Rietavo savivaldybė

Rietãvo savivaldýbė. SPORTAS. Iki II pasaulinio karo Rietavas buvo valsčiaus centras, jame savo skyrius turėjo Lietuvos šaulių sąjunga ir Jaunalietuvių sporto organizacija. Tenkintasi vietinio pobūdžio futbolo rungtynėmis. 1949–1950 Rietavas buvo apskrities, 1950–1962 – rajono centras. 1951 įkurta Kolūkiečio sporto draugija (nuo 1956 Nemunas, veikė iki 1963, kol buvo panaikintas Rietavo rajonas ir atiteko Plungės rajonui; pirmininkas A. Vaišvila). 1956 Žalgirio futbolo komanda debiutavo Klaipėdos zonos pirmenybėse. Pirmuosius laimėjimus šalies sporto varžybose pasiekė Rietavo žemės ūkio technikumo (ŽŪT, įkurtas 1952) sportininkai: 1958 Lietuvos dviračių finalinėse varžybose vaikinai užėmė 3 vietą, krepšininkės žemės ūkio technikumų ir specialiųjų mokyklų grupėje – 2 vietą. Rietave veikė (iki 1974) stadionas su visais lengvosios atletikos sektoriais; jame vyko Nemuno sporto draugijos varžybos. Rietavo sportininkus rengė treneriai: I. Gimbutienė (gimnastika, krepšinis, lengvoji atletika), L. ir V. Stankevičiai (lengvoji atletika, krepšinis, tinklinis). 1970 Rietavo tarybinio ūkio-technikumo (TŪT, įkurtas 1967 vietoj Rietavo žemės ūkio mokyklos) sporto kolektyvui priklausė 542 nariai, 1971 buvo kultivuojama 12 sporto šakų (futbolas, krepšinis, rankinis, stalo tenisas, svarsčių kilnojimas, šachmatai, šaudymas, tinklinis ir kita), 1972 įkurtas PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksas; žymesni treneriai: S. Bendikas (rankinis, stalo tenisas), J. Mažeika (šachmatai), B. Paulauskas (krepšinis). 1974 pastatytas futbolo stadionas su lengvosios atletikos sektoriais, 1977 – baseinas (25 m ilgio; direktorius Č. Česna), 1981 atidaryta specializuota plaukimo su plaukmenimis vaikų ir jaunių sporto mokykla. (direktorius J. Jagminas). 1981 ir 1988–1989 Rietavo tarybinio ūkio-technikumo sportininkai (TŪT) Lietuvos žemės ūkio technikumų ir tarybinio ūkio-technikumų spartakiadoje užėmė 3 vietą, 1989 Lietuvos kaimo žaidynėse krepšininkai – 2 vietą; treneriai: S. Bendikas (rankinis, stalo tenisas), B. Lengvenienė (lengvoji atletika, tinklinis), J. Mažeika (šachmatai), A. Šlimas (lengvoji atletika, krepšinis, smiginis, svarsčių kilnojimas, tinklinis). 1991 Rietavo tarybinio ūkio-technikumas (TŪT) tapo aukštesniąja žemės ūkio mokykla (AŽŪM). 1994 Lietuvos rudens kroso varžybose Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos komanda užėmė 1 vietą. Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos sportininkai labai sėkmingai rungtyniauja Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos (LKSKA) Nemunas taurės varžybose: tarp aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų ir žemės ūkio technikumų grupės komandų 1994 lengvaatlečiai užėmė 1 vietą, krepšininkai ir šachmatininkai – 2 vietą, rankininkai – 3 vietą, 1997 šachmatininkai – 1 vietą, aerobininkai vaikinai – 1 vietą, merginos – 2 vietą, plaukikės – vietą (mokykla pripažinta sportiškiausia Žemės ūkio ministerijos mokykla), 1998 – tinklininkės, tinklininkai, kroso bėgikai – 2 vietą, šachmatininkai – 1 vietą, krepšininkai – 3 vietą; 1999 – lengvaatlečiai – 2 vietą, krepšininkai – 3 vietą, aerobininkai vaikinai – 3 vietą, merginos – 2 vietą, tinklininkai – 2 vietą, tinklininkės – 3 vietą, plaukikai – 3 vietą, plaukikės – 2 vietą, šachmatininkai ir šachmatininkės – 1 vietą. 2001 Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos Nemunas tinklinio varžybose Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos (AŽŪM) vaikinai užėmė 1 vietą.

2000 atkūrus Rietavo savivaldybę sportininkai aktyviai įsitraukė į Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ veiklą, pradėta steigti sporto klubus (2001 įregistruota 13). 2001 Rietavo sporto klubo Liūtas komanda tapo Mažų miestelių krepšinio lygos vicečempione, 2005 – čempione, 2011 Žemaitijos regiono varžybose užėmė 10 vietą. 2010–2011 sporto klubo Smūgis tinklininkai Lietuvos I lygoje užėmė 4 vietą.

Žymesnieji sportininkai, kilę iš Rietavo savivaldybės: dviratininkė – D. Žiliūtė (9 kartus, 1993–2006, 2009, Lietuvos, 1998 pasaulio čempionė, 1999 Tour de France lenktynių 1 vietos, XXIII olimpinių žaidynių, 2000, bronzos medalio laimėtoja; pirmasis treneris Z. Šniūrevičius), irkluotoja E. Vitkutė-Andrejauskienė (1981 pasaulio jaunimo žaidynių sidabro, 1982 – bronzos, 1983 – aukso medalių laimėtoja, 7 kartus, 1984–1988, Lietuvos, 2 kartus, 1985–1986, SSRS čempionė; pirmoji trenerė V. Baublienė, 1978–1982), krepšininkai – S. Kaulius (nuo 1977 Vilniaus Statybos dublerių komandos narys, 2008 Europos veteranų čempionato 2 vietos, 2009 pasaulio – 3 vietos laimėtojas; pirmasis treneris R. Andriejaitis), E. Jocys (1996 Europos jaunimo čempionas, 1996 Lietuvos krepšinio lygos (LKL) 3 vietos, 1997 – 2 vietos laimėtojas, pirmasis treneris G. Glikmanas), S. Kažukauskas (1996 Lietuvos krepšinio lygos 3 vietos, 1997 – 2 vietos, 2005 pasaulio kariškių čempionato 2 vietos laimėtojas; pirmasis treneris A. Šlimas), D. Miliūnas (1996 Lietuvos krepšinio lygos 3 vietos, 1997 – 2 vietos laimėtojas, 1997 dalyvavo krepšinio maratone, kuriame buvo pasiektas Gineso rekordas, 2004 Vokietijos BBL (vok. Basketball Bundesliga) lygoje užėmė 2 vietą, 2005 – 1 vietą; pirmasis treneris G. Glikmanas), T. Rinkevičius (2001 Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL), 2006 SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynių, 2006 Europos studentų ir Baltarusijos čempionas, 2007 Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės 3 vietos laimėtojas; pirmasis treneris A. Šlimas), lengvaatlečiai – A. Šlimas (1980 Lietuvos 100 m bėgimo čempionas, 3 kartus, 1977, 1979, 1980, čempionatų 4 × 100 m estafetės, 1979 – 4 × 200 m estafetės, 1980 – 200 m bėgimo bronzos medalininkas, 1977 Lietuvos komandinio čempionato 1 vietos laimėtojas; treneriai V. Sabaliauskas, A. Krasaitis), A. Lygnugarytė (2002 Lietuvos 4 × 100 m bėgimo čempionė; pirmieji treneriai R. Šilenskienė, E. Jurgutis), PDG daugiakovininkas J. Sideravičius (Lietuvos rinktinės narys, Lietuvos čempionato V pakopos 1 grupės, 2 kartus 1977, 1978, 1 vieta, 4 kartus, 1979–1983, 2 vieta, 1978 Lietuvos komandinio čempionato 1 vietos laimėtojas), plaukikės (povandeninis plaukimas) – G. Lengvenytė-Žlibinienė (4 kartus, 1984, 1985, Lietuvos greičio pratimų rekordininkė, 3 kartus, 1985, Lietuvos čempionė, SSRS taurės zoninių varžybų 200 m sidabro medalio laimėtoja; treneris J. Meiženis), J. Baužaitė (1986 Lietuvos vaikų ir jaunių sporto mokyklos povandeninio sporto pirmenybių 100 m plaukimo su plaukmenimis 1 vietos, 50 m nėrimo 2 vietos, jaunių grupės 200 m plaukimo 2 vietos, 1986 IX Lietuvos povandeninio sporto spartakiados 50 m nėrimo 3 vietos, 1987 Lietuvos povandeninio sporto jaunių pirmenybių 50 m nėrimo 3 vietos, 1987 Lietuvos individualaus povandeninio plaukimo čempionato 50 m nėrimo 2 vietos laimėtoja; treneris J. Meiženis), rankos lenkikai – D. Nesteckytė (2009 Lietuvos jaunimo čempionė, kaire ir dešine ranka, Lietuvos čempionato dešine ranka ir 2010 – kaire ranka 3 vietos, 2011 – dešine ir kaire ranka 1 vietos, 2012 – dešine ir kaire ranka 2 vietos laimėtoja), R. Urbonaitė (2009 Lietuvos jaunimo čempionė, kaire ranka, 2010 Lietuvos čempionato dešine ranka 2 vietos, kaire – 3 vietos, 2011 – dešine ranka 2 vietos laimėtoja), M. Razutytė (2009 Lietuvos čempionato kaire ranka 3 vietos, dešine – 2 vietos, 2010 ir 2012 – kaire ranka, 2011 – dešine 2 vietos, 2012 – dešine 3 vietos laimėtoja), Š. Jokubaitis (2011 Lietuvos čempionato kaire ranka, 2012 – dešine 2 vietos, kaire 3 vietos laimėtojas), V. Narbutaitė (2012 Lietuvos čempionato dešine ranka 3 vietos laimėtoja; visų treneris S. Kaukauskas).

2011 dirbo 26 sporto darbuotojai, iš jų 14 trenerių.

2012 veikė 12 sporto klubų: Liūtas (įkurtas 1995, vadovas A. Šlimas), Rietavo sk. Energija (įkurtas 1996, vadovė O. Zibelienė), Tverų Vykintas (įkurtas 2002, vadovas J. Norkevičius), Budrikių Smūgis (įkurtas 2002, vadovas D. Ripkauskas), Viesulas (įkurtas 2002, vadovas S. Jonušas), Liolių Lokiai (įkurtas 2002, vadovas V. Jonušas), futbolo klubas Rietuva (įkurtas 2002, vadovas V. Ruškys), Sporto klubas (įkurtas 2002, vadovas S. Kažukauskas), Medingėnų Medingėnai (įkurtas 2003, vadovas L. Mickevičius), Daugėdų Daugėdai (įkurtas 2003, vadovas Y. Griguola), stalo teniso ir futbolo Greitukai (įkurtas 2010, vadovas L. Černeckis), Gaja (įkurtas 2011, vadovė G. Žlibinienė).

2012 savivaldybėje buvo 1 baseinas (25 m ilgio), 6 uždaros sporto salės, 8 lauko krepšinio aikštės, 4 futbolo aikštės, 1 stadionas, 3 paplūdimio tinklinio aikštelės.

Sporto vadovai – savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojai sportui: A. Butkus (2000–2006), I. Alvinskytė (2006–2007), J. Rekašius (2007–2008), M. Vaičekauskas (nuo 2008).

Galerija