„Kovas“, Kaũno „Kovas“, sporto klubas, populiariausia Kauno priemiesčio – Šančių sporto organizacija. Įkurtas 1923. Įkūrėjas J. Sabaliauskas, vadovavęs klubui 1923–1926. Vėliau klubui vadovavo: A. Pranaitis (1926–1927), K. Balčiūnas (1927). 1927 perorganizuotas į Kovo sporto sąjungą, 1930 įsiliejo į Šaulių sąjungą ir pavadintas Šančių šaulių Kovu, nuo 1939 – Geležinkelio šaulių Kovas. 1940 07 uždarytas. Atkurtas 1941 09. Veikė iki 1945 vidurio, kol buvo įjungtas į Lokomotyvo sporto draugiją. Kultivavo futbolą, krepšinį, boksą, lengvąją ir sunkiąją atletiką, dviračių sportą, imtynes, boksą, ledo ritulį, plaukimą, tinklinį.
Futbolo komanda – 6 kartus (1924–1926. 1933, 1935, 1936) Lietuvos futbolo čempionė, 3 kartus (1931, 1937, 1939) 2 vietos, 1923 – 3 vietos laimėtoja. Komandoje žaidė V. Balčiūnas, J. Citavičius, S. Garbačiauskas, J. Gudelis, S. Janušauskas, R. Nevinskas, A. Paulauskas, Z. Sabaliauskas, R. Žebrauskas, B. Jankauskas, A. Lingis, R. Marcinkus, S. Sabaliauskas, K. Šurkus, A. Tallat-Kelpša, J. Žebrauskas, J. Žukauskas, L. Žukauskas (jie visi žaidė ir Lietuvos rinktinėje), t. p. K. Banevičius, A. Dambrauskas, E. Mikučiauskas, L. Rakickas, A. Sipavičius, S. Valavičius. Vadovai: S. Janušauskas, V. Balčiūnas, treneriai: A. Pankratovas, F. Molnaras. Įkurta 1923 vietoj Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos Šančių sk. komandos. 1931 pavadinta Šančių šaulių Kovu, 1939 – Geležinkelininkų šaulių Kovu. Gyvavo 1922–1940, 1941–1945. 1945 pervardytas į Lokomotyvą.
Vyrų krepšinio komanda (joje žaidė futbolininkai S. Sabaliauskas, L. Rakickas, V. Balčiūnas, M. Bučinskas, A. Heiningas) – Lietuvos čempionė (1925), vicečempionė (1926, 1933), moterų – Lietuvos čempionė (1925), 2 vietos (1924, 1927) ir 3 vietos (1926) laimėtoja.
Žymiausieji boksininkai: M. Bučinskas (iki 72,6 kg) – Lietuvos čempionas (1927), 3 vietos laimėtojas (1926, 1928), R. Vimeris (iki 57,1 kg) – Lietuvos čempionas (1931), 2 vietos laimėtojas (1930), V. Skirgaila – Lietuvos čempionas 1931 (iki 50,8 kg) ir 1932 (iki 53,5 kg), Lietuvos čempionatų 2 vietos laimėtojai – J. Šimonis (1927), J. Alekna (1928), L. Grundmejeris (1928), J. Gudeliauskas (1928), L. Žukauskas (1928), S. Liubinskas (1931), J. Jacunskas (1935), G. Šimukonis (1935).
Sunkiaatletis J. Vilčinskas (iki 67,5 kg) – Lietuvos čempionas (1940, trikovė – 262,5 kg).
Lengvaatlečiai: S. Sabaliauskas – Lietuvos čempionas (1926, rutulio stūmimas – 10 m 4 cm), vicečempionas (1923, ieties metimas – 37 m 38 cm, trišuolis – 11 m 13 cm), Z. Brastauskaitė – Lietuvos čempionė (1932, trikovė – 880 tšk.), 2 vietos (200 m bėgimas – 30,7 s) ir 3 vietos (šuolis į tolį – 4 m 40 cm) laimėtoja, t. p. Lietuvos vicečempionai V. Balčiūnas (1923, šuolis į aukštį – 154 cm, 1927, trišuolis – 11 m 75 cm), Stulgaitis (1926, 200 m bėgimas – 25,4 s, 400 m – 57,4 s), Vasiliauskas (1932, ieties metimas – 46 m 75 cm), Pilipauskaitė (1933, 800 m bėgimas – 3 min 12,3 s), Lietuvos rekordininkai V. Balčiūnas (šuolio į aukštį iš vietos: 1925 – 1 m 29 cm, 1926 – 1 m 31 cm, trišuolio iš vietos – 7 m 95 cm) ir S. Malinauskaitė (1927, 800 m bėgimo – 2 min 51,8 s).
Dviratininkas M. Preisas – 5 kartus (500 m plento lenktynių startuojant iš eigos – 35,6 s; treko lenktynių 1 km – 1 min 35,0 s; 3 km – 5 min 42,0 s; 10 km – 17 min 49,6 s ir treko daugiakovės) Lietuvos čempionas (1926) ir vicečempionas (1927, 1500 m plento lenktynės – 2 min 36,4 s).
Imtynininkai (iki 67,5 kg): Pankovas – 1925 Lietuvos čempionas, Buterlevičius – vicečempionas, ledo ritulininkai – 1926 Lietuvos vicečempionai, plaukikas A. Jablonskis – 2 kartus (500 m šonu – 10 min 9,6 s ir 1000 m laisvuoju stiliumi – 22 min 52,4 s) Lietuvos čempionas (1931).
Galerija
