Orientavimosi sportas

Orientãvimosi spòrtas, sporto šaka – orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį ir kompasą, per trumpiausią laiką įveikiant trasą su pažymėtais kontroliniais punktais. Rūšys: orientavimasis bėgant, slystant slidėmis, važiuojant kalnų dviračiais, orientavimasis takais. Orientuodamiesi sportininkai bėga sprintą, vidutinę, ilgą trasą, maratoną. Rengiamos estafečių, daugiadienės (sumuojamas kelių dienų laikas) varžybos. Orientavimasis takais (angl. trail orienteering, Trail‑O) – orientavimosi sporto rūšis, kai dalyviai kontrolinių punktų buvimą nustato eidami arba važiuodami takais, keliais, bet ne pačiame kontroliniame punkte (įvairaus amžiaus sveiki ir neįgalūs vyrai bei moterys varžosi kartu). Pirmosios orientavimosi sporto varžybos įvyko 1897 Norvegijoje. 1961 įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (angl. International Orienteering Federation, IOF); 2011 jai priklausė 73 nacionalinės federacijos. Nuo 1962 vyksta Europos čempionatai (po II čempionato 1964–2000 buvo pertrauka), nuo 1966 – pasaulio čempionatai. Orientavimosi sportas turi olimpinės sporto šakos statusą (nuo 1977), bet į olimpinę programą neįtrauktas.

LIETUVOJE 1955 surengtos pirmos orientavimosi įgūdžių varžybos. Nuo 1961 varžybos vyksta pagal tarptautines taisykles. 1961 Grabuciškėse (Trakų apyl.) surengtos pirmos oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos (mačas Vilnius–Kaunas), laimėjo G. Juška. 1962 Palūšėje įvyko I Lietuvos aukštųjų mokyklų orientavimosi sporto pirmenybės, 1964 Trakuose – I Pabaltijo studentų pirmenybės (laimėtojai V. Januškienė ir V. Nekrašas). 1964 prie Respublikinės turizmo tarybos įkurta Lietuvos orientavimosi sporto sekcija (1978 įkurta Lietuvos orientavimosi sporto federacija), 1991 ji priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją (IOF). Nuo 1963 vyksta Lietuvos čempionatai (pirmieji čempionai L. Chmieliauskaitė ir V. Januškis); čempionai (daugiau kaip 10 kartų, be estafečių) išvardyti 1 lentelėje. 1973 Vilniuje įvyko pirmos masinės varžybos, nuo 1991 čempionatuose pradėjo varžytis klubų komandos. 1963 I SSRS orientavimosi sporto čempionate L. Štarolytė pelnė aukso medalį, taip pat individualiose varžybose dar laimėti sidabro (M. Gausmanaitė) ir trys bronzos medaliai, o Lietuva komandinėje įskaitoje užėmė 1 vietą. 1963–1990 nemažai Lietuvos sportininkų buvo SSRS varžybų ir čempionatų laimėtojai bei prizininkai (2 lentelė). Nuo 1992 Lietuvos orientacininkai dalyvauja pasaulio (3 lentelė) ir Europos (4 lentelė) čempionatuose.

2001 pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse mišri komanda (V. Rudzenskaitė, S. Ambrazas, G. ir E. Voveriai) laimėjo sidabro medalius, 2002 moterų komanda (V. Rudzenskaitė, I. Sargautytė, G. Voverienė) Europos orientavimosi sporto bėgant čempionate – bronzos, kalnų dviračių estafetės moterų komandos 2008 Europos čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, V. Reinartaitė) ir 2011 pasaulio čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, A. Šimkonienė-Misiūnaitė) – sidabro medalius.

Iki 1990 orientavimosi sporto varžybose teisėjavo 8 sąjunginės kategorijos teisėjai: E. Baliutavičiūtė (nuo 1974), N. Narbutaitė (nuo 1974), V. Vitkus (nuo 1977), J. V. Nekrašas (nuo 1979), J. A. Starkauskas (nuo 1979), G. Juška (nuo 1982), J. Tuleika (nuo 1984), R. Švagždienė (nuo 1986), dabar 5 IOF licencijuoti teisėjai kontrolieriai: A. Dambrauskas (1997), R. Jovaišas (1997), D. Morkūnas (1997), V. Nekrašas (2000), V. Paulauskas (2000).

2011 Lietuvoje orientavimosi sporto varžybose dalyvavo 2133 sportininkų mėgėjų, buvo 7 Lietuvos nusipelnę treneriai, prie didžiųjų miestų savaitės viduryje vyksta 1–2 masinės varžybos visiems norintiems. 1973–2011 parengta ir išleista 1216 sportinių žemėlapių.

2011 veikė 33 sporto klubai; aktyviausi: Kaune – Takas (įkurta 1989, prezidentas D. Žilovas), Medeina (įkurta 1988, prezidentas J. G. Gvildys), Vilniuje – Ąžuolas (įkurta 1989, prezidentas V. Bumelytė), Labirintas (pirmasis orientavimosi sporto klubas Lietuvoje, įkurta 1987, prezidentas A. Sysas), Perkūnas (įkurta 1990, prezidentas D. Sadeckas), Šiauliuose – Sakas (įkurta 1992, prezidentas D. Mickus), Klaipėdoje – Kopa (įkurta 1990, prezidentas G. Usas), Alytuje – Dainava (įkurta 1989, prezidentas K. Jovaišas), Ignalinoje – Būdakalnis (įkurta 2000, prezidentas R. Arlauskas), Jurbarke – Karšuva (įkurta 1990, prezidentas A. Kirlikas), Molėtuose – Klajūnas (įkurta 1989, prezidentas Ž. Kanapkienė), Panevėžyje – Lėvuo (įkurta 1991, prezidentas J. Vilkelis).

Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (iki 1978 Lietuvos orientavimosi sporto sekcijos) pirmininkai: E. Sadauskas (1964–1967), J. Juškevičius (1967–1968), J. A. Starkauskas (1968–1969), R. Jadenkus (1970–1971), G. Juška (1972–1973), G. Tuleika (1973–1974, 1975–1988), V. Januškis (1974–1975), prezidentai: R. Mikaitis (1988–1996), A. Sysas (1996–2005), D. Kazlauskas (nuo 2005), generaliniai sekretoriai: K. Abramikas (2008–2011), V. Paulauskas (nuo 2011).

Galerija