Dailùsis plaukìmas, moterų vandens sporto šaka – pavienių, porinių ir grupinių aerobikos, judėjimo įvairiais būdais ir kryptimis pratimų sinchroniniai deriniai vandenyje ir vandens paviršiuje, atliekami pagal muziką.
Iki II pasaulinio karo dailusis plaukimas buvo paplitęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip gražus, viliojantis reginys. Kaip sporto šaka Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas kultivuoti 1945, vėliau paplito Prancūzijoje, Olandijoje. Oficialų tarptautinį sporto šakos statusą įgijo 1956 įkūrus Tarptautinės plaukimo federacijos (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA) padalinį – Tarptautinę dailiojo plaukimo komisiją. 1971 surengtas pirmasis pasaulio čempionatas. 1980 Tarptautinis olimpinis komitetas (angl. International Olympic Committee, IOC) nutarė dailųjį plaukimą įtraukti į sportinę olimpinių žaidynių programą. Pirmosios dailiojo plaukimo varžybos (varžosi tik moterys) surengtos XXIII olimpinėse žaidynėse (1984 Los Andželas, Los Angeles, Jungtinės Amerikos Valstijos). 1984–1992 buvo rengiamos pavienių, 1984–2008 porinių, 1996–2008 grupinių pratimų varžybos.
LIETUVOJE dailiojo plaukimo pradžia laikoma 1985, kai trenerė Nadežda Bondorenko Vilniuje subūrė pirmąją dailiojo plaukimo mergaičių grupę. Lietuvos čempionatus pradėta rengti 1994 (7–12 metų mergaitėms). II Lietuvos čempionate Vilniuje (1995) R. Tomkun pelnė 2 aukso medalius, L. Lisovskaja – 1. Nuo 2007 dailusis plaukimas kultivuojamas ir Šiauliuose (treneriai Kristina Zajauskienė, Jurga Dimšienė). 2007 Lietuvoje treniravosi apie 50 dailiojo plaukimo mėgėjų (7–12 m. mergaičių). Dailiojo plaukimo Lietuvoje pradininkės – Nadežda Bondarenko, Renata Kveinytė-Lukoševičė.
