 ir 11:6). 1958 antrasis oficialus mačas Vilnius–Kaunas sostinės Spartako stadione taip pat baigėsi kauniečių pergale (22:7). 1958 įkurta Lietuvos liaudies žaidimų federacija (pirmininkas K. Dineika), joje ritinio sportui vadovavo pirmininko pavaduotojas V. Steponaitis (iki 1973), vėliau – V. Riaubūnas, A. Aleksejūnas ir B. Čiutys. 1961 Vilniuje įvyko I Lietuvos ritinio čempionatas. 1966–1987 rengtos Nemuno draugijos pirmenybės, 7–8 dešimtmečius varžytasi dėl Valstiečių laikraščio taurės. 1969 Kūno kultūros ir sporto komitetas įteisino LSSR ritinio sporto meistro vardą. Pirmieji sporto meistro vardai buvo suteikti Lietuvos čempionams – Plungės rj. Kantaučių tarybinio ūkio komandos žaidėjams. Nuo 1971 ritinio plėtote rūpinosi Nemuno draugija, ji rengė Lietuvos čempionatus. 1973 įkurta Lietuvos ritinio federacija (nuo 1997 Lietuvos ritinio sporto federacija, LRSF). Rengiamos tradicinės varžybos: Lietuvos suaugusiųjų ir jaunių čempionatai, LRSF taurės, Platelių taurės ir Suvalkijos taurės varžybos. Ritinį žaidžia apie 250 sportininkų Plungės, Vilkaviškio, Vilniaus, Kupiškio, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno miestuose ar rajonuose. Svarbiausios varžybos vyksta Vilkaviškio, Plungės, Šiaulių, Kauno ir Kupiškio miestų stadionuose.

Ritinio populiarinimui daug nusipelnė: organizatoriai – B. Čiutys, P. Stakionis, S. Mikašauskas, J. Mostys, P. Rubinas (Plungė), F. Paškevičius (Vilnius), J. Kasparaitis, R. Diržius, M. Kasperaitis (Vilkaviškis), R. Galinis, R. Semėnas, V. Liubomirskas (Kupiškis), R. Abelkis (Šiauliai), M. Barišauskas, E. Diržius (Kaunas), teisėjai – V. ir P. Rubinai, P. Stakionis (Plungė), R. Semėnas, R. Galinis (Kupiškis), J. Kasparaitis, R. Diržius (Vilkaviškis), žaidėjai – P. ir V. Rubinai, J. Mostys, J. Sideravičius, E. Zaniauskas, A. Jedenkus (Plungė), Z. Paulauskas, V. Janulionis (Kupiškis), J. Karpavičius, J. Mikulis, M. Kasperaitis (Vilkaviškis), R. Abelkis (Šiauliai).

Lietuvoje aktyviai veikia šeši ritinio sporto klubai: Vilkaviškio Žiedas (vadovas R. Diržius), Plungės Plateliai (P. Rubinas), Vilkaviškio rj. Alvito Širvinta (M. Kasperaitis), Kauno Aisčiai (M. Barišauskas), Šiaulių Vijolė (R. Abelkis), Kupiškio sporto klubas Aukštaičiai (iki 2011 Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos klubas; V. Liubamirskas).

Ritinio federacijų vadovai: R. Galinis (1973–1980), B. Čiutys (1980–1983), P. Stakionis (1983–1989), prezidentai – S. Mikašauskas (1989–1997), R. Diržius (nuo 1997), viceprezidentai – A. Kaveckas (1997–2000) P. Rubinas (nuo 2000), generalinis sekretorius P. Santackas (nuo 2003).

Galerija