Dziudò (jap. ju – minkštumas, švelnumas + do – būdas), tautinės japonų imtynės – sportiškiausia Rytų dvikovų disciplina. Imamasi ant kilimo (tatamio; plotas – nuo 6 × 6 iki 12 × 12 m). Suaugusiųjų imtis trunka 5 min, jaunimo – 4 minutes. Laimi sportininkas, techniškai parbloškęs (atlikęs metimą) varžovą ant nugaros arba išlaikęs jį 25 s nugara prispaustą prie tatamio, atlikęs skausmingą veiksmą per alkūnės sąnarį arba smaugiamuoju veiksmu kaklo srityje privertęs pasiduoti. Leidžiama imti už aprangos, kojų, kišti koją.
Dziudo vartojami japoniški terminai. Imtynininkai skirstomi į 7 svorio kategorijas: lengviausiojo (vyrų iki 60 kg, moterų iki 48 kg), puslengvio (atitinkamai iki 66 kg ir iki 52 kg), lengvojo (iki 73 kg ir iki 57 kg), pusvidutinio (iki 81 kg ir iki 63 kg), vidutinio (iki 90 kg ir iki 70 kg), pussunkio (iki 100 kg ir iki 78 kg), sunkiojo (ne daugiau, kaip 100 kg ir ne daugiau, kaip 78 kg) ir absoliučiojo svorio (varžytis gali bet kokio svorio imtynininkai; negalioja olimpinėse žaidynėse).
Varžybų dalyviai vilki baltą arba mėlyną dziudo kostiumą (dziudogą) – kimono ir kelnes, juosi diržu, kurio spalva turi atitikti sportininko meistriškumą. Pagal tarptautinę kvalifikaciją skiriama 16 meistriškumo pakopų: 6 kiu ir 10 danų. Sportininkai, turintys šeštąjį kiu (žemiausias įvertinimas), juosi baltu, penktąjį – geltonu, ketvirtąjį – oranžiniu, trečiąjį – žaliu, antrąjį – mėlynu, pirmąjį – rudu diržu, turintys pirmąjį–penktąjį daną – juodu, šeštąjį–aštuntąjį – raudonos ir baltos juostų, devintąjį–dešimtąjį (aukščiausias įvertinimas) – raudonu diržu.
1882 dziudo sukūrė Dzigaras Kanas (angl. Jigaro Kano) iš džiudžitsu (samurajų savigynos sistemos). 1948 įkurta Europos dziudo sąjunga (angl. European Judo Union, EJU), 1956 – Tarptautinė dziudo federacija (angl. International Judo Federation, IJF), 2007 vienijo 188 šalis. Nuo 1959 kasmet rengiami Europos vyrų, nuo 1975 – moterų, nuo 1956 kas 2 metai – pasaulio vyrų, nuo 1980 – moterų dziudo čempionatai. Į Olimpinių žaidynių programą 1964 įtrauktas vyrų, 1992 – moterų dziudo. Japonijoje 1,5 milijono žmonių turi dziudo daną, pasaulyje (daugiausia Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Korėjoje) dziudo kultivuoja daugiau kaip 20 milijonų žmonių.
LIETUVOJE dziudo elementus nuo 1927 naudojo policija. 1967 Vilniaus Žalgirio stadione dziudo veiksmus demonstravo Viktoras Kairys ir Č. Valiukevičius. Dziudo varžybos pradėtos rengti 1969, dalyvauta draugiškose varžybose su Lenkijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) Berlyno Dinamo imtynininkais. Viktoras Kairys (pussunkis svorio) Europos jaunimo dziudo čempionate (Londonas, Jungtinė Karalystė) individualiojoje įskaitoje ir 1969 Europos čempionate (Ostendė, Belgija) komandinėje įskaitoje (su SSRS rinktine) laimėjo bronzos medalį. 1973 įvyko I Lietuvos dziudo čempionatas. 1973 SSRS jaunimo žaidynėse Antanas Songaila tapo lengvojo svorio čempionu (pirmasis dziudo SSRS sporto meistras), 1976 A. Čereška (sunkusis svoris) – Europos jaunių čempionu, Petras Ponomariovas (lengvasis svoris) – Europos jaunimo vicečempionu. SSRS čempiono vardą Antanas Songaila pelnė 1977 ir 1979, Petras Ponomariovas – 1978 ir 1981, Eduardas Techovas (lengvasis svoris) 1978 SSRS čempionate pelnė sidabro medalį. Lietuvos dziudo rinktinė (Antanas Songaila, R. Krakauskas, A. Margelis, J. Bandzinskas, V. Majauskas, V. Samoška, Alfredas Fiurstenbergas) SSRS taurės varžybose Kaune užėmė 3 vietą.
1980 dziudo buvo atskirtas nuo savigynos imtynių ir įkurta Dziudo federacija. Dziudo sportininkų centrais tapo Lietuvos žemės ūkio akademija, Kauno Dinamo, Vilniaus Dinamo, Žalgirio, Darbo rezervų draugijų skyriai, Panevėžio internatinė sporto mokykla. 1981 pasaulio dziudo čempionate Olandijoje Petras Ponomariovas laimėjo bronzos medalį. 1983 dziudo kultivavo apie 3500 sportininkų (3 SSRS tarptautinės klasės ir 87 sporto meistrai), dirbo 40 trenerių (ypač sėkmingai Jurijus Kuricinas). 1984–1986 garsėjo SSRS jaunimo čempionatų laimėtojai ir prizininkai Romas Pačinskas, S. Rezničenko, A. Balnanosis, Algimantas Merkevičius. Lietuvos čempionais V. Budginas ir Alfredas Fiurstenbergas tapo po 6 kartus, R. Šmitas – 8 kartus, Algimantas Merkevičius 12 kartų, Ieva Vaitiekūnaitė-Klimašauskienė – 18 kartų.
1983 įkurta moterų dziudo sekcija. 1985 Alytuje įvyko I Lietuvos moterų dziudo čempionatas (60 dalyvių, laimėjo Vilniaus komanda), atviras Nemuno draugijos dziudo čempionatas, SSRS moterų ir merginų dziudo varžybos (Vilniuje, apie 200 dalyvių). 1987 SSRS čempionate I. Bartoševič (iki 72 kg) iškovojo aukso, D. Kvietkauskaitė (iki 52 kg) ir A. Maciulevič (iki 61 kg) – bronzos medalį, 1988 D. Kvietkauskaitė (iki 52 kg) – aukso, A. Maciulevič (iki 61 kg) – bronzos, 1990 R. Mickutė (66 kg) – aukso medalį. Kitos žymesnės dziudo sportininkės (SSRS sporto meistrės): L. Ambrazaitė, J. ir R. Armonaitytės, V. Baronaitytė, I. Bartoševič, R. Kananavičiūtė, A. Maciulevič, I. Makevičiūtė (Gasperavičienė), R. Mickutė, A. Motiejauskaitė, D. Ovčinikova, G. Starkutė, R. Tichonova (Babkevičienė), O. Viesulaitė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kasmet rengiami šalies suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, veteranų čempionatai, Lietuvos taurės, studentų, moksleivių varžybos, Lietuvos atletai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, kitose tarptautinėse varžybose.
1991 Pabaltijo dziudo taurės varžybose Kaune nugalėjo L. Tichonova (48 kg), R. Laukaitienė (52 kg), R. Kanavičiūtė (72 kg), L. Ambrozaitė (iki 72 kg), S. Junevičius, D. Kairys (65 kg), R. Šmitas (71 kg), Algimantas Merkevičius, S. Rezničenko, R. Pačinskas (95 kg), 3 pastarieji laimėjo ir tarptautinį turnyrą Kaune.
1992 Europos dziudo čempionate Paryžiuje Algimantas Merkevičius užėmė 7 vietą, Vladas Burba (95 kg) – 9 vieta, Aldas Baranauskas tapo Europos jaunimo čempionu. Vladas Burba dalyvavo (pirmasis) XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona, Ispanija).
1993 A grupės turnyre Varšuvoje Raimondas Vaskėla (95 kg) užėmė 3 vietą, Robertas Rimas – 5 vietą, Europos čempionate Atėnuose Algimantas Merkevičius (86 kg) – 5 vietą, Robertas Rimas, Raimondas Vaskėla ir M. Balčiūnas (95 kg) – 9 vietą, I Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse Robertas Rimas laimėjo aukso, Algimantas Merkevičius – sidabro, Giedrius Pečeliūnas (78 kg), M. Balčiūnas ir Artūras Balnaitis (95 kg) – bronzos medalius (M. Balčiūnas dar ir absoliučiosios svorio kategorijos varžybose). Pasaulio čempionate Hamiltone (Jungtinės Amerikos Valstijos) dalyvavo Algimantas Merkevičius ir Robertas Rimas (užėmė 9 vieta).
1994 Europos čempionate Gdanske (Lenkija) Ieva Vaitiekūnaitė-Klimašauskienė užėmė 7 vietą, Marius Pavydis (65 kg) ir Robertas Rimas – 9 vietą. Europos jaunimo čempionate dalyvavo Artūras Balnaitis (2 vieta), Gintaras Ambraška, R. Nastaravičiūtė (52 kg), J. Mickevičiūtė (61 kg).
1995 Europos (Birmingamas, Birmingham, Jungtinė Karalystė) ir pasaulio (Tokijas, Japonija) čempionatuose Algimantas Merkevičius užėmė 7 vietą ir iškovojo teisę dalyvauti XXVI olimpinėse žaidynėse Atlantoje (kandidatais tapo ir Robertas Rimas, Marius Pavydis).
1996 Europos čempionate Hagoje (Olandija) Algimantas Merkevičius užėmė 7 vietą (Gintaras Ambraška – 9 vietą, Marius Pavydis – 12 vietą), XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos) – 9 vietą.
1997 Europos čempionate Ostendėje (Oostende, Belgija) Algimantas Merkevičius užėmė 3 vietą, II Baltijos jūros šalių sporto žaidynėse Vilniuje – 1 vietą, Gintaras Ambraška – 2 vietą, K. Ušinskas, G. Pečeliūnas, M. Pavydis – 3 vietą, pasaulio čempionate Paryžiuje Algimantas Merkevičius – 5 vietą.
1998 Europos čempionate Ovjede (Oviedo,Ispanija) Algimantas Merkevičius ir Regina Mickutė buvo devinti. II Lietuvos tautinės olimpiados varžybose Kauno miesto sportininkai laimėjo 5 (vyrai – 3, moterys – 2), Jurbarko ir Panevėžio – po 2, Kauno rajono, Alytaus, Biržų, Elektrėnų ir Vilniaus – po 1 aukso medalį. Europos B kategorijos turnyre Vilnius‑98 Lietuvos sportininkai iškovojo 9 pirmąsias vietas (iš 14): J. Klimavičiūtė, Ieva Vaitiekūnaitė-Klimašauskienė, L. Naudulaitytė, M. Stonytė, M. Simėnas, Robertas Rimas, Algimantas Merkevičius, G. Pečeliūnas, K. Ušinskas. A kategorijos turnyre Varšuvoje (Lenkija) Marius Paškevičius užėmė 3 vietą, Gintaras Ambraška – 5 vietą, Europos jaunimo čempionate Bukarešte (Rumunija) Marius Paškevičius – 2 vietą, G. Jančiauskas (73 kg) – 5 vietą, M. Simėnas – 7 vietą, K. Tutlytė (48 kg), M. Stonytė – 9 vietą.
1999 atvirame Lietuvos dziudo čempionate Kauno sportininkai laimėjo 6 aukso, 4 sidabro ir 8 bronzos medalius. Europos čempionate Bukarešte Algimantas Merkevičius užėmė 2 vietą, Gintaras Ambraška ir Robertas Rimas – 5 vietą.
2000 olimpiniame atrankos turnyre Maskvoje (Rusija) Marius Paškevičius iškovojo 2 vietą, Gintaras Ambraška – 9 vietą, Sofijoje (Bulgarija) Marius Paškevičius – 1 vietą, Algimantas Merkevičius – 3 vietą, Gintaras Ambraška – 9–16 vietą. Marius Paškevičius pateko į XXVII olimpines žaidynes (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija) ir užėmė 16 vietą.
Jaunieji dziudo imtynininkai sėkmingai dalyvauja Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose: 2003 olimpiniame festivalyje Paryžiuje (Prancūzija) Alius Bračiulis (81 kg) tapo nugalėtoju, bronzos medalius 1999 laimėjo J. Drevinskas ir Ieva Ruzgytė, 2001 – D. Nedzinskas ir A. Niprikas, 2003 – R. Gedutytė, J. Gramba ir Karolis Bauža, 2005 – Ž. Linartas.
2004 teisę dalyvauti XXVIII olimpinėse žaidynėse Atėnuose (Graikija) įgijo A. Techovas, Europos dziudo sąjungos tarptautiniuose turnyruose pasiekęs šių rezultatų: Taline – 3 vietą, Minske – 7 vietą (2001) ir 2 vietą (2002), Paryžiuje – 7 vietą (2002) ir 3 vietą (2003), Varšuvoje – 5 vietą (2002) ir 1 vietą (2003), Budapešte – 3 vietą (2004). 2005 Egidijus Žilinskas tapo Europos jaunimo čempionu, 2006 Europos pereinamojo amžiaus čempionate užėmė 2 vietą.
Žymesnieji dziudo treneriai: Jurijus Kurycinas, Petras Vinciūnas, Vidas Klimašauskas, Zenonas Vencevičius, Algis Mečkovskis, Rimantas Gricius, A. Kuprevičius, R. Balta, Lolita Dudėnienė, Diana Arlauskaitė. Tarptautinės kategorijos dziudo teisėjai: D. Cimbolas, Rimantas Šaltis, A. Zolubas.
Lietuvos dziudo federacija (jos nariai – 38 klubai) 1992 priimta į Europos dziudo sąjunga, 1996 – į Tarptautinę dziudo federaciją.
Fedraugijos prezidentai: V. Paplauskas (1980–1989), J. Kliauza (1989–1992), Gintautas Vileita (1992–2000; išrinktas Europos dziudo sąjungos Revizijos komisijos nariu), Audrius Klišonis (2000–2002), Vigmantas Sinkevičius (nuo 2002), generaliniai sekretoriai: K. Balčiūnas (1992–2002), Lolita Dudėnienė (2002–2012).
L: Remigijus Naužemys Ąžuolų giria: Stipriausi Lietuvos dziudo ir sambo imtynininkai Vilnius 1996.
