IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2020-12-23 | REDAGUOTA: 2021-01-07

Rankinis

Rankinis, sportinis kamuolio komandinis žaidimas stačiakampėje aikštėje. Tikslas – rankomis varant ar perdavinėjant kamuolį vienas kitam, įmesti jį į varžovų komandos vartus. Laimi komanda įmetusi daugiau įvarčių.

Žinomos dvi pagrindinės rankinio atmainos:
• vienuolikių (arba didysis, lauko) rankinis (žaidžia dvi komandos po 11 žaidėjų futbolo aikštėje);
• septynetų (arba mažasis, salės) rankinis (po 7 žaidėjus žaidžia 40 × 20 m aikštėje su dviem 3 × 2 m vartais paprastai salėje); ši atmaina labiausiai paplitusi ir vadinama tiesiog rankiniu.

Žaidžiama 2 kėliniai po 30 min (8-12 metų žaidėjai žaidžia po 20 min, 12- 16 metų – po 25 min) su 10 min pertrauka.

Kamuolys pripučiamas, jo skersmuo 58-60 cm, masė 425-475 g (vyrų ir vaikinų nuo 16 m.; moterų atitinkamai 54-56 cm, 325-375 g).

Puolančiosios komandos žaidėjams draudžiama prieiti prie varžovų vartų arčiau kaip per 6 metrus.

Žaidėjų keitimų skaičius yra neribojamas.

IŠTAKOS / ISTORIJA

Rankinio ištakų aptinkama dar sen. Graikijoje ir Romoje. Panašus žaidimas buvo žaidžiamas viduriniais amžiais Europos šalyse.

Rankinio pradžia laikomi 1898, kai Danijoje merginų gimnazijos mokytojas Holgeris Nilsenas (Holger Nielsen) pasiūlė naują kamuolio žaidimą rankomis (45 × 30 m aikštė, po 11 žaidėjų), nors labai panašus žaidimas šioje šalyje buvo žinomas nuo 1848, Vokietijoje sukurtas 1890, Čekijoje – 1892.

Iki I pasaulinio karo rankinį daugiausia žaidė moterys. Vyrų pirmosios tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 (Austrija įveikė Vokietiją 6:3).

1928 įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (International Amateur Handball Federation, IAHF), suvienodintos ir patvirtintos vienuolikių rankinio taisyklės, jis įtrauktas į XI OŽ (1936 Berlynas, Vokietija) programą (dalyvavo 6 vyrų komandos, finale Vokietija-Austrija 10:6).

1938 įvyko pirmieji atskiri pasaulio vyrų vienuolikių (10 komandų) ir septynetų (4 komandos) rankinio čempionatai, juos laimėjo Vokietijos rinktinės.

1946 įkurta Tarptautinė rankinio federacija (International Handball Federation, IHF), vienijanti 180 nac. federacijų.

1991 įkurta Europos rankinio federacija (European Handball Federation, EHF), vienijanti 51 nac. federacijų.

Ilgainiui septynetų rankinis nurungė vienuolikių rankinį, šio įvyko 7 vyrų (paskutinis 1966, laimėjo VFR) ir 3 moterų (paskutinis 1960, laimėjo Rumunija) pasaulio čempionatai. Vyrų septynetų rankinis buvo įtrauktas į XX OŽ (1972 Miunchenas, München, Vokietija; dalyvavo 16 komandų, laimėjo Jugoslavija), moterų – į XXI OŽ (1976 Monrealis, Montreal, Kanada; dalyvavo 6 komandos, laimėjo SSRS; žaidė A. Česaitytė) programą.

LIETUVOJE

Lietuvoje vienuolikių rankinis pradėtas žaisti 1927 Klaipėdos krašte. Surengtose varžybose dalyvavo Klaipėdos, Šilutės, Karaliaučiaus, Tilžės vyrų komandos. 1928 surengtos pirmosios oficialios varžybos – Klaipėdos miesto pirmenybės, pirmosios parodomosios moterų rankinio rungtynės įvyko 1931 ir 1932 Kaune per moterų sporto šventę.

Oficialia rankinio kultivavimo Lietuvoje pradžia laikomas 1954 10 03-11 surengtas Vilniaus miesto vienuolikių rankinio taurės turnyras (dalyvavo 8 vyrų komandos, laimėjo Sporto darbuotojai). 1955 Vilniuje įvykusį pirmąjį Lietuvos vyrų rankinis taurės turnyrą laimėję Kauno rankininkai (finale 3:2 įveikę Plungės atstovus) dalyvavo I sąjunginėse rankinio varžybose Rygoje (tarp 7 komandų užėmė 5 v.; debiutavo teisėjai J. Grinbergas ir P. Čiočys). Rankinio plėtra rūpinosi 1955 įkurta visuomeninė organizacija – Lietuvos rankinio sekcija, 1959 reorganizuota į Lietuvos rankinio federaciją (LRF). Buvo surengti vienuolikių rankinio (oficialiai žaistas iki 1962) 6 Lietuvos čempionatai ir 7 taurės turnyrai (1 lent.).

1 lent. Klubinės komandos – Lietuvos vienuolikių rankinio čempionės ir taurės laimėtojos (1955-61)

Metai Moterų
komandos
čempionės
Vyrų
komandos
čempionės
Moterų
komandos –
Taurės
laimėtojos
Vyrų
komandos –
Taurės
laimėtojos
1955 Kaunas
1956 Žalgiris (Kaunas) USK (Vilnius) Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas)
1957 KKI (Kaunas) USK (Vilnius) KKI (Kaunas) USK (Vilnius)
1958 KKI (Kaunas) USK (Vilnius) LŽŪA (Kaunas) KKI (Kaunas)
1959 LŽŪA (Kaunas) USK (Vilnius) LŽŪA (Kaunas) KKI (Kaunas)
1960 KKI (Kaunas) USK (Vilnius) LŽŪA (Kaunas) KKI (Kaunas)
1961 LŽŪA (Kaunas) GKG (Vilnius) LŽŪA (Kaunas) GKG (Vilnius)

USK – Universiteto sporto klubas; GKG – Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla; LŽŪA – Lietuvos žemės ūkio akademija

Pirmaisiais Lietuvos vienuolikių rankinio čempionais tapo:
Vyrai: P. Čiočys, S. Katauskas, J. Kliučinskas, V. Kurakevičius, B. Luneckas, J. Michnevičius, L. Perkumas, J. Samaitis, R. Tallat-Kelpša, S. Ufimcevas, P. Urbonas, E. Vilkas ir S. Visockas, tr. V. Vygontas.
Moterys – F. Bimbienė, J. Dučinskaitė, Z. Gilytė, D. Juodkaitė, D. Juchnevičiūtė, J. Kirvelaitytė, E. Klumbytė, R. Krumcholcaitė, J. Laukytė, R. Lapeikaitė, I. Miliukštytė, B. Pečiulytė ir F. Stankutė, tr. Z. Jakubauskas.

Kauno Žalgirio moterų komanda (tr. A. Gasparka) labai gerų rezultatų pasiekė SSRS vienuolikių rankinio čempionatuose: 1956 Vilniuje užėmė 3 v., 1957 Voroneže ir 1960 Lvove – 1 v.; 1957 ir 1960 komandoje žaidė F. Bimbienė, R. Krumcholcaitė-Stasiulevičienė, J. Miliukštytė-Taujanskienė, B. Pečiulytė- Vaitiekūnienė, J. Kirvelaitytė, E. Klumbytė, Z. Gilytė-Dimšienė ir R. Lapeikaitė-Bučienė, tik 1957 – J. Dučinskaitė, D. Juchnevičiūtė, D. Juodkaitė, F. Stankutė, Z. Pranckūnaitė ir D. Trumpytė, tik 1960 – A. Tumasonytė, E. Gentvainienė, O. Ažukaitė, R. Juknevičiūtė, E. Janilionytė, G. Balsevičiūtė ir L. Trapulionytė.

Kituose SSRS čempionatuose kaunietės užėmė: 1958 ir 1961, Žalgiris – 2 v., 1959 LŽŪA – 3 vietą.

Nuotr. Kauno Žalgirio rankininkės – 1957 SSRS čempionės

8 lietuvės atstovavo SSRS vienuolikių rankinio rinktinėms, treniruojamoms J. Grinbergo. Pirmosiose draugiškose tarpvalstybinėse rungtynėse su VDR (1956), Rumunijos (1958) ir Lenkijos (1960) nacionalinėmis komandomis žaidė: Z. Gilytė-Dimšienė (po dvejas rungtynes su VDR, Rumunija ir Lenkija, įmetė iš viso 5 įvarčius), D. Juchnevičiūtė (dvejas rungtynes su VDR), J. Kirvelaitytė (po dvejas rungtynes su VDR ir Rumunija, vienas – su Lenkija), F. Bimbienė (po dvejas rungtynes su Rumunija ir Lenkija, įmetė 1 įvartį), B. Pečiulytė-Vaitiekūnienė (dvejas rungtynes su Rumunija), G. Balsevičiūtė (vienas rungtynes su Lenkija), E. Gentvainienė ir E. Klumbytė (po dvejas rungtynes su Lenkija). SSRS rinktinėje, užėmusioje 3 v. III tarpt. jaunimo žaidynėse (1957 Maskva), taip pat žaidė 5 lietuvės: Z. Dimšienė, D. Juchnevičiūtė, J. Kirvelaitytė, R. Krumcholcaitė-Stasiulevičienė ir B. Vaitiekūnienė.

Lietuvos vyrų komandos SSRS vienuolikių rankinio čempionate pasirodė kukliau: 1956 Vilniuje sostinės Žalgiris užėmė 9 v. (iš 14), vėliau USK (tr. V. Vygontas) 1957 – 6 v., 1958 – 7 v., 1959 – 4 v., 1960 – 6 vietą. SSRS rinktinėje tarpt. rungtynes žaidė M. Rotomskis, J. Samaitis, S. Ufimcevas, P. Urbonas (Vilnius), A. Macežinskas (Kaunas). 1958 Kaune Lietuvos rinktinės žaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Lenkija (vyrai pralaimėjo 9:12, moterys laimėjo 4:3).

Nustojus kultivuoti vienuolikių, labai išplito septynetų rankinis. Rankininkus aktyviai rengė kūno kult. mokytojai: A. Arbačiauskas (Druskininkai), J. Cesevičius (Utena), L. Daugis (Pasvalys), V. Matulevičius (Valkininkai), A. Ratkevičius (Eišiškės), J. Stankevičius (Jurbarkas), M. Zelba (Skaudvilė). ∆ centrai susikūrė ir Elektrėnuose, Zarasuose, Tauragėje, Joniškyje, Molėtuose; ten, kur nebuvo sporto salių, rankinis buvo žaidžiamas lauke ir žiemą. Kaune ir Vilniuje žaidėjus pradėjo treniruoti krepšinio specialistai: J. Daniūnas, A. Gasparka, V. Griešnovas, J. Grinbergas (1963-65 treniravo SSRS moterų, 1963-65 ir 1968-70 ir vyrų rinktines), Z. Jakubauskas, V. Vygontas, vėliau trenerių gretas papildė LVKKI rankinio specialistai, taip pat aktyvią sportinę karjerą baigę patyrę rankinio žaidėjai.

1962 pirmosiomis Lietuvos septynetų rankinio čempionėmis tapo Vilniaus Mokslo moterų (T. Bancevičiūtė, G. Gabšytė, R. Griniūtė, A. Kunigelytė, V. Liutkutė, P. Mikalėnaitė, V. Sabaliauskaitė, A. Tumasonytė, D. Stankutė, D. Vidutytė ir A. Žukaitė, tr. P. Urbonas) ir
čempionais – Kauno Atleto vyrų (A. Kavaliauskas, A. Kenstavičius, R. Kleponis, V. Kontvainis, K. Lekeckas, P. Petrėnas, A. Samuolis, A. Stagniūnas, L. Stankevičius, V. Vaičkus, J. Vasiliauskas, tr. V. Griešnovas) komandos, 2 v. užėmė Kauno Politechnikos (moterų) ir Vilniaus Gelžbetonio (vyrų), 3 v. – Vilniaus Šviesos (moterų) ir Mokslo (vyrų) komandos.

1962 pirmąją Lietuvos septynetų rankinio taurę laimėjo Kauno Politechnikos moterų (J. Jankauskaitė, D. Mačiulytė, M. Masteikaitė, A. Mockienė, Z. Puodžiūnaitė, L. Zabulėnaitė, R. Juknevičiūtė, A. Misevičiūtė, P. Lekaitė, G. Žemaitytė ir žaidžiančioji tr. E. Klumbytė; finale įveikė Kauno Atletą 6:5) ir
Kauno Atleto vyrų (L. Ivanovas, K. Lekeckas, A. Kenstavičius, R. Kleponis, V. Kontvainis, A. Macežinskas, P. Petrėnas, A. Stagniūnas, tr. V. Griešnovas; finale įveikė Vilniaus Gelžbetonį 33:15) komandos.

1966 Lietuvos taurės varžybos buvo pavadintos rėmėjos – TVR taurės varžybomis, o 1986 įsteigta dar viena taurė ir TVR taurės varžybos tapo atskiromis Didžiosios ir Mažosios taurės varžybomis, jose panoro dalyvauti rekordinis komandų skaičius (269). Didžiąją taurę pirmą kartą laimėjo Vilniaus Mokslo moterų ir Kauno Naglio vyrų, Mažąją – Druskininkų VJSM merginų ir Eišiškių Nemuno vaikinų komandos. 2 lentelėje pateikiamos klubinės moterų ir vyrų komandos – Lietuvos septynetų rankinio čempionės ir Lietuvos taurės laimėtojos.

2 lent. Klubinės komandos – Lietuvos septynetų rankinio čempionės ir Lietuvos taurės laimėtojos (1962-89)

Metai Moterų
komandos
čempionės
Vyrų
komandos
čempionės
Moterų
komandos –
Taurės
laimėtojos
Vyrų
komandos –
Taurės
laimėtojos
1962 Mokslas (Vilnius) Atletas (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Atletas (Kaunas)
1963 Žalgiris (Kaunas) Atletas (Kaunas) ŠSG (Vilnius) Atletas (Kaunas)
1964 Žalgiris (Kaunas) Atletas (Kaunas) ŠSG (Vilnius) Atletas (Kaunas)
1965 ŠSG (Vilnius) Politechnika (Kaunas) Statyba (Vilnius) Politechnika (Kaunas)
1966 Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Politechnika (Kaunas)
1967 Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Šviesa (Vilnius) Žalgiris (Kaunas)
1968 Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Rasa (Vilnius)
1969 Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Rasa (Vilnius)
1970 Atletas (Kaunas) Pilėnai (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Politechnika (Kaunas)
1971 Politechnika (Kaunas) Žalgiris (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Energija (Elektrėnai)
1972 Šviesa (Vilnius) Energija (Elektrėnai) Politechnika (Kaunas) Kaspinas (Kaunas)
1973 Politechnika (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Politechnika (Kaunas)
1974 Politechnika (Kaunas) Kaspinas (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Granitas (Kaunas)
1975 Politechnika (Kaunas) Granitas (Kaunas) Politechnika (Kaunas) Tauras (Šiauliai)
1976 Politechnika (Kaunas) Tauras (Šiauliai)  Eglė (Vilnius) Tauras (Šiauliai)
1977 Eglė (Vilnius) Kaspinas (Kaunas) Drobė (Kaunas) Tauras (Šiauliai)
1978 Drobė (Kaunas) Tauras (Šiauliai) Atletas (Kaunas) Granitas (Kaunas)
1979 Atletas (Kaunas) Granitas (Kaunas) Atletas (Kaunas) Granitas (Kaunas)
1980 Žydroji liepsnelė (Kaunas) Granitas (Kaunas) Mokslas (Vilnius) Tauras (Šiauliai)
1981 Eglė (Vilnius) Tauras (Šiauliai) Žydroji liepsnelė (Kaunas) Granitas (Kaunas)
1982 Žydroji liepsnelė (Kaunas) Tauras (Šiauliai) Žydroji liepsnelė (Kaunas) Granitas (Kaunas)
1983 Mokslas (Vilnius) Tauras (Šiauliai) Šilkas (Kaunas) Granitas (Kaunas)
1984 Mokslas (Vilnius) Granitas (Kaunas) Mokslas (Vilnius) Granitas (Kaunas)
1985 Mokslas (Vilnius) Granitas (Kaunas) Šviesa (Vilnius) Granitas (Kaunas)
1986 Mokslas (Vilnius) Maistas (Klaipėda) Mokslas (Vilnius) Naglis (Kaunas)
1987 Mokslas (Vilnius) Maistas (Klaipėda) Mokslas (Vilnius) Naglis (Kaunas)
1988 Universitetas (Vilnius) Naglis (Kaunas) Šviesa (Vilnius) Naglis (Kaunas)
1989 Šviesa (Vilnius) Tauras (Šiauliai) Atletas (Kaunas) Tauras (Šiauliai)

ŠSG – Šlifavimo staklių gamykla

SSRS ČEMPIONATUOSE, SPARTAKIADOSE, RINKTINIŲ SUDĖTYSE

Lietuvos rankininkės ir rankininkai pasiekė didelių laimėjimų SSRS čempionatuose, įvairiose spartakiadose, kt. sąjunginėse varžybose. 1962 Kaune vykusiame pirmajame SSRS septynetų rankinio čempionate Kauno Žalgirio moterų ir Atleto vyrų komandos laimėjo bronzos medalius.

1963 Atleto komanda (K. Lekeckas, V. Vaičkus, A. Macežinskas, V. Kontvainis, P. Petrėnas, L. Ivanovas, A. Samuolis, A. Kenstavičius, R. Kleponis, P. Kisielius, R. Jansonas, tr. V. Griešnovas) tapo SSRS čempione.

1966 Kauno Žalgiris, 1979 Kauno Granitas – bronzos medalininkais, 1983 Granitas – SSRS vicečempionu.

1966 Kauno žalgirietės Zaporožėje ir 1967 Kaune tapo SSRS čempionėmis; abiejuose čempionatuose (tr. F. Bimbienė) žaidė R. Stasiulevičienė, G. Lapinskaitė, E. Janilionytė-Buzelienė, E. Petkienė, P. Dimaitė, D. Vaitiekūnaitė, R. Bitinaitė ir A. Lasickaitė, tik Zaporožėje – E. Zabulėnaitė, A. Neverbickaitė ir G. Markevičienė, o Kaune vietoj jų – R. Grinevičiūtė, S. Leščinskaitė ir J. Rasymaitė.

Net dvi prizines vietas Lietuvos moterų komandos laimėjo 1964 SSRS čempionate: Vilniaus ŠSG (tr. J. Grinbergas) – 2 v., Kauno Žalgiris (tr. F. Bimbienė) – 3 v. (3 lent).

3 lent. Lietuvos komandos – SSRS septynetų rankinio čempionatų prizininkės (1962-89)

Metai Moterų
komandos
prizininkės
Užimta
vieta
Vyrų
komandos
prizininkės
Užimta
vieta
1962 Žalgiris (Kaunas) 3 Atletas (Kaunas) 3
1963 Žalgiris (Kaunas) 2 Atletas (Kaunas) 1
1964 Žalgiris (Kaunas) 3
1964 Žalgiris (Vilnius) 2
1965 Žalgiris (Kaunas) 2
1966 Žalgiris (Kaunas) 1  Žalgiris (Kaunas) 3
1967 Žalgiris (Kaunas) 1
1978 Žalgiris (Kaunas) 2
1979 Žalgiris (Kaunas) 3 Granitas (Kaunas) 3
1981 Eglė (Vilnius) 3 Granitas (Kaunas) 2
1985 Granitas (Kaunas) 2
1986 Granitas (Kaunas) 3
1987 Eglė (Vilnius) 3

Nuo 1971 penkiose SSRS tautų spartakiadose, į kurių įskaitą, be suaugusiųjų, buvo įtraukiami ir jaunimo žaidynių bei sąjunginių moksleivių spartakiadų rezultatai, sėkmingai pasirodė Lietuvos moterų rankinio rinktinės, laimėjusios 2 v. (1979), 3 v. (1971, 1983 ir 1986) ir 5 v. (1975). Net keturiose spartakiadose Lietuvos rinktinei atstovavo S. Mikašauskaitė-Astrauskienė ir R. Zailskaitė-Jasikevičienė (laimėjo sidabro ir 2 bronzos medalius), trijose – S. Strečen ir M. Garšvinskaitė-Vansavičienė, 3 k. rinktinės trenere buvo E. Petkienė.

Lietuvos vyrų rinktinė tik 1983 užėmė 2 v. (tr. A. Skarbalius ir M. Prakapas) ir 1979 – 3 v. (tr. V.  Kontvainis ir R. Pasvenskas), sidabro medalius laimėjo B. Geldauskas, A. Bitinas, V. Savukynas, V. Trinkūnas, M. Drutis, A. Katkevičius, R. Podbereckas, sidabro ir bronzos – J. Kaučikas, R. Valuckas, G. Mikulėnas, R. Dumbliauskas, V. Novickis, V. Babarskas ir A. Mazeliauskas.

Nuotr. Kauno Atleto rankininkai- 1963 SSRS čempionas. 

1978 Kauno Žalgirio rankininkės laimėjo SSRS rankinio taurę. SSRS jaunimo (iki 20 metų) čempionatuose Eglės rankininkės (I. Čuplinskaitė, T. Dviliova, D. Elzbergaitė, L. Gudauskytė, J. Jerdakova, L. Krutytė, R. Kužimova, L. Obručaitė, B. Ripskaitė, R. Šablauskaitė, D. Šležaitė, D. Vaitkutė, J. Žemaitytė, tr. A. Taraskevičius) pelnė aukso (1983), 6 k. – sidabro (1980, 1982, 1984, 1987, 1989) ir bronzos (1985) medalius.

Sąjunginėje profsajungų spartakiadoje 1965 Maskvoje Lietuvos moterų rinktinė (R. Stasiulevičienė, V. Vidutytė, E. Petkienė, R. Griniūtė, D. Vaitiekūnaitė, A. Tumasonytė , R. Juknevičiūtė, E. Buzelienė, I. Tuinylaitė, S. Leščinskaitė ir N. Aulaitė, tr. J. Grinbergas) užėmė 1 v., vyrų rinktinė (tr. G. Stasiulevičius) – 2 v., 1969 Kaune moterys ir vyrai – 3 vietą.

Žaisdami SSRS rinktinėse Lietuvos rankininkai pasiekė daug įspūdingų laimėjimų svarbiausiuose tarpt. renginiuose.

Du kartus olimpine čempione (XXI OŽ, 1976 Monrealis, Montreal, Kanada, ir XXII OŽ, 1980 Maskva, SSRS) tapo A. Česaitytė-Nenėnienė (> 2 olimpinius aukso medalius iki šiol nėra laimėjusi nė viena pasaulio rankininkė), po kartą – S. Mažeikaitė-Strečen (XXII OŽ, 1980 Maskva) ir V. Novickis (XXIV OŽ, 1986 Seulas, P. Korėja), pastarasis kartą tapo ir vicečempionu (XXII OŽ, 1980 Maskva).

Pasaulio čempionatų aukso medaliais yra apdovanoti S. Strečen, V. Novickis ir R. Valuckas (1982), A. Miklušytė-Žiukienė (1990), kuri 1991 žaidė pasaulio simbolinėje rinktinėje, 1999 pripažinta geriausia pasaulio žaidėja, o atstovaudama Austrijai (jau A. Fridrikas pavarde) 2001 pasaulio čempionate pasiekė absoliutų rezultatyvumo rekordą (per 9 rungtynes įmetė 87 įvarčius), sidabro – A. Nenėnienė (1975, 1978), S. Strečen (1978) ir V. Novickis (1978), bronzos – R. Jasikevičienė ir A. Gončarova (1973).

Pasaulio taurės laimėtojais tapo J. Kaučikas, V. Novickis, R. Valuckas (1984).

Pasaulio jaunimo čempionatuose aukso medalius pelnė V. Novickis ir V. Sadaunykas (1977), V. Katarskytė (1979), R. Vilimaitė (1981), L. Obručaitė (1983), A. Miklušytė, R. Kužimova D. Kalauskaitė ir J. Žemaitytė (1985 ir 1987), sidabro – G. Garšvinskaitė ir S. Mažeikaitė (1977) bei R. Cikanauskas (1987).

1960-89 SSRS rinktinėse žaidė 45 Lietuvos rankininkai: 32 moterys ir 13 vyrų. Daugiausia oficialių tarpvalstybinių rungtynių žaidė V. Novickis (258; su SSRS rinktinė 1968 Kijeve 23:18 nugalėjo pasaulio rinktinę), R. Valuckas (138), A. Česaitytė-Nenėnienė (91), S. Mažeikaitė-Strečen (46). > 200 Lietuvos rankininkų buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai, iš jų 7 tapo SSRS nusipelniusiais sporto meistrais (E. Buzelienė, E. Petkienė, R. Stasiulevičienė, A. Nenėnienė, V. Novickis, S. Strečen ir A. Miklušytė-Žiukienė), 37 – SSRS tarpt. klasės sporto meistrais, 10 – SSRS garbės sporto meistrais.

TARPTAUTINĖSE VARŽYBOSE

1966 tapusios SSRS čempionėmis Kauno žalgirietės įgijo teisę dalyvauti 1967 Europos šalių čempionų taurės turnyre. Nugalėjusios Vengrijos, Rumunijos ir finale Bratislavoje įveikusios VDR čempiones Leipcigo SC rankininkes (8:7), kaunietės (R. Stasiulevičienė, G. Lapinskaitė, E. Janilionytė, E. Petkienė, P. Dimaitė, D. Vaitiekūnaitė, R. Bitinaitė, S. Leščinskaitė, A. Pasvenskienė, E. Zabulėnaitė, G. Galminaitė ir A. Lasickaitė, tr. F. Bimbienė) laimėjo taurę. Kitais metais kaunietės šį laimėjimą pakartojo, finale įveikusios Rostoko Empor (VDR) žaidėjas (13:11). Komandoje išliko daugelis 1967 Europos taurės laureačių, tik E. Zabulėnaitės ir G. Galminaitės vietas užėmė R. Grinevičiūtė ir I. Tuinylaitė.

Nuotr. Vilniaus Eglės rankininkės- 1988 IHF taurės laimėtojos. 

Teisė dalyvauti 1988 IHF taurės turnyre buvo suteikta ir Vilniaus Eglei, 1987 SSRS čempionate užėmusiai 3 vietą. Vilnietės, nesunkiai nugalėjusios Olandijai, Rumunijai ir VDR atstovavusius stipriausius rankinio klubus ir finale užtikrintai įveikusios (34:20 ir 32:22) Titogrado Budučnost (Jugoslavija) komandą, perėmė iš jos IHF taurę. Komandoje žaidė: A. Galdikaitė, L. Sadzon, L. Ivanauskienė, J. Berčiūnienė, J. Žemaitytė, S. Strečen, R. Sypkuvienė, L. Gudauskytė, A. Miklušytė-Žiukienė, D. Kalauskaitė, L. Selianikaitė, R. Šulskytė ir M. Trainovskaja (vyr. tr. A. Taraskevičius, tr. R. Stankevičius).

Nuotr. Kauno Granito rankininkai- 1987 IHF taurės laimėtojai. 

1986 SSRS čempionate užėmęs 3 v., pirmą kartą IHF taurės turnyre dalyvavo Kauno Granitas. Atrankos varžybose nugalėjo Suomijos, Danijos, ČSSR, VFR komandas, turnyro finale abejas rungtynes su Madrido Atleticu baigė lygiosiomis (23:23 Madride ir 18:18 Kaune), bet dėl daugiau įmestų įvarčių varžovų aikštėje 1987 taurę iškovojo kauniečiai (M. Juzko, V. Babarskas, R. Cikanauskas, R. Dumbliauskas, J. Kaučikas, E. Miknius, A. Mockeliūnas, A. Mikučionis, G. Mikulėnas, V. Milašiūnas, V. Novickis ir R. Valuckas, vyr. tr. A. Skarbalius, tr. M. Prakapas).

1958-89 Lietuvos rankinio rinktinės įvairiuose turnyruose ar draugiškose rungtynėse žaidė 84 tarptautines rungtynes (vyrai 37, moterys 47) su Europos šalių, Jordanijos, Alžyro, Kubos valstybių rinktinėmis ir trečdalį jų laimėjo.

Nuo 1962 buvo rengiami Pabaltijo (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) turnyrai, kuriuose nuo 1967 dalyvavo Leningrado (dab. Sankt Peterburgas), nuo 1987 – ir Baltarusijos įvairių grupių rankininkai (pagr. rinktinės, jaunimo rinktinės, klubinės komandos), periodiškai kiekvienos iš dalyvaujančių komandų aikštėse (4 lent.).

4 lent. Lietuvos komandos – Pabaltijo rankinio čempionės (1962-89)

Komanda Metai
Moterys
ŠSG (Vilnius) 1964, 1965
Žalgiris (Kaunas) 1966
Lietuva 1967, 1968, 1974, 1979,1983
Lietuva (jaunimas) 1973, 1986, 1987
Eglė (Vilnius) 1975, 1978
Vyrai
Atletas (Kaunas) 1963
Gelžbetonis (Vilnius) 1964
Politechnika  (Kaunas) 1965
Lietuva 1968, 1979
Lietuva (jaunimas) 1973, 1982
Tauras (Šiauliai) 1978

Nuo 1978 Lietuvos rankinio federacijos ir Švyturio žurnalo redakcijos iniciatyva organizuotas ir į oficialų IHF varžybų kalendorių įtrauktas tradiciniu tapęs tarptautinis moterų Švyturio taurės turnyras, kuriame iki 1989 rungtyniavo pajėgiausios pasaulio nacionalinės komandos.

Pirmąją žurnalo taurę laimėjo VDR rinktinė, vėliau 8 k. – SSRS rinktinė; lietuvės 2 v. užėmė 3 k. (1982, 1986 ir 1989), 3 v. – 2 k. (1985 ir 1988). Nemuno žurnalo 1985 įsteigtos taurės vyrų klubų komandoms turnyre, rengiamame tik Kaune, vyravo vietos Granito rankininkai. Jaunieji Lietuvos žaidėjai nuo 1963 kovojo dėl Jaunimo gretų žurnalo, nuo 1983 – Moksleivio žurnalo taurės. Reguliariai vyko Žalgirio ir Nemuno sporto draugijų, studentų pirmenybės, respublikinės moksleivių spartakiados rankinio varžybos.

ATKŪRUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tęsiami šalies čempionatai ir taurės turnyrai, kuriuose pirmaujančias pozicijas tvirtai išlaikė Eglės klubo moterų komanda (varžybose dalyvauja įvairiais rėmėjų pavadinimais). Geriausia Lietuvos vyrų klubo komanda laikoma Kauno Granitas (varžybose dalyvauja įvairiais rėmėjų pavadinimais). Nuo 1992 čempionatus rengia Lietuvos rankinio lyga (LRL).

5 lent. Klubinės komandos – Lietuvos rankinio čempionės ir Lietuvos taurės turnyrų laimėtojos (1990-2019)

Metai Moterų
komandos
čempionės
Vyrų
komandos
čempionės
Moterų
komandos –
Taurės
laimėtojos
Vyrų
komandos –
Taurės
laimėtojos
1990 Šviesa (Vilnius) Maistas (Klaipėda) Šviesa (Vilnius) Granitas (Kaunas)
1991 Šviesa (Vilnius) Granitas (Kaunas) Šviesa (Vilnius) Maistas (Klaipėda)
1992 Šviesa-Eglė (Vilnius) Granitas (Kaunas) Šviesa-Eglė (Vilnius) Maistas (Klaipėda)
1993 Šviesa (Vilnius) Granitas (Kaunas) Šviesa (Vilnius) Granitas-Polita (Kaunas)
1994 Šviesa (Vilnius) Granitas-Polita (Kaunas) Šviesa-Iskada (Vilnius) Granitas-Polita (Kaunas)
1995 Iskada (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Iskada (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas)
1996 Iskada (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Iskada (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas)
1997 Iskada (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas)
1998 Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas)
1999 Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eastcon AG (Vilnius) Šiauliai-Universitetas
2000 Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eglė-Šviesa (Vilnius) Šiauliai-Universitetas
2001 Eastcon AG (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eglė-Šviesa (Vilnius) Lūšis-Akademikas  (Kaunas)
2002 Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas)
2003 Eastcon AG-VIKO (Vilnius) Granitas-Kausta (Kaunas) Eglė-Šviesa (Vilnius) Granitas-Karys (Kaunas)
2004 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Granitas-Karys (Kaunas) VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Viking-Malt (Panevėžys)
2005 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Granitas-Karys (Kaunas) Eastcon AG-Vilniaus kolegija (Vilnius) Viking-Malt (Panevėžys)
2006 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Viking-Malt (Panevėžys) VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) HC Vilnius
2007 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Viking-Malt (Panevėžys) VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Viking-Malt (Panevėžys)
2008 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Granitas-Karys (Kaunas) Eastcon AG-Vilniaus kolegija (Vilnius) Viking-Malt (Panevėžys)
2009 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Granitas-Karys (Kaunas) Lūšis-Sanistal (Kaunas)
2010 VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Žemaitijos-Dragūnas (Klaipėda) VPU Šviesa-Eglė (Vilnius) Žemaitijos-Dragūnas (Klaipėda)
2011 Eastcon AG-Vilniaus kolegija (Vilnius) Žemaitijos-Dragūnas (Klaipėda) Žemaitijos-Dragūnas (Klaipėda)
2012 HC Garliava-SM (Kauno r.) Dragūnas (Klaipėda) Acme-Žalgiris (Kaunas) VHC Šviesa (Vilnius)
2013 Acme-Žalgiris (Kaunas) Dragūnas (Klaipėda) Acme-Žalgiris (Kaunas) VHC Šviesa (Vilnius)
2014 Acme-Žalgiris (Kaunas) Dragūnas (Klaipėda) Acme-Žalgiris (Kaunas) Ūla (Varėna)
2015 Acme-Žalgiris (Kaunas) Dragūnas (Klaipėda) Acme-Žalgiris (Kaunas) Dragūnas (Klaipėda)
2016 Acme-Žalgiris (Kaunas)  Aleida-Stronglasas (Alytus) Acme-Žalgiris (Kaunas) Granitas-Gaja-Karys (Kaunas)
2017 HC Garliava SM – Cascada (Kauno r.) Dragūnas (Klaipėda) Acme-Žalgiris (Kaunas) Dragūnas (Klaipėda)
2018 Acme-Žalgiris (Kaunas) Dragūnas (Klaipėda) Acme-Žalgiris (Kaunas) Granitas-Karys (Kaunas)
2019 Dragūnas (Klaipėda) Dragūnas (Klaipėda)
2020 Cascada-HC Garliava SM (Kauno r.) VHC Šviesa (Vilnius)

LRF 1991 tapus EHF (jos Vykdomojo k‑to nariu išrinktas tuometinis LRF prez. G. Stasiulevičius), o 1992 – IHF nare, šalies geriausios klubinės komandos įgijo teisę dalyvauti Europos taurių varžybose, visų amžiaus grupių nacionalinės rinktinės – Europos ir pasaulio čempionatų atrankos varžybose ir kituose tarpt. renginiuose.

XI pasaulio moterų čempionato atrankos ture Vilniuje Lietuvos rinktinė užėmė 4 v., o 1993 baigiamajame šio čempionato etape Norvegijoje – 13 v., 1996 Europos čempionate Danijoje – 12 vietą.

Vyrų rinktinė 1997 XV pasaulio čempionate Japonijoje buvo dešimta, o 1998 Europos čempionate Italijoje – devinta.

Pasižymėjo Lietuvos kariškių rinktinė, kurios pagrindą sudarė Granito žaidėjai (treneriai V. Novickis ir M. Prakapas), du kartus iš eilės tapusi pasaulio vicečempione – 2002 XIV pasaulio kariškių rankinio čempionate Kaune ir Elektrėnuose ir 2004 XV čempionate Latvijoje.

Gerų rezultatų pasiekė Lietuvos merginų (iki 20 m.) rinktinė (vyr. tr. A. Perovas ir tr. A. Daugis), pelniusi sidabro medalius Europos čempionate Slovakijoje (1998) ir pasaulio čempionate Kinijoje (1999): Europos čempionate žaidė L. Andriulytė, R. Pekarskytė, L. Gecevičiūtė, K. Matuzevičiūtė, T. Makovska, L. Gylytė, J. Ulčinskaitė, I. Daraškevič, T. Visockaitė, S. Vijūnaitė, L. Rasimavičiūtė, G. Samaitytė, V. Baršauskaitė, A. Laurinavičiūtė, V. Gainskytė ir R. Krisiūnaitė, pasaulio čempionate vietoj dviejų pastarųjų žaidė R. Latakaitė ir V. Žyvatkauskaitė. 1998 I olimpinių dienų turnyre Maskvoje Lietuvos jaunių (mergaičių) rinktinė t. p. užėmė 2 vietą. 1997 Europos (15-16 m.) klubinių komandų čempionų taurės varžybas Švedijoje laimėjo Panevėžio Kovos rankininkės (tr. R. Markevičius), 2011 Kempa 4 sport cup turnyrą – Lietuvos merginų (iki 17 m.) rankinio rinktinė.

ŽYMIAUSI SPORTININKAI

LRF ir laikraščio Sportas red‑jos iniciatyva 2000 pab. atliktos apklausos duomenimis, į visų laikų (pagal žaidybines pozicijas) geriausių Lietuvos rankininkų simbolinį septintuką pateko moterys – R. Krumcholcaitė-Stasiulevičienė, E. Klumbytė-Petkienė, E. Janilionytė-Buzelienė, A. Miklušytė-Fridrikas, J. Žemaitytė-Jankevičienė, A. Česaitytė-Nenėnienė, S. Mažeikaitė-Strečen, vyrai – K. Lekeckas, J. Kaučikas, V. Novickis, G. Mikulėnas, R. Valuckas, A. Macežinskas, A. Mazeliauskas. Nuo 2009 renkami Lietuvos geriausi metų rankininkai: 2009 išrinkta L. Bernatavičiūtė (ALCO FKC Szejesfehervar, Vengrija), 2010 – B. Grušauskaitė-Stellbrink (Frisch Aut Goppingen, Vokietija), 2009 ir 2010 išrinktas Lietuvos rinktinės ir Ciuricho ZMS Amicha (Šveicarija) vartininkas A. Vaškevičius.

ŽYMIAUSI TRENERIAI

Didelį darbą rengiant rinktinių žaidėjus atliko labiausiai patyrę treneriai. J. Grinbergui, F. Bimbienei, E. Petkienei, V. Kontvainiui ir A. Skarbaliui suteikti SSRS, 29 – LSSR nusipelniusių trenerių vardai. Gražia tradicija tapo V. Griešnovo (Kaune), J. Daniūno ir V. Sakalio (Vilniuje), J. Stankevičiaus (Jurbarke), A. Ratkevičiaus (Eišiškėse), A. Cickevičiaus (Elektrėnuose), V. Griškevičiaus (Garliavoje), legendinio žaidėjo A. Macežinsko ir kitų atminimo turnyrai. Be minėtų, daug jaunųjų talentų išugdė J. Ališauskas, A. Ambrazas, A. Andriejaitis, A. Andrijauskas, Č. Antul, N. Aržuolaitis, M. Astrauskas, R. Avižonis, A. Barisienė, V. Brėdelis, V. Budrienė, V. Bukšnaitis, R. Butkienė, E. Buzelienė, G. Celskis, A. Cesevičienė, A. Cickevičius, A. Černiauskaitė, D. Černiauskaitė, S. Dambrauskas, V. Dantė, V. Daškevič, A. Daugis, L. Daugis, J. Didžiapetris, L. Gagilaitė, Č. Garbaliauskas, F. Gedvilas, J. Gedvilienė, B. Geldauskas, J. Genevičienė, V. Giniūnas, A. Grabauskas, V. Gribėnas, R. Grinevičiūtė, V. Griškevičius, R. Jansonas, J. Januška, A. Juodžiūnas, A. Juškėnas, J. Kasiulis, A. Katkevičius, A. Kerulis, A. Kirvelaitis, R. Kleponis, V. Klimčiauskas, N. Kontautaitė, V. Kudrešovas, S. Leonavičius, K. Lekeckas, S. Lysina, R. Lagauskienė, A. Lukonas, A. Macežinskas, Č. Markauskas, R. Markauskas, G. Markevičienė, V. Marozas, A. Mazeliauskas, P. Mažutis, L. Meidus, R. Mikalauskas, V. Mikalauskas, J. Mykolaitis, S. Nainys, J. Pilikauskas, R. Pipinienė, V. Prokopjevas, D. Prokopjevienė, B. Rimkus, S. Saliklienė, A. Samuolis, A. Siliūnas, S. Sokolovas, S. Staniulis, L. Stankevičius, V. Struckas, K. Šeršknas, L. Šimoliūnas, V. Šniūrevičienė, G. Tonkienė, P. Urbonas, J. Urbonavičienė, B. Vaitkienė, A. Vaitkevičius, A. Valinskas, E. Valuckas, P. Vitkūnas, R. Zautra, V. Zėringis, V. Zokas, V. Zubrickas, J. Žala, J. Žemaitis, Z. Žiūraitis ir kiti treneriai.

Labiausiai patyrę treneriai yra dirbę ir su užs. šalių rinktinėmis bei klubinėmis komandomis: A. Ambrazas Čekijoje ir Slovakijoje (1991-93), Suomijoje (1993-94) ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1995-96), A. Cickevičius Alžyre (1985-89), R. Kleponis Angoloje (1986-89), V. Kontvainis Graikijoje (1978), Bulgarijoje (1982), Gvinėjoje (1984) ir Nigerijoje (1986), A. Daugis Farerų salose (2002-05), A. Perovas Kinijoje (2003) ir Islandijoje (2003-04), A. Skarbalius Urugvajuje (1988), G. Stasiulevičius Nepale (1985-88), A. Taraskevičius Vokietijoje (nuo 1999), M. Astrauskas Islandijoje (2004-08), Ispanijoje (nuo 2009). 2008 vietoj LRF trenerių tarybos įkurta savarankiška Lietuvos rankinio trenerių asociacija (prez. R. Mikalauskas), pagal šiuolaikinę metodiką tvarkanti trenerių kvalifikacijos kėlimą ir kitus organizacinius klausimus.

ŽYMIAUSI TEISĖJAI

Nuo pat RANKINIO kultivavimo pradžios kaip aukštos kvalifikacijos arbitrai užsirekomendavo ir Lietuvos teisėjai. IHF teisėjo kategorija suteikta 15 Lietuvos teisėjų. Pirmuoju tarpt. kategorijos teisėju (ne tik ∆, bet iš viso pirmuoju Lietuvoje) 1959 tapo J. Grinbergas (1972-2000 IHF Taisyklių ir teisėjų komisijos narys, IHF oficialus atstovas Miuncheno, Monrealio, Maskvos, Los Andželo, Seulo, Barselonos, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių D varžybose). Vėliau šią teisėjo kategoriją gavę R. Skinderis, G. Gutermanas ir F. Gedvilas teisėjavo olimpinėse žaidynėse. Be jų, pasaulio čempionatų teisėjais buvo ir A. Malašinskas, V. Liachovičius, G. Paškevičius, V. Mažeika ir M. Gatelis. Kiti teisėjavo Europos čempionatuose, Europos taurės varžybose. 1999 įkurta Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (dab. prez. G. Gutermanas) tęsia ankstesnę teisėjų rengimo, jų tobulinimo veiklą ir toliau sėkmingai ją plėtoja organizuodama tarpt. ir šalies seminarus bei kursus.

LIETUVOS RANKINIO FEDERACIJA

2002 IHF kongrese LRF už ypatingus nuopelnus plėtojant rankinio sportą šalyje ir pasaulyje buvo apdovanota IHF taure ir Garbės diplomu.

LRF vadovai: A. Slanksnys (1955-57), P. Čiočys (1957-59, 1961-66, 1968-79), V. Sakalys (1959-61), P. Urbonas (1967-68), S. Janilionis (1979-84; buvo išrinktas, tačiau LRF veikloje nedalyvavo), R. Vaičiulis (1984-91), G. Stasiulevičius (1991-95), P. Kisielius (1995-97), J. Grinbergas (1997-98, nuo 1998 – LRF garbės prezidentas), V. Čiurinskas (1998-2004), Z. Balčytis (2004-05), V. Andriukaitis (2005-08), E. Urbanavičius (2009-13), A. Skarbalius (2013-16), D. Pasvenskas (nuo 2016);

LRF generaliniai sekretoriai: V. Paketūras (1991-2004), G. Paškevičius (2004), D. Purvys (2004-05), J. Šeibokas (2005-06), J. Jankevičienė (2006-08), T. Jansonas (2008-10), M. Zurza (2010-11), L. Domarkaitė (2011-12), M. Astrauskas (nuo 2014).

KNYGOS

L: G. Stasiulevičius LRF 40 metų Vilnius 1994; J. Grinbergas Metodiniai nurodymai rankinio teisėjams Vilnius 1997; A. Skarbalius Rankinis: Metodinė priemonė Kaunas 1998; V. Kontvainis G. Stasiulevičius Lietuvos rankinio teisėjai ir žaidimo taisyklių raida Kaunas 2003; P. Čiočys Lietuvos rankinio federacijai 50 metų Vilnius 2005; G. Stasiulevičius, Č. Garbaliauskas Lietuvos studentų rankinis Kaunas 2007; P. Čiočys Janis Grinbergas: Sporto maestro Vilnius 2010, S. Šanteriovas Rankinio vartininko rengimas Kaunas 2013.

author

Petras Čiočys

Lietuvos Sporto Enciklopedija
Skip to content