Lietuvõs tautìnis olìmpinis komitètas, LTOK, savarankiška, ne pelno siekianti, visuomeninė, pasaulio olimpiniam judėjimui priklausanti organizacija. Įsteigtas 1937 12 18. Būstinė – Vilniuje.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinė (2022 05 05, Vilnius)
© Renatas Mizeras
Veikla
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Olimpine chartija, Pasaulinės antidopingo agentūros (angl. World Anti-Doping Agency, WADA) Antidopingo kodeksu, Tarptautinio olimpinio komiteto etikos kodeksu ir sprendimais. Siekia užtikrinti Olimpinės chartijos nuostatų laikymąsi Lietuvos Respublikoje, įgyvendina Tarptautinio olimpinio komiteto programas ir darbotvarkę. Remia bei vykdo olimpinio švietimo projektus, skatinant olimpinio švietimo institucijų, tokių kaip nacionalinės olimpinės akademijos, olimpiniai muziejai ir kitos, steigimą, su olimpiniu sąjūdžiu susijusių programų, įskaitant kultūrines, kūrimą.
Kovoja su bet kokia diskriminacija ir prievarta sporte. Remia dopingo draudimo, žiūrovų ir sporto renginių dalyvių saugumo, nešališkumo ir sąžiningo žaidimo principus. Plėtoja lyčių lygybę ir kilnų elgesį sporte, gina sportininkų, trenerių ir kitų olimpiniam judėjimui nusipelniusių asmenų interesus. Rūpinasi olimpinio judėjimo populiarinimu, sporto visiems plėtote, istorijos įamžinimu, šalies olimpiniam judėjimui nusipelniusiais žmonėmis.
Kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų atranka, dalyvavimu olimpinėse žaidynėse ir kituose olimpiniuose renginiuose (Europos žaidynėse, jaunimo olimpinėse žaidynėse ir olimpiniuose festivaliuose). Vykdo sporto ir sporto medicinos specialistų kvalifikacijos kėlimo programas, skatina sporto mokslo ir medicinos plėtrą. Leidžia sportinę, informacinę literatūrą ir periodinius leidinius. Nuo 1995 rengia Lietuvos metų sportininko rinkimus.
Struktūra
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto valdymo ir kontrolės institucijos: Generalinė asamblėja, Vykdomasis komitetas, prezidentas, Revizijos komisija, Olimpinių klausimų taryba. Jos renkamos ketverių metų laikotarpiui.
Generalinė asamblėja – aukščiausioji institucija, turinti visas visuotinio narių susirinkimo teises. Yra šaukiamos eilinės (ne rečiau kaip vieną kartą per metus), neeilinės (jeigu to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narių, Vykdomasis komitetas arba Revizijos komisija), rinkiminės (kas ketverius metus) ir kitos specialios Generalinės asamblėjos sesijos. Generalinę asamblėją sudaro Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų deleguoti atstovai (po du iš kiekvienos federacijos), Lietuvos sporto federacijų, Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintų tarptautinių federacijų narėmis, kurių sporto šakos nėra olimpinių žaidynių programoje, po vieną atstovą, sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto organizacijų atstovai, Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys, padedantys stiprinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiksmingumą arba ypač nusipelnę sportui ir olimpizmui, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 1988 darbo grupės nariai, Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpiniai čempionai (šie turi pasitraukti ne vėliau, kaip praėjus trims olimpiadoms po jų paskutinio dalyvavimo olimpinėse žaidynėse). Generalinė asamblėja keičia ir papildo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įstatus, nustato tikslus ir pagrindinius uždavinius, tvirtina metinę veiklos ataskaitą, metinį biudžetą, veiklos programą, renka ir atšaukia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentą, viceprezidentus, generalinį sekretorių, Vykdomojo komiteto narius ir kita.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinė asamblėja (2024 02 23, Vilnius; Lietuvos tautinis olimpinis komitetas)
© Vytautas Dranginis
Vykdomasis komitetas – kolegialus valdymo organas, kuris vadovauja institucijai laikotarpiu tarp Generalinės asamblėjos sesijų. Vykdomąjį komitetą sudaro 13 narių (prezidentas, 3 viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas, kiti 7 nariai) ir Tarptautinio olimpinio komiteto narys (-iai), jeigu tokių yra.
Revizijos komisija – ekonominės ir finansinės veiklos vidaus kontrolės kolegiali institucija, kuri ne rečiau kaip vieną kartą per metus, tikrina finansinius dokumentus ir su tikrinimo aktais supažindina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentą, Vykdomąjį komitetą ir pateikia tvirtinti Generalinei asamblėjai.
Olimpinių klausimų taryba sprendžia klausimus susijusius su olimpinėmis žaidynėmis.
Istorija
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ištakos – Lietuvos sporto lyga, kuri 1924–1932 vykdė ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas. 1924 05 25 buvo pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto. Pirmasis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas buvo Lietuvos sporto lygai vadovavęs generolas Jonas Jurgis Bulota (iki 1926). 1926–1930 vadovo pareigas ėjo Antanas Jurgelionis, 1930–1934 – Jonas Vileišis. Visas Lietuvos sporto lygos funkcijas (išskyrus Olimpinio komiteto teises) perėmę 1932 Kaune įsteigti Švietimo ministerijai pavaldūs Kūno kultūros rūmai buvo valstybinė institucija ir olimpiniam sąjūdžiui vadovauti negalėjo. Pirmojo Kūno kultūros rūmų vadovo Antano Jurgelionio (1934–1937 taip pat ėjo ir Nacionalinio olimpinio komiteto vadovo pareigas) parengtose ir Švietimo ministerijos patvirtintose dviejose Kūno kultūros organizacijų savitvarkos instrukcijose (1932 ir 1933) buvo straipsnis: Pasaulinėms olimpiadoms rengiantis, steigiamas Olimpinis komitetas. 1934 išrinkto naujojo Kūno kultūros rūmų vadovo Vytauto Augustausko-Augustaičio parengtoje ir švietimo ministro patvirtintoje instrukcijoje tokio Olimpinio komiteto neliko. Lietuva 1932 ir 1936 olimpinėse žaidynėse nedalyvavo. Lietuvos sporto lyga buvo išbraukta iš nacionalinių olimpinių komitetų sąrašų, kadangi 1935 Tarptautiniame olimpiniame komitete savo nuostatų neperregistravo: Lietuvos sporto lygos veikla buvo nutrūkusi, o instrukcijose nurodytas Olimpinis komitetas taip ir nebuvo sukurtas.
1937 12 18 Juozo Tonkūno įsakymu buvo sudarytas Tautinis olimpinis komitetas, kurį sudarė 21 narys. Pirmininku paskirtas Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Komiteto tiesioginė funkcija buvo kas 5 metus rengti tautines olimpiadas. Svarbiausias uždavinys – 1938 surengti Lietuvos tautinę olimpiadą, taip pat rūpintis Lietuvos sportininkų dalyvavimu XII olimpiados žaidynėse, turėjusiose vykti 1940 Helsinkyje. Kreiptasi su prašymu Tautinį olimpinį komitetą pripažinti visateisiu Tarptautinio olimpinio komiteto nariu. 1939 08 03 iš Tarptautinio olimpinio komiteto gautas oficialus narystės patvirtinimas (1991, sprendžiant Lietuvos tautinio olimpinio komiteto restitucijos bylą, nuspręsta Lietuvą laikyti Tarptautinio olimpinio komiteto nare nuo 1924). 1939 rudenį Lietuva pakviesta dalyvauti V žiemos olimpinėse žaidynėse Garmische-Partenkirchene (Vokietija) ir XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Dėl 1939 prasidėjusio II pasaulinio karo ir SSRS invazijos į Suomiją šios žaidynės buvo atšauktos.
1940 ir 1944 SSRS okupavus Lietuvą buvo uždraustos ir sunaikintos visos visuomeninės, sporto ir politinės institucijos, tarp jų ir Tautinis olimpinis komitetas. Ryšiai su Tarptautiniu olimpiniu komitetu SSRS okupacijos ir aneksijos metais buvo nutraukti, represuota nemažai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dalyvių – olimpinio sporto vadovų, organizatorių, sportininkų.
1952–1988 Lietuvos sportininkai dalyvavo devynių olimpiadų žaidynėse ir dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip SSRS atstovai.
Lietuvos tautinio olmpinio komiteto atkūrimo darbo grupė (1988 12 11, Vilnius)
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto archyvas
1988 12 11 atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavime Vilniuje. Išrinktas Vykdomasis komitetas: prezidentas Artūras Poviliūnas, trys viceprezidentai – Kazimieras Motieka, Vytas Nėnius ir Gintautas Umaras, generalinis sekretorius Janis Grinbergas ir 16 narių. Išrinkta 175 asmenų Generalinė asamblėja.
1991 09 18 Berlyne Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas nusprendė komiteto prašymu grąžinti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą į tarptautinį olimpinį sąjūdį ir pakviesti Lietuvos sportininkus dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje ir XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje. 1991 Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tapo Europos olimpinių komitetų nariu.
1992 12 02 įkurta ne pelno įmonė Olifėja (nuo 1997 06 24 uždaroji akcinė bendrovė), iš kurios pajamų finansuojamas Lietuvos olimpinis sąjūdis ir sportas.
1994 04 21 įsteigtas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklo apdovanojimas, 1994 11 17 – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas Šaulys (per kalendorinius metus pasižymėjusiam geriausiais rezultatais tarptautinėse sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai), 2001 02 22 – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė. 2002 01 10 patvirtinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės nario vardo nuostatai ir garbės nario žymuo (apdovanojimai, sportiniai apdovanojimai). Nuo 2003 leidžiamas spalvotas, iliustruotas ketvirtinis žurnalas Olimpinė panorama (2003–2020 vyriausiasis redaktorius Bronislavas Čekanauskas, nuo 2020 Marius Grinbergas).
Prezidentai
Vytautas Augustauskas-Augustaitis (1937–1940, pirmininkas), Artūras Poviliūnas (1988–2012), Daina Gudzinevičiūtė (nuo 2012).
Generaliniai sekretoriai
Janis Grinbergas (1988–1992), Petras Statuta (1992–2000), Vytautas Zubernis (2000–2012), Valentinas Paketūras (nuo 2012).
