Skip to main content

PASKELBTA: 2022-06-08 | REDAGUOTA: 2024-09-25

Joniškio rajono savivaldybė

Jõniškio rajòno savivaldýbė. SPORTAS. 1920–2021 populiariausi žaidimai buvo ritinis (ripka) ir kerėpla, pradėta mokytis žaisti futbolą (mokytojas A. Ulpis). 1922 įkurtas Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) skyrius – Pavasarininkų sporto sekcija (pirmininkas A. Orvidas). 1922 laikomi Joniškio ir Žagarės futbolo (pirmosios komandos – Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) ir Makabi), 1932 – Joniškio stalo teniso, 1936 vyrų krepšinio (treneris P. Barnius), 1937 – moterų krepšinio (Mykolaitytė-Kalvaitienė, L. Moncevičiūtė-Puodžiūnienė, M. Šileikaitė-Juknevičienė, B. Skudžinskaitė-Senikienė, V. Mataitytė-Vilkickienė, J. Mykolaitytė-Rudzinskienė, B. Girvickaitė-Jackevičienė, T. Dopkevičiūtė, tr. M. Knyzaitė-Navaitienė) pradžia. Sporto plėtotei reikšmingą įtaką turėjo Kūno kultūros rūmų įkūrimas, Sporūtos sąjūdis, Jaunalietuvių sporto organizacijos veikla. I Lietuvos moksleivių olimpiadoje (1938) Joniškio gimnazijos krepšininkai (K. Bagdonavičius, V. Lataitis, H. Šiaurys, J. Tumas, P. Liuberskis, Č. Drakšas, Z. Tiškevičius, vadovas P. Žolynas) tik finale pralaimėjo (17:21) Kauno Aušros gimnazijos krepšininkams ir pelnė sidabro medalius; jie dalyvavo ir I Lietuvių tautinėje olimpiadoje (aštuntfinalyje pralaimėjo 29:38 Kauno Grandžiai). Sporto vadovas (nuo 1939) – H. Rudzinskas.

Po II pasaulinio karo buvo įvesta sovietinė kūno kultūros ir sporto sistema. 1948 rajone buvo 22 sporto kolektyvai ir 9 sporto būreliai, 1382 nariai. 1948 ir 1950 Lietuvos moksleivių spartakiados varžybose Joniškio merginų krepšinio komanda laimėjo bronzos medalius. Lietuvos krepšinio čempionatuose žaidė: 1948 Spartako (8 vieta), 1949 ir 1950 Žalgirio (11 ir 8 vieta) vyrų, 1949 ir 1950 Žalgirio (6 ir 4 vieta), 1962 ir 1964 Lokomotyvo (12 ir 10 vieta) moterų komandos. 1961 Nemuno moterų komanda nugalėjo B klasės varžybose, Joniškio moterų rinktinė laimėjo laikraščio Valstietis krepšinio taurę, 1963 nugalėjo Lietuvos spartakiados II grupės krepšinio varžybose. Joniškio krepšininkai nuo 1963, krepšininkės nuo 1965 Lietuvos čempionatuose nedalyvavo. Nuo 1984 Lietuvos II lygoje žaidė Melioratoriam, nuo 1991 – Žiemgalos komanda. Nuo 1995 Joniškio krepšininkai nuolat žaidžia Lietuvos krepšinio A lygos (dabar Nacionalinė krepšinio lyga, NKL) čempionate.

1954 įkurta  Joniškio sporto mokykla. Rajone vyko dviračių sporto, šaudymo, šaškių, šachmatų, tinklinio, futbolo, krepšinio, stalo teniso, lengvosios atletikos varžybos, 6 dešimtmečio 2 pusėje pradėta kultivuoti žirgų lenktynes, rankinį, motociklų sportą. 1957 Lietuvos šachmatų čempionate Anicetas Uogelė užėmė 8 vietą. 1961 rajone buvo 72 sporto kolektyvai, 2893 nariai. 1961 V. Natkevičiaus iniciatyva Žagarėje įsteigta žirgų sporto bazė, 1973 čia vykusiose tarprespublikinėse žiemos jojimo varžybose sėkmingai pasirodė A. Jonkus, K. Natkevičius, J. Jonkus. 1985 SSRS konkūrų vicečempionu, 1987 ir 1988 – SSRS čempionu, 1984–1986, 1988 – komandinės konkūrų rungties čempionu tapo Raimundas Udrakis, jis 1986 SSRS tautų spartakiados asmeninėje konkūrų rungtyje užėmė 2 vietą, komandinėje – 1 vietą, dalyvavo XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas, Pietų Korėja) ir komandinėje konkūrų rungtyje su SSRS komanda užėmė 15 vietą. Laimondas Skėrys 1986 laimėjo SSRS tautų spartakiados komandinę konkūrų rungtį, 1984, 1986, 1988 tapo SSRS komandinės konkūrų rungties čempionu, 1987 – vicečempionu. 1963–1964 Lietuvos rankinio čempionate Joniškio Nemuno moterų komanda užėmė 8 vietą, 1964 Nemuno taurės varžybose moterų tinklinio komanda – 1 vietą. 1968 Zita Bareikytė (SSRS krepšinio komandos narė, treneris Ervinas Žardeckas) tapo Europos čempione, G. Bareikaitė laimėjo Lietuvos moksleivių spartakiados 400 m bėgimą, vėliau SSRS moksleivių spartakiados varžybose užėmė 5 vietą. 1981 Stasys Norušaitis Miunchene (Vokietija) tapo pasaulio irklavimo čempionu (su SSRS aštuonviete), 1983 Duisburge (Vokietija) – pasaulio irklavimo vicečempionu (su SSRS dviviete).

SSRS okupacijos metais Joniškio rajono kūno kultūros ir sporto plėtote rūpinosi: 1948–1969 Joniškio rajono sporto taryba, 1969–1990 rajono vykdomojo komiteto Kūno kultūros ir sporto komitetas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, rajone sportinę veiklą organizavo ir koordinavo: 1990 04 24–1990 06 19 rajono valdybos sporto organizatorius, 1990–1995 rajono valdybos Kūno kultūros ir sporto skyrius, 1995–2003 rajono savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyrius, nuo 2003 rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

1990 E. Karskis laimėjo Lietuvos galiūnų varžybas. 1992 Joniškyje pradėta organizuoti Ištvermingiausio Lietuvos stipruolio konkursai (vyko iki 2003). 1994 įkurtas krepšinio klubas Siekis (įkūrėjas Leonas Karaliūnas), jis rūpinosi Žiemgalos krepšinio komandos dalyvavimu Lietuvos krepšinio A lygos (LKAL) varžybose. Komandą 3 sezonus (1995–1997) treniravo olimpinis čempionas Modestas Paulauskas. 1998 VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) krepšinio varžybose joniškiečiai laimėjo bronzos medalius, Žiemgala 2004 tapo Lietuvos krepšinio A lygos čempione. Rankininkas Gintautas Vilaniškis su Lietuvos rinktine dalyvavo 1997 pasaulio rankinio čempionate (užėmė 10 vietą). A. Kudulis 1997 tapo Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionu, Laimutis Adomaitis (treneris Vladimiras Audickas) 2003 – Europos jaunių vicečempionu, 2005 Europos čempionate ir 2006 universiadoje laimėjo bronzos medalį. L. Nemeikšis 2005 tapo Lietuvos čempionu, A. Lukošaitis 2005 Europos jaunių ir 2007 Europos jaunimo čempionatuose laimėjo bronzos, 2008 pasaulio jaunimo čempionate – sidabro medalius. Lietuvos rankos lenkimo čempionais tapo I. Rudytė, K. Kleinauskas, A. Kaveckas, G. Zajančkauskienė, V. Valiukas, K. Mažintas, R. Maižuvienė, R. Svirplienė, 2007–2008 su Šiaulių miesto komanda Lietuvos jaunių tinklinio čempionu – I. Sperskis (treneris T. Sperskis). 1998 pasaulio JKA karatė čempionate A. Truškauskas užėmė 9 vietą, 2000 Funakoši šotokan karatė asociacijos pasaulio čempionate jis ir M. Tankūnas –4 vietą, 2008 SKDUN (angl. Shotokan Karate do of United Nation) karatė pasaulio čempionate R. Radžvilas – 3 vietą (visų treneris R. Petrėtis, visi treniravosi sporto klube Aiwa). Raitelis K. Gaigalas 2005 Latvijos nacionaliniame konkūrų čempionate užėmė 1 vietą, 2006 tapo Lietuvos konkūrų čempionu, 2007 laimėjo E. Klimo taurės konkūrų varžybas, 2008 ir 2009 – Lietuvos žiemos konkūrų uždarose patalpose varžybas.

Jurdaičių pensionato gyventojai dalyvauja tarptautinėse specialiosios olimpiados (SO) varžybose. Romas Siginevičius 1997 pasaulio žiemos specialiosios olimpiados varžybose (100 m slidinėjimas) laimėjo aukso medalį, Irena Globytė 1998 Lenkijos vasaros specialiosios olimpiados žaidynėse (sunkumų kilnojimas) – 3 aukso, Virginijus Žlabys 2001 Europos specialiosios olimpiados lengvosios atletikos čempionate (kamuoliuko metimas ir šuolis į tolį) – 2 sidabro medalius, Edmundas Samboras ir Vilius Talkačiauskas 2002 specialiosios olimpiados prieš olimpinės savaitės tinklinio turnyre užėmė 3 vietą, Vaidotas Butkevičius 2003 pasaulio vasaros specialiosios olimpiados varžybose (jėgos trikovė) laimėjo 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos medalį, Ingrida Kondratenkaitė (200 m bėgimas), Arūnas Dragūnaitis (krepšinis) pelnė po aukso medalį, 2004 Europos specialiosios olimpiados varžybose (jėgos trikovė) Virginijus Lankauskas laimėjo 4 aukso, Regina Alšteinaitė – 1 aukso ir 3 sidabro medalius, 2005 Europos specialiosios olimpiados varžybose (stalo tenisas) Česlovas Paškevičius – 1 aukso ir 1 sidabro, Džeinė Bužinskaitė – 2 bronzos medalius. 2007 pasaulio specialiosios olimpiados žaidynių jėgos trikovės varžybose H. Bugailiškis laimėjo 3 aukso ir 1 sidabro medalį, 2008 Europos specialiosios olimpiados krepšinio varžybose M. Skačkauskas su Lietuvos komanda užėmė 3 vietą. Arvydas Bareikis 2005 pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate pelnė bronzos medalį, 2007 tapo pasaulio, 2008 – Europos čempionu.

2007 joniškiečiai, minėdami Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės Europos čempionate Rygoje 70 metų sukaktį, surengė jos pakartojimo šventę (jaunieji sporto klubo Žiemgalių ainiai sportininkai simbolizavo krepšininkus, Joniškio geležinkelio stotyje Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika atidengė atminimo lentą). 2009 05 30 Joniškyje įkurtas pirmasis šalyje krepšinio muziejus (įkūrėjas Leonas Karaliūnas).

2009 rajone kultivuojamos graikų romėnų imtynės, rankos lenkimas, krepšinis, futbolas, paplūdimio tinklinis, lengvoji atletika, tinklinis, stalo tenisas, šaškės, šachmatai, žirgų sportas, tenisas, jėgos trikovė, žolės riedulys, kultūrizmas, Rytų dvikovų sporto šakos. Rengiamos seniūnijų sporto žaidynės (10 sporto šakų), neįgaliųjų, šeimų, žvejų varžybos.

Veikia 23 sporto klubai: Joniškio stalo teniso Sidabra (prezidentas G. Damalakas), Žaibuolys (prezidentė R. Venckuvienė), žolės riedulio Atžala (prezidentė B. Žąsininė), krepšinio Startas (prezidentas S. Berklovas), Žvelgaitis (prezidentas V. Pakatilius), bendrovės Žagarės žirgynas, Baltijos Hanover veislės žirgų auginimo asociacija (prezidentas V. Navikas), Joniškio rajono tinklinio Ąžuolas (prezidentas V. Baltramaitis), Žirgų sporto rėmėjo Mykolo Algimanto Deveikio fondas (prezidentas R. Gailevičius), stalo teniso Skaistgirio olimpietis (prezidentas R. Radvila), Žirgas (prezidentas V. Ramanauskas), jojimo Audruvis (prezidentė A. Petraitienė), Žiemgalių ainiai (prezidentas Leonas Karaliūnas), krepšinio Siekis (prezidentas G. Gadliauskas), Joniškio žemės ūkio mokyklos Žemyna (prezidentas L. Jonaitis), Joniškio futbolo Žygis (prezidentas D. Janužis), Rytų dvikovų klubas Aiwa (prezidentas R. Petrėtis), imtynių Kova (prezidentas E. Karskis), Jurdaičių specialiosios olimpiados (neįgaliųjų), klubas (prezidentė A. Vasiliauskienė), Žagarės malūnas (prezidentas E. Vaičiulis), Grebėstas (prezidentas T. Rimdžius), Sportukas (prezidentas T. Aleknavičius), Varūna (prezidentė L. Virbičianskienė), Gasčiūnai (prezidentas K. Ladukas).

Sporto organizatoriai: Sporto tarybos, Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – A. Butkus (1946–1955), V. Onaitis (1955–1957), V. Balčiūnas (1958–1959), S. Grybauskas (1959–1963), A. Oganauskas (1963), P. Norušaitis (1971–1972), A. Leitmanas (1972–1974), A. Paškevičius (1974–1977), I. Tiesnesis (1977–1990), Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadėjas Leonas Karaliūnas (1990–2003), Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas L. Česnulis (nuo 2003).

Galerija

author

Leonas Karaliūnas

Skip to content