Lietuvõs olìmpinė akadèmija, LOA, savarankiška šviečiamoji visuomeninė sporto organizacija. Įsteigta 1989 10 27 Kaune. Būstinė Vilniuje. Vienija daugiau kaip 120 narių (2023).
Veikla
Lietuvos olimpinė akademija tiria, saugo ir skleidžia olimpines idėjas, olimpinio sąjūdžio kultūrinį palikimą, telkia mokslininkus Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidai nagrinėti ir plėtoti. Kartu su kitomis sporto organizacijomis rengia tarptautines konfederacijas, simpoziumus, propaguoja kilnaus sportinio elgesio (angl. Fair Play) principus. Kiekvienais metais rengia sesijas studentams pagal Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy, IOA) pasiūlytas temas. Taip pat siūlo mokslininkų pagalbą olimpinių žaidynių dalyviams. Nuo 1995 kartu su kitais leidžia mokslo žurnalą Sporto mokslas. Remia ir leidžia įvairius sportinius ir informacinius leidinius. Rengia konkursus: LOA premijos už baigiamuosius darbus (premija studentams už aktualius olimpinio švietimo baigiamuosius darbus) ir Už olimpinių idėjų sklaidą Lietuvoje LOA Akademiko, profesoriaus habilituoto daktaro Povilo Karoblio prizui laimėti.
Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavimas (2017, Vilnius)
© Ramūnė Motiejūnaitė
Struktūra
Aukščiausias Lietuvos olimpinės akademijos organas yra Lietuvos olimpinės akademijos narių suvažiavimas, kuris turi visas visuotinio narių susirinkimo teises. Suvažiavime balsavimo teisę turi tik Lietuvos olimpinės akademijos nariai. Gali būti šaukiami eiliniai (vieną kartą per metus), ataskaitiniai-rinkiminiai (kas ketveri metai), neeiliniai suvažiavimai. Tarp suvažiavimų Lietuvos olimpinės akademijos veiklai vadovauja Lietuvos olimpinės akademijos taryba. Ją sudaro 11 narių: prezidentas, du viceprezidentai, dekanas ir septyni nariai. Lietuvos olimpinėje akademijoje veikia 5 komisijos: Revizijos, Plėtros ir bendradarbiavimo, Sporto mokslo, Olimpinio ugdymo, Olimpinio paveldo. Akademijos nariais gali būti visi sulaukę 18 metų fiziniai asmenys, pateikę prašymą įstoti į Lietuvos olimpinę akademiją ir įsipareigoję laikytis Lietuvos olimpinės akademijos įstatų ir suvažiavimo nustatytos tvarkos.
Akademikai
2005 įsteigtas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko garbės vardas. Akademiko vardai suteikti: Janiui Grinbergui (2005), Artūrui Poviliūnui (2005), Stanislovui Stonkui (2005), Povilui Petrui Karobliui (2006), Kęstučiui Miškiniui (2006), Valdui Adamkui (2008), Algirdui Gaižučiui (2009), Česlovui Garbaliauskui (2010), Marijonai Barkauskaitei (2012), Jonui Petrui Jankauskui (2014), Povilui Tamošauskui (2014), Algiui Daumantui (2014), Valierijui Jasiūnui (2014), Algimantui Gudiškiui (2019), Audroniui Vilkui (2019), Algirdui Raslanui (2021), Pranui Majauskui (2021), Juozui Skernevičiui (2021).
Lietuvos olimpinės akademijos suvažiavimas (2022 03 18, Vilnius). Iš kairės stovi Algirdas Raslanas, Juozas Skernevičius, Asta Šarkauskienė, Pranas Majauskas, Audronius Vilkas
© Renatas Mizeras
Garbės nariai
Nuo 2006 Lietuvos olimpinės akademijos taryba renka garbės narius. Garbės nario vardas suteiktas: Algiui Daumantui (2006), Zigmantui Motiekaičiui (2006), Pranui Rimšai (2006), Juozui Skernevičiui (2006), Vytautui Zuberniui (2006), Kaziui Vladui Steponavičiui (2007), Aloyzui Bakšiui (2007), Juliui Vytautui Briedžiui (2007), Danutei Jakučiūnienei (2007), Zitai Šakalinienei (2008), Steponui Gečui (2008), Jonui Varkulevičiui (2008), Reginai Nijolei Sližauskienei (2010), Juratei Vainilaitienei (2010), Daliai Rakauskienei (2011), Algimantui Antanui Gudiškiui (2011), Eglei Kemerytei-Ivanauskienei (2011), Vytautui Vincui Gudeliui (2012), Mindaugui Katinui (2014), Valentinui Paketūrui (2017), Vincentui Korkučiui (2017), Vladislavui Janiūnui (2017), Birutei Užkuraitytei-Statkevičienei (2018), Henrikui Šadžiui (2021).
Istorija
1989 10 27 Artūro Poviliūno suburta iniciatyvinė grupė (Stanislovas Stonkus, Juozas Šliažas, Janis Grinbergas, Pranas Majauskas ir kiti) surengė steigiamąją Lietuvos olimpinės akademijos konferenciją. Pirmuoju Lietuvos olimpinės akademijos prezidentu buvo išrinktas Valierius Jasiūnas, viceprezidentu – Algirdas Raslanas, dekanu – Povilas Petras Karoblis, sekretore – Ramutė Daniševičienė. Sudarytos 5 komisijos: Olimpinio judėjimo istorijos ir sociologijos komisija (pirmininkas Saulius Kavaliauskas), Olimpinių idėjų propagandos komisija (pirmininkas Pranas Majauskas), Kūno kultūros ir sporto mokslinė metodinė komisija (pirmininkas Albertas Skurvydas), Sporto medicinos komisija (pirmininkė Angelė Seibutienė), Bibliotekos ir muziejaus komisija (pirmininkas Justinas Lagunavičius).
Lietuvos olimpinė akademija 1990 tapo Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International olympic acadiemy), 2018 – Europos olimpinių akademijų (angl. European olympic academies) nare. Lietuvos olimpinėje akademijoje 2012 buvo 165 nariai.
Prezidentai
Valerijus Jasiūnas (1989–1994), Povilas Petras Karoblis (1994–2013), Artūras Poviliūnas (2013–2021), Asta Šarkauskienė (nuo 2021).
Kita
Lietuvos olimpinės akademijos svetainė
