Pãnevėžio Vìlhelmo Variakõjo spòrto mokyklà (1951–1968 Jaunìmo spòrto mokyklà, 1968–1969 Vaikų̃ ir jaunìmo spòrto mokyklà, 1969–1991 Vaikų̃ ir jaũnių žaidimų spòrto mokyklà, 1991–1994 spòrto mokyklà Gintaras) veikė 1951–2004. 1953 mokykloje mokėsi 500 lengvaatlečių, gimnastų ir krepšininkų. 1956 atidarytas plaukimo skyrius (veikė iki 1965, perkeltas į Panevėžio sporto mokyklą-internatą), 1958, mokyklai persikėlus į naują sporto mokyklos pastatą (pastatytą senosios elektrinės vietoje), pradėjo veikti dar 4 sporto šakų – stalo teniso, tinklinio, šachmatų ir rankinio – sekcijos, o 1961 – futbolo skyrius. 1977 mokyklos tinklininkai (R. Lukšys, R. Palionis, V. Kireilis, A. Pajarskas ir kt., tr. Z. Vansevičius) tapo SSRS sporto mokyklų čempionais. Nuo 1991 mokykloje kultivuotos tik 3 sporto šakos: krepšinis, stalo tenisas ir šachmatai, dirbo 15 trenerių, treniravosi 500 sportininkų. Nuo 1981 rengtas tarptautinis V. Variakojo stalo teniso turnyras. Šią tradiciją 2004 perėmė Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras. 2010 mokyklos pastate atidarytas V. Variakojo sporto muziejus.
Žymesnieji auklėtiniai: gimnastika – J. Žurauskaitė (pirmoji mokyklos SSRS sporto meistrė, 1962 SSRS moksleivių spartakiados 4 vietos laimėtoja), krepšinis – A. Matačiūnas, A. Butkūnas, R. Sargūnas (1951 SSRS Spartako sporto draugijos čempionai), R. Civilis (2 kartus, 1982, 1983, Lietuvos, 3 kartus, 1985–1987, SSRS čempionas, SSRS čempionatų 3 kartus, 1980, 1983, 1984, sidabro ir 1978 bronzos medalininkas), V. Andriūnas, J. Kazlauskas (1979 SSRS čempionato bronzos medalininkai), M. Lukauskis (XXIX olimpinių žaidynių, 2008, 4 vietos laimėtojas), Lietuvos nusipelnę treneriai V. Alekna, V. Paškauskas, J. Kazlauskas, G. Leonavičius, L. Vinčaitė (1971 pasaulio čempionė), lengvoji atletika – rutulio stūmikas R. Plungė (8 kartus, 1964–1977, Lietuvos čempionas, SSRS čempionatų 3 kartus, 1971–1973, sidabro, 2 kartus, 1968, 1977, bronzos medalininkas, 1971 SSRS tautų spartakiados 2 vietos, XX olimpinių žaidynių, 1972, 14 vietos laimėtojas), bėgikės Z. Vizbaraitė (12 kartų, 1965–1970, Lietuvos čempionė, 15 kartų rekordininkė, 1966 SSRS čempionato 4 × 100 m ir 4 × 200 m bėgimo estafečių bronzos medalininkė, su SSRS Dinamo rinktine) ir I. Silantjevaitė (6 kartus, 1970–1975, Lietuvos čempionė, rekordininkė), bėgikė ir šuolininkė į tolį M. Treinytė (18 kartų, 1965–1984, Lietuvos čempionė ir daugkartinė rekordininkė, 1973 pasaulio universiados sidabro medalininkė, 1981 SSRS čempionė), rankinis – G. Balsevičiūtė-Markevičienė (4 kartus, 1959, 1961, 1963, 1964, Lietuvos, 2 kartus, 1960, 1966, SSRS čempionė, SSRS čempionatų 3 kartus, 1961, 1963, 1965, sidabro, 2 kartus, 1959, 1964, bronzos medalininkė), pirmosios SSRS sporto meistrės, 1957 SSRS čempionės F. Stankutė-Petkevičienė, B. Pečiulytė-Vaitiekūnienė, stalo tenisas – Lietuvos nusipelnęs treneris A. Janėnas (1972), SSRS sporto meistras V. Vaidžiulis, SSRS tarptautinės klasės sporto meistras A. Kondrotaitė-Skarulienė (17 kartų, 1960–1978, Lietuvos čempionė, 1968 ir 1969, SSRS vicečempionė, 1970 Europos čempionato komandinių varžybų aukso medalio laimėtoja, su SSRS rinktine, 1961 pasaulio čempionato dalyvė), šachmatai – Lietuvos rinktinės narys D. Ruželė, šiuolaikinė penkiakovė – S. Šaparnis (XIX olimpinių žaidynių, 1968, vicečempionas, 1969 pasaulio komandinių varžybų čempionas, individualioje – vicečempionas; treneris A. Savinčius).
Žymesnieji treneriai: R. Matuzevičiūtė (gimnastika), V. Variakojis (krepšinis, stalo tenisas), V. Masalskis (krepšinis), J. Galickas, K. Tvarkūnas (lengvoji atletika), R. Petkevičius (rankinis), A. Savinčius (plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė), A. Česnauskas ir G. Plungė (šachmatai), Z. Vansevičius (tinklinis).
Direktoriai: V. Variakojis (1951–1969), R. Kryževičius (1969–1979), A. Garuckas (1979–1992), R. Giedraitienė (1992–2004).
