Marijámpolės savivaldýbė. SPORTAS. 1921 04 27 įregistruota Marijampolės sporto sąjunga (pirmininkas V. Dovydaitis), pradėtas žaisti futbolas (marijampoliečiai rudenį 3:0 pralaimėjo svečiams iš Vilkaviškio), vėliau – tenisas. 1922 futbolą žaidė būsimasis generolas A. Gustaitis, vėliau tapęs žymiu lėktuvų konstruktoriumi. Tarp pirmųjų žinomų Lietuvos futbolininkų yra marijampoliečiai B. Galvičius, V. Deltuva, A. ir G. Kaminskai, J. Paulionis ir kiti. 1923 įsteigti (J. Kudirkos iniciatyva) Lietuvos gimnastikos ir sporto fedarcijos klubai: Vaidotas (valdybos pirmininkai: 1923 A. Liūdžius, 1925 B. Bučinskas; lengvoji atletika) ir Mirga (1925 vadovė E. Žemininkaitė; laisvieji pratimai); 1923 08 lengvaatlečiai dalyvavo III Lietuvos čempionate (K. Naunčikas ir J. Šepetys, 100 m bėgimas; Maziliauskas, šuolis į tolį, K. Zaksas – į aukštį su kartimi). 1925 įvyko sporto olimpiada (vadovas J. Kudirka), kurioje P. Bielskus numetė ietį 44,25 m (Lietuvos rekordas 44,31 m), Vaidoto sportininkai Panevėžyje laimėjo pirmųjų vietų (J. Kudirka, 100 m bėgimas, P. Bielskus, ieties metimas, V. Ražaitis, šuolis su kartimi). 1926 Marijampolės Makabi žaidė su svečiais – Vilkaviškio Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos futbolininkais (1:3), atidarytas Marijampolės šachmatų klubas (11 narių); 1927 šachmatų turnyre I. Vistaneckis užėmė 1 vietą, A. Zujus – 2 vietą, K. Stalioraitis – 3 vietą. 1928 lengvaatlečiai A. Akelaitis ir V. Ražaitis dalyvavo XI olimpinėse žaidynėse (Amsterdamas), boksininkas J. Mozūraitis (vėliau 4 kartus Marijampolės apskr. šachmatų čempionas, 20 metų vadovavo miesto šachmatininkams) Lietuvos čempionate užėmė 3 vietą. Marijampolės šaulių rinktinė 1928 (t. p. 1929, 1934, 1936) pripažinta darbingiausia sporte ir apdovanota sidabriniu kaušu.
1930 įsteigta Suvalkijos futbolo apygarda. Marijampolės Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga 1930 užėmė 2 vietą, 1931 – 1 vietą, Šaulys 1932 ir 1936 – 1 vietą, jis 1936 laimėjo ir apygardų pirmenybes, pateko į Lietuvos lygą, tačiau po 1937 sezono iškrito. 1937 Marijampolėje įvyko tarptautinės rungtynės (Šaulys–Pernu Tervis 3:2, Šaulys–Tel Avivo Hapoel 1:3). 1931 veikė Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, 9 pėstininkų pulko, Makabi, Kovo klubai, įsteigta Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1934–1935 JSO Marijampolės klube veikė šachmatų, stalo teniso, bokso, sunkumų kilnojimo ir futbolo sekcijos. 1936 atidarytas sporto aikštynas Degučiuose (dabar sporto centras Sūduva), Rygiškių Jono gimnazija apdovanota Kanados taure.
1936 Marijampolės mergaičių krepšinio komanda laimėjo Lietuvos gimnazijų taurę, 1937 Rygiškių Jono gimnazijos krepšininkai tarptautinėse rungtynėse pralaimėjo Pernu Tervis (22:32) 1938 Marijampolėje žaistos tarpmiestinės rungtynės su Kaunu (29:61, 24:46).
1937 pasaulio šaudymo čempionate A. Jelenskas užėmė 9 vietą (iš 100), 1939 su Lietuvos komanda laimėjo sidabro medalį. 1938 I Lietuvos tautinėje olimpiadoje sunkiaatletis J. Penčyla (1937, 1938, 1940, 1942, 1944 Lietuvos čempionas) laimėjo aukso, boksininkas S. Daugirdas (1938 Lietuvos čempionas) – bronzos, J. Sodaitis (estafetinis bėgimas) – sidabro medalį, stalo teniso komanda užėmė 2 vietą, šaulys A. Jelenskas – 3 vietą.
Suvalkijos apygardos sporto komiteto pirmininkas J. Maurukas (1932–1940), pirmasis etatinis sporto instruktorius A. Šakalys (1938–1940).
Karo metais intensyviai reiškėsi Marijampolės futbolininkai (1941 Marijampolė–Kaunas 1:6, 0:10; Marijampolė–Vilnius 2:4) ir krepšininkai (Marijampolė–Kaunas 19:46, 45:42; Marijampolė–Vilnius 19:42). 1942 Sūduva žaidė Lietuvos krepšinio čempionato ketvirtfinalyje (pralaimėjo Kauno Perkūnui 24:37).
1947–1960 Žalgiris ir Cukraus fabrikas pakaitomis rungtyniavo Lietuvos futbolo čempionato I ir II pakopose. Vėliau jas keitė Šešupė, Automatai, nuo 1968 nuolat rungtyniauja Sūduva.
Lietuvos vyrų krepšinio čempionate 1950–1955 miestui atstovavo Žalgiris, 1956–1963 – Nemunas, 1979–1990 – Gija; moterų čempionate 1964 Jaunystė užėmė 2 vietą, 1965 tapo Lietuvos čempione (R. Garmutė, J. Jonutytė, S. Lenčiauskaitė, G. Lietuvnikaitė, N. Miliauskaitė, I. Neveckaitė, B. Onusaitytė, R. Senkutė, I. Šlekytė, N. Vyšniauskaitė, treneris S. Mickevičius), 1983–1990 Lietuvos moterų čempionate žaidė Gija.
Lietuvos čempionais tapo: 1952–1954 boksininkas J. Gustaitis (svorio kategorija iki 75 kg.), sunkiaatlečiai – 1944 ir 1945 V. Kemeraitis, 1945–1947 A. Kreivėnas, 1946 ir 1947 A. Jakelaitis.
1953 pradėjo veikti pirmoji Kapsuko vaikų ir jaunių kompleksinė sporto mokykla. 1957 atidarytas uždaras plaukimo baseinas (trečias Lietuvoje). 1968 pradėjo darbą Kapsuko jaunimo sporto mokykla (nuo 1996 Sporto centras Sūduva; direktoriai: 1968–1980 J. Kurantavičius, 1981–1982 K. Žilinskas, 1982–1985 B. Straleckas, 1985–1991 V. Chvedukas, 1991–1996 Z. Grinevičienė, nuo 1996 G. Janušauskas); 2011 veikė bokso, dviračių sporto, dziudo imtynių (nuo 1989), graikų-romėnų imtynių (1968–1985 klasikinių imtynių), lengvosios atletikos (1978, nuo 2001), sunkiosios atletikos (nuo 1968) skyriai; 1972–1974 – rankinio skyrius. 1968 įkurta futbolo klubo Sūduva komanda Sūduva Lietuvos aukščiausios lygos čempionatuose 1975, 2005, 2009, 2011 laimėjo bronzos, 2007, 2010 – sidabro medalius, 2006 ir 2009 – Lietuvos taurę, 2009 – supertaurę. Nuo 1973 rengiamas tradicinis šaškių turnyras Sūduva. 1989 įkurtas sporto klubas Gija (pirmininkas R. Bukota), šio klubo moterų krepšinio komanda (1994–1998 Gija, 1998–2000 Arvis-Vermitas, nuo 2000 Arvi) dalyvauja Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL; 1997–2000, 2002–2004 bronzos, 2001, 2005–2007, 2009 sidabro medaliai) ir Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL; 1999, 2000, 2007 sidabro, 2004, 2006 bronzos medaliai) varžybose. 1993–1996 sunkiosios atletikos treneris A. Kirkliauskas organizavo Suvalkijos galiūno konkursus, 1997–2005 rengė Galiūno diržo turnyrą (nuo 2006 tarptautinis galiūnų turnyras). 2001 pradėjo veikti Futbolo centras (direktoriai: 2001–2004 A. Vingilys, nuo 2005 G. Vitkus). Nuo 2001 viešoji įstaiga Suvalkijos žirgai rengia tradicines Lietuvos Respublikos Premjero taurės žirgų konkūrų varžybas. 2002 viešosios įstaigos Marijampolės teniso aikštyno (direktorius Z. Labutis) lėšomis pastatytas teniso aikštynas, 2004 pradėjo veikti antras 25 m uždaras baseinas-sveikatingumo centras Sveikatos banga (nuo 2004 direktorius R. Micuta), 2008 atidarytas daugiafunkcis sporto ir turizmo kompleksas (6000 vietų futbolo stadionas su tribūna ir 2660 vietų daugiafunkcis sporto maniežas); toks pirmas Lietuvoje.
Žymesnieji sportininkai: automobilininkas U. Jurdonas (ralio krosas, 2009 Baltijos šalių taurės varžybos, 1 vieta, Lietuvos ir Šiaurės Europos zonos, NEZ, čempionas; pirmasis treneris A. Jurdonas), aviamodeluotojai – M. Karčiauskas (Pasaulio kosminių modelių taurės varžybos, 2001 – 2 vieta, 2003 – 1 ir 3 vietos, 2003, 2004, 2009 Lietuvos čempionas), E. Kubeldzis (2008 ir 2009 Lietuvos čempionas, 2009 Pasaulio taurės etapų laimėtojas; pirmasis treneris M. Karčiauskas), boksininkai – Ž. Bujauskas (1993, 1994 Lietuvos čempionas, 1996 AIBA turnyras, 3 vieta; treneris J. Petrauskas), E. Grinevičius (2001 AIBA turnyras, 3 vieta; treneris V. Grinevičius), G. Gečionis (2002 AIBA turnyras, 2 vieta; treneris J. Petrauskas), R. Kuncaitis (2009 pasaulio jaunių čempionatas, 2 vieta, 2010 I jaunimo olimpinės žaidynės, 1 vieta), T. Statkevičius (2009 pasaulio jaunių čempionatas, 3 vieta; abiejų treneris V. Grinevičius), galiūnas S. Brusokas (pasaulio komandiniai galiūnų čempionatai, 2005 – 1 vieta, 2006 – 2 vieta, 2008 – 1 vieta; pirmasis treneris A. Kirkliauskas), imtynininkai – S. Jackūnas (2001 Europos jaunių karatė čempionatas, kata rungtis, 2 vieta), M. Čiuplytė (pasaulio kiokušin karatė čempionatai, kumitė rungtis, 2007 – 5 vieta, 2009 – 1 vieta, Europos kiokušin karatė čempionatai, kumitė rungtis, 2003 – 3 vieta, 2004 – 2 vieta, 2006 – 1 vieta, 2007 – 3 vieta, 2011 – 1 vieta; abiejų pirmasis treneris V. Rudys), L. Rudvalytė (Europos savigynos imtynių čempionatai, 2004 – 5 vieta, 2005 – 3 vieta; trenerė I. Gasperavičienė), baidarininkas – Marijampolės sporto mokyklos auklėtinis E. Balčiūnas, krepšininkai – Marijampolės žaidimų sporto mokyklos auklėtiniai – D. Songaila, M. Valiukonis (abiejų pirmasis treneris G. Žibūda), E. Vitkutė (pirmasis treneris S. Žaliabarštis), kultūrizmo ir kūno rengybos sportininkai – D. Minkevičius (2005 Europos kūno rengybos federacijos klasikinio kultūrizmo vicečempionas, 2008 Europos kultūrizmo federacijos kultūrizmo porų čempionas), E. Stasiukynienė (pasaulio kūno rengybos federacijos kultūrizmo čempionatai: 2005 atletinės kūno rengybos – 3 vieta, 2006 ekstremaliosios rungties ir porų – 1 vieta, Tarptautinės kultūrizmo federacijos kultūrizmas: 2008 Europos porų čempionė, 2009 pasaulio čempionatas, 3 vieta; abiejų pirmasis treneris R. Česnaitis), Tailando bokso (Muay Thai) sportininkas P. Andriušaitis (2007 pasaulio jaunimo čempionas, pirmasis treneris R. Kulikauskas), lengvaatletis M. Šedys (2009 Europos klubų taurės varžybos, jauniai, 1 vieta, 2010 I Jaunimo olimpinės žaidynės, kūjo metimas, 5 vieta; treneris A. Sedys), oreivis R. Kostiuškevičius (2010 pasaulio dirižablių čempionatas, karšto oro balionai; 2 vieta), regbininkė D. Žemaitytė (2010 Baltijos lygos, Lietuvos čempionė, treneris K. Radzevičius), sunkiaatlečiai – A. Vosylius (2003 ir 2004 Europos veteranų vicečempionas, 2005 pasaulio veteranų jėgos trikovės čempionas; pirmasis treneris A. Kirkliauskas), E. Vyšniauskas (2004 Šiaurės šalių jaunių ir jaunimo čempionas), E. Leščinskas (2004 Šiaurės šalių jaunių ir jaunimo vicečempionas; abiejų treneris J. Janulevičius), A. Didžbalis (2009 ir 2010 Europos jaunimo, 2010 pasaulio jaunimo čempionas; treneris A. Kirkliauskas), šaškinininkė R. Navickaitė (2003 pasaulio jaunimo čempionatas, žaibo partija – 3 vieta, greitosios šaškės – 2 vieta, 2005 Europos jaunimo čempionatas, 3 vieta; pirmasis treneris J. Navickas).
2010 veikė 34 klubai, asociacijos, viešosios įstaigos: 1995 įkurtas neįgalių žmonių sporto klubas Šešupė (vadovas J. Abramavičius), 1996 įkurta sporto klubų sąjunga Žalgiris (vadovas S. Janušauskas), Marijampolės aeroklubas (vadovas A. Danilaitis), Marijampolės miesto vyrų tinklinio klubas (vadovas V. Valiukas), orientavimosi sporto klubas Javonis (vadovas G. Ūsas), sporto klubas Visata (vadovas V. Kirtiklis), sveikuolių klubas Prana (vadovė M. Čeikauskienė), senjorų sunkiosios atletikos sporto klubas Suvalkijos ąžuolas (vadovas A. Kirkliauskas), šachmatų ir šaškių klubas Sūduva (vadovas R. Martinkus), regbio klubas (vadovas K. Radzevičius), krepšinio teisėjų klubas (vadovas V. Vitkus), 1997 – buriuotojų klubas (vadovas R. Dovydaitis), kultūrizmo klubas Tauras (vadovas V. Žiemys), 1998 – Antano Gustaičio jaunųjų aviatorių klubas (vadovas M. Karčiauskas), oreivių klubas (vadovas R. Balčiūnas), viešoji įstaiga Tauras plius (kultūrizmas ir kūno rengyba, vadovas V. Žiemys), teniso klubas (vadovas D. Kaminskas), 2000 – džiu-džitsu klubas Remeris (vadovė E. Kulikauskienė), 2001 – futbolo klubas Sūduva (vadovas R. Sveikauskas), Marijampolės krepšinio federacija (vadovas T. Bražys), žirgų sporto klubas Sudavija (vadovas R. Seilius), 2002 – viešoji įstaiga Marijampolės futbolo klubas (direktorė I. Paškauskaitė), 2003 – jaunimo sporto klubas Laikštė (vadovas K. Petraška), 2004 – kiokušin karatė klubas Tornadas (vadovas V. Rudys), automobilių motokroso klubas Ugira kross (vadovas Z. Sinkevičius), 2007 – vaikų krepšinio klubas Mantinga (vadovas S. Vasylius), 2008 – ledo ritulio klubas Marijampolės Sūduva (vadovas K. Karpavičius), plaukimo, bėgimo ir triatlono meistrų klubas Torpedos (vadovas G. Šenfeldas), veteranų krepšinio klubas (vadovas G. Janušauskas), 2009 – žirgų sporto klubas Horsina (vadovė I. Markevičiūtė), 2010 – ledo ritulio klubas Pelkių velniai (vadovas A. Žukauskas), kovų menų klubas Gladiatar gym (vadovas E. Valavičius).
Žymesni iš dabartinės Marijampolės savivaldybės teritorijos kilę Lietuvos sportininkai (be paminėtų tekste): automobilininkai – SSRS nusipelnęs sporto meistras V. Pilipavičius (1987 Lietuvos automobilių kroso čempionas, 1986, 1988 – vicečempionas, 1986 Lietuvos spartakiados automobilių kroso 2 vietos laimėtojas), A. Pilipavičius (2009–2011 Baltijos šalių automobilių kroso laimėtojas, treneris V. Pilipavičius).
Yra 32 sporto salės, 1 teniso aikštynas, 12 stadionų, 1 automobilių trasa, 1 hipodromas, 1 žirgų maniežas; dirba 145 etatiniai ir 42 visuomeniniai treneriai.
Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – B. Straleckas (1977–1981), V. Šabonas (1982–1993), Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Janušauskas (1993–1996), Sporto skyriaus vedėja V. Junevičienė (1998–2002), savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas V. Papečkys (nuo 2003).
Galerija
