Fìzinio parengtùmo ženklaĩ, Kū́no kultū̃ros ženklaĩ, žymenys, kuriuos turi teisę gauti sportininkai, sportuotojai, rengęsi laikyti ir išlaikę nustatytas fizinio parengtumo normas, teorinių žinių testą ir besilaikantys visuomenės priimtų moralės reikalavimų.
Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) ženklelis įsteigtas 1925 05 01 turint tikslą – racionaliai stiprinti ir gražinti kūną. Buvo 3 laipsnių: balto metalo, sidabrinis ir auksinis. Atitinkamo laipsnio ženklelis buvo teikiamas už priklausymo LGSF stažą ir išlaikius tam tikrus lengvosios atletikos, plaukimo, gimnastikos, fechtavimosi, krepšinio (mokėjimo žaisti) ir kitus fizinio parengtumo normatyvus.
Valstybinis kūno kultūros ženklas, nustatyto pavyzdžio žymuo, kurį turėjo teisę gauti sportuotojai, išlaikę nustatytas fizinio parengtumo normas ir mokantys asmens higienos taisykles. Įsteigtas 1936. Buvo 4 laipsnių: jaunių (15– 17 m. mergaitėms ir 15–18 m. berniukams); 1 laipsnio – bronzos (17–20 m. moterims ir 18–22 m. vyrams); 2 laipsnio – sidabro (20–28 m. moterims ir 22–32 m. vyrams); 3 laipsnio – aukso (nuo 28 m. moterims ir nuo 32 m. vyrams). Ženklo paskirtis – propaguoti kūno kultūrą, gerinti žmonių fizinį parengtumą. Teiktas iki 1940.
BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai), normatyvinis fizinio parengtumo ženklas moksleiviams iki 15 m., įsteigtas Sovietų Sąjungoje 1934. Lietuvoje teiktas SSRS okupacijos metais (nuo 1941 02 12).
PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai), normatyvinis fizinio parengtumo ženklas, įsteigtas Sovietų Sąjungoje 1931. Tikslas – stiprinti žmonių sveikatą, gerinti visapusišką fizinį parengtumą, reikiamai pasirengti darbui ir šalies gynybai. Ženklas buvo teikiamas įvykdžius atitinkamas fizinio parengtumo normas. Lietuvoje teiktas Sovietų Sąjungos okupacijos metais (nuo 1941 02 12).
Lietuvos kūno kultūros ženklas, fizinio parengtumo ženklas, įsteigtas atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Žymuo, kurį turi teisę gauti 8–18 m. mokiniai, išlaikę nustatytas fizinio parengtumo normas ir teorinį žinių testą. Yra trijų lygių:
1. Augti ir stiprėti, įsteigtas 2003 8–11 m. vaikams siekiant ugdyti mergaičių ir berniukų savigarbą, asmeninę kūno kultūrą, poreikį mankštintis, sportuoti, fiziškai tobulėti, stiprinti sveikatą. Fizinio parengtumo programa perskirta į 2 dalis: 8–10 m. ir 11 m. vaikams. Yra 3 laipsnių: ąžuolo lapelis, ąžuolo šakelė, ąžuolo vainikas. 2003–2008 šio ženklo normatyvus įvykdė 4592 mokiniai.
2.Kasdien judėti, įsteigtas 2004 12–13 m. vaikams. Tikslas – įtraukti mokinius į savanoriškai pasirenkamas kasdienio fizinio aktyvumo formas, skatinti savanoriškai mankštintis ir stiprinti sveikatą, įvertinti savo fizinį parengtumą, skiepyti tikslingo ir prasmingo fizinio aktyvumo motyvus ir sveiko gyvenimo įpročius, padėti patirti mankštinimosi džiaugsmą, praplėsti žinias apie olimpizmą, asmens kūno kultūrą, sveiką mitybą ir savikontrolę, suteikti pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių. Yra 3 laipsnių: bronzos, sidabro, aukso. 2004–2008 šį ženklą įgijo 1306 mokiniai.
3. Vis tobulėti, įsteigtas 1996, teikiamas 14–18 m. mokiniams siekiant skatinti jaunimą nuolatos domėtis savo fiziniu parengtumu, sveikatos stiprinimu, ugdyti asmeninę kūno kultūrą, sveiką gyvenseną. Yra 6 laipsnių: bronzos, sidabro, sidabro su ąžuolo šakele, aukso, aukso su ąžuolo šakele ir aukso su ąžuolo vainiku. Pirmieji šio ženklo normatyvus 1996 05 29 išlaikė Vilniaus 27 vidurinės mokyklos (dabar Jono Basanavičiaus) 30 mokinių. 1996–2008 šis ženklas įteiktas 24 130 moksleivių.
Sportininkų ir sporto trenerių parengtumui įvertinti įvestos kvalifikacinės kategorijos.
Galerija
