IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2021-02-11 | REDAGUOTA: 2021-02-18

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LTOK

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LTOK, savarankiška, ne pelno siekianti, visuomeninė organizacija, priklausanti pasaulio ­ olimpiniam sąjūdžiui, organizuojanti olimpinį sąjūdį Lietuvoje, vadovaujanti ir atstovaujanti jam užsienyje. Veikia pagal Olimpinę chartiją – ­ Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą (­ Chartija). Kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų atranka, rengimu ir dalyvavimu ­ olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas  (nuotr. LTOK arch.)

LTOK valdymo ir kontrolės institucijos: Generalinė asamblėja, Vykdomasis komitetas, prezidentas, Revizijos komisija, Garbės teismas. Jos renkamos ketverių metų laikotarpiui.

Generalinė asamblėja yra LTOK aukščiausia institucija. Ją sudaro Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų deleguoti atstovai (po du iš kiekvienos federacijos), Lietuvos sporto federacijų, TOK pripažintų tarptautinių federacijų narėmis, kurių sporto šakos nėra olimpinių žaidynių programoje, po vieną atstovą, sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto organizacijų atstovai, LR pilietybę turintys asmenys, padedantys stiprinti LTOK veiksmingumą arba ypač nusipelnę sportui ir olimpizmui, LTOK atkūrimo 1988 darbo grupės nariai, LR piliečiai – olimpiniai čempionai (šie turi pasitraukti ne vėliau, kaip praėjus trims olimpiadoms po jų paskutinio dalyvavimo olimpinėse žaidynėse).

Laikotarpiu tarp Generalinės asamblėjos sesijų LTOK vadovauja kolegialus valdymo organas  – Vykdomasis komitetas, kurį sudaro prezidentas, trys viceprezidentai, gen. sekretorius, iždininkas ir kiti septyni nariai. Visi Vykdomojo komiteto nariai renkami Generalinėje asamblėjoje. Vykdomasis komitetas į posėdžius renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį LTOK prezidento kvietimu. Posėdį sukviesti gali ir daugiau kaip pusė Vykdomojo komiteto narių. Vykdomasis komitetas sprendžia einamuosius LTOK veiklos klausimus, atsako už LTOK direktorato darbą ir lėšų tvarkymą, prezidento siūlymu skiria ir atleidžia LTOK direktorato generalinį direktorių, aprobuoja LTOK direktorato vidaus struktūrą ir visas su veiklos organizavimu susijusias vidaus tvarkos taisykles, steigia komisijas, fondus, įmones, filialus, atstovybes, prižiūri, kad būtų laikomasi Olimpinės chartijos reikalavimų, ir vykdo kitas jam įstatais bei asamblėjų patikėtas funkcijas.

Prezidentas vadovauja LTOK veiklai, yra Generalinės asamblėjos sesijos, Vykdomojo komiteto posėdžio pirmininkas, atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio, tarptautinėse organizacijose ir daro viską, kas jam patikėta LTOK įstatais, Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto nutarimais. Prezidentas už savo veiklą atsiskaito Vykdomajam komitetui, o už Vykdomojo komiteto veiklą – Generalinei asamblėjai.

LTOK Generalinė asamblėja, 2019  (nuotr. LTOK arch.)

Revizijos komisija yra iš LTOK narių Generalinėje asamblėjoje po rinkimų sudarytas kontrolės organas, veikiantis pagal asamblėjos patvirtintus Revizijos komisijos nuostatus. Revizijos komisija kasmet teikia ataskaitas Generalinei asamblėjai.

Savo veikloje LTOK vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Olimpine chartija, olimpinio judėjimo antidopingo kodeksu, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimais ir LTOK įstatais. Saugo savo autonomiją ir priešinasi, bet kokiam spaudimui, įskaitant politinį, religinį bei ekonominį, kuris galėtų kliudyti vadovautis Olimpine chartija.

LTOK aktyviai įgyvendina Tarptautinio olimpinio komiteto programas ir darbotvarkę – remia bei vykdo Olimpinio švietimo projektus, skatina lyčių lygybę ir kilnų elgesį sporte, sporto visiems plėtotę, rūpinasi olimpinio judėjimo populiarinimu, jo istorijos įamžinimu, šalies olimpiniam judėjimui nusipelniusiais žmonėmis

IŠTAKOS / ISTORIJA

1924-1940

LTOK ištakos siejamos su ­ Lietuvos sporto lyga (LSL), kuri 1924–1932 vykdė ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas, tarp jų organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse. 1924 05 25 LSL buvo pripažinta TOK. Ši data laikoma ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 05 27 Paryžiuje. Šalies paraiškoje olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui buvo net septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai.

Visas LSL funkcijas (išskyrus Olimpinio komiteto teises) perėmė 1932 Kaune įsteigti Švietimo ministerijai pavaldūs ­ Kūno kultūros rūmai (KKR). Rūmai buvo valstybinė institucija ir olimpiniam sąjūdžiui vadovauti negalėjo. Pirmojo KKR vadovo A. Jurgelionio parengtose ir Švietimo ministerijos patvirtintose dviejose Kūno kultūros organizacijų savitvarkos instrukcijose (1932 ir 1933) buvo str.: Pasaulinėms olimpiadoms rengiantis, steigiamas Olimpinis komitetas. 1934 išrinkto naujojo KKR vadovo V. Augustausko parengtoje ir švietimo ministro patvirtintoje instrukcijoje tokio Olimpinio komiteto neliko. Lietuva 1932 ir 1936 olimpinėse žaidynėse nedalyvavo. LSL buvo išbraukta iš NOK sąrašų, kadangi 1935 Tarptautiniame olimpiniame komitete savo nuostatų neperregistravo, nes LSL veikla buvo nutrūkusi, o instrukcijose nurodytas Olimpinis komitetas nebuvo sukurtas.

1937 12 18 švietimo ministro J. Tonkūno įsakymu buvo sudarytas Tautinis olimpinis komitetas. Jį sudarė 21 narys, pirmininku paskirtas V. Augustauskas. Komiteto tiesioginė funkcija buvo kas 5 metus rengti Tautines olimpiadas, svarbiausias uždavinys – 1938 surengti ­ Lietuvos tautinę olimpiadą, t. p. rūpintis Lietuvos sportininkų dalyvavimu XII olimpiados žaidynėse, turėjusiose vykti 1940 Helsinkyje (Suomija). Kreiptasi su prašymu Tautinį olimpinį komitetą pripažinti visateisiu TOK nariu.

1939 08 03 iš TOK gautas oficialus narystės patvirtinimas (1991, sprendžiant LTOK restitucijos bylą, nuspręsta Lietuvą laikyti TOK nare nuo 1924). 1939 rudenį Lietuva pakviesta dalyvauti V žiemos olimpinėse žaidynėse Garmiše-Partenkirchene (Garmisch-Partenkirchen, Vokietija) ir XII OŽ Helsinkyje (Suomija). Dėl 1939 prasidėjusio II pasaulinio karo ir SSRS invazijos į Suomiją šios žaidynės buvo atšauktos.

1940–1990

1940 ir 1944 SSRS okupavus Lietuvą, buvo uždraustos ir sunaikintos visos visuomeninės, sporto ir politinės institucijos, tarp jų ir Tautinis olimpinis komitetas. Užsimezgę glaudūs Lietuvos olimpiečių ryšiai su TOK SSRS okupacijos ir aneksijos metais buvo nutraukti, represuota nemažai LTOK dalyvių – olimpinio sporto vadovų, organizatorių, sportininkų. 1952–1988 Lietuvos sportininkai dalyvavo devynių olimpiadų žaidynėse ir dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip SSRS atstovai.

LTOK atkuriamojo suvažiavimo nariai, 1988 (nuotr. LTOK arch.)

1988 iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai – Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius – iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą. Palaikydami šią idėją Algis Daumantas bei Vytautas Padlipskas įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sporto darbuotojų koordinacinį centrą.

1988 gruodžio 11 d. Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavime Vilniuje LTOK atkurtas. Išrinktas Vykdomasis komitetas: prezidentas A. Poviliūnas, trys viceprezidentai – K. Motieka, V. Nėnius ir G. Umaras, gen. sekretorius J. Grinbergas ir 16 narių, išrinkta 175 asmenų Generalinė asamblėja. Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos.

Nuo 1990

1990 07 30 Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas.

1991 09 17  Berlyne TOK Vykdomasis komitetas nusprendė patenkinti LTOK prašymą – grąžinti LTOK į tarptautinį olimpinį sąjūdį ir pakviesti Lietuvos sportininkus dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) ir XXV OŽ Barselonoje (Ispanija). 1991 LTOK tapo ­ Europos olimpinių komitetų (EOK) nariu.

1992 12 02 įkurta ne pelno įmonė Olifėja (nuo 1997 06 24 UAB), šiuo metu šalies loterijų rinkos lyderė. Iš loterijos pajamų finansuojamas Lietuvos olimpinis sąjūdis ir sportas.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO GARBĖS NARIAI

LTOK Garbės nario vardas suteikiamas asmenims, kurie ne anksčiau kaip po 10 (dešimties) veiklos metų atsistatydina iš LTOK narių dėl amžiaus, sveikatos būklės arba kitų priežasčių, kurių svarbą turi pripažinti Vykdomasis komitetas. Jo statusas ir atsakomybės yra tokios pačios, kaip ir eilinio LTOK nario, tačiau Garbės narys netenka balsavimo teisės. 2002 01 10 patvirtinti LTOK garbės nario vardo nuostatai ir LTOK garbės nario žymuo (­ Apdovanojimai, sportiniai apdovanojimai).

  • Artūras Poviliūnas
  • Vytautas Pranciškus Zubernis
  • Rimantas Bagdonas
  • Algirdas Briedis
  • Eugenijus Burokas
  • Kleopas Girdžius
  • Viačeslavas Kalininas
  • Pranas Majauskas
  • Kazimieras Motieka
  • Zigmantas Motiekaitis
  • Vytas Nėnius
  • Česlovas Norvaiša
  • Petras Statuta
  • Juozas Repšys
  • Aleksandras Ronkus
  • Mykolas Senkevičius
  • Stasys Šaparnis
  • Antanas Šumskas
  • Antanas Vaitkevičius
  • Bronislavas Vyšniauskas

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO APDOVANOJIMAI

Su visais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto steigtais prizais ir apdovanojimais galite susipažinti paspaudę  »ČIA«

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO VADOVAI

Prezidentai

Generaliniai sekretoriai

  • Janis Grinbergas (1988–1992),
  • Petras Statuta (1992–2000),
  • Vytautas Zubernis (2000–2012),
  • Valentinas Paketūras (nuo 2012).

LTOK 30-MEČIO FILMAS: VISADA ŠALIA ATLETŲ

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

author

Algimantas Gudiškis

Lietuvos Sporto Enciklopedija
Skip to content