Bòksas (angl. box – smūgis), dvikovos sporto šaka – dviejų sportininkų kumščių kova minkštomis pirštinėmis (masė 284 g) stačiakampiame ringe (4,9 × 6,1 m) pagal specialias taisykles. Tikslas – kuo daugiau kartų tiksliai smūgiuoti varžovui į galvą ir krūtinę (liemenį), o pačiam išvengti smūgių; draudžiama smūgiuoti žemiau juosmens, į sprandą, gulintį varžovą. Yra mėgėjų ir profesionalų boksas. Mėgėjų kova trunka 4 arba 5 raundus po 2 min, profesionalų – 4–12 raundų po 3 min, jeigu nesibaigia nokautu. Profesionalai boksuojasi 4, 6, 8, 10 ir 12 (dėl pasaulio čempiono vardo) raundų po 3 min su 1 min pertraukomis. Teisėjauja ringo teisėjas ir 3 (profesionalams) arba 5 (mėgėjams) šoniniai teisėjai. Varžybų dalyviai boksuojasi apsiavę lengvais bateliais be kulnų. Jų sportinių marškinėlių spalva (raudona ar mėlyna) turi atitikti ringo kampo spalvą (arba boksininkas turi apsijuosti tos spalvos 10 cm pločio diržu). Mėgėjas boksininkas privalo naudoti dantų apsaugą (kapą), po glaudėmis turėti apsauginę kriauklę, ant galvos – šalmą. Profesionalai boksuojasi be marškinėlių ir šalmo. Laimi boksininkas, už sėkmingas atakas gavęs daugiau taškų ar nugalėjęs priešininką nokautu, varžovui susižeidus, jį diskvalifikavus ar jam atsisakius kautis.
Boksas kaip fizinis pratimas buvo žinomas daugiau kaip prieš 5000 m. Egipte ir Babilonijoje. 688 pr. Kr. kumštynės įtrauktos į Olimpijos žaidynių programą. 18–19 a. boksas atgimė Didžiojoje Britanijoje. 1860 Johnas Sholto Douglas (markizas Queensberryʼis, Didžioji Britanija) boksininkus pagal kūno masę suskirstė į 3 svorio kategorijas (63,5; 71,5 ir daugiau kaip 71,5 kg), vėliau nustatytos 8 svorio kategorijos, dabar yra 12 mėgėjų ir 17 profesionalų kategorijų. Iki 19 a. pabaigos boksuotasi plikais kumščiais. 1904 boksas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, nuo 1925 rengiami Europos, nuo 1974 – pasaulio čempionatai. 1946 įkurta Tarptautinė mėgėjų bokso asociacija (angl. Association Internationale de Boxe Amateur, AIBA), 1970 – Europos mėgėjų bokso asociacija (angl. European Amateur Boxing Association, EABA).
LIETUVOJE liaudiškos kumštynės žinomos nuo seniausių laikų. Pirmosios bokso rungtynės įvyko 1919 Kaune. Čia 1923 Lietuvos dviratininkų sąjunga surengė sunkiosios atletikos varžybas, kurių programoje buvo ir boksas; boksavosi R. Kazakas (70 kg), J. Kudirka (65,5 kg), K. Markevičius (63 kg), V. Dagilis, V. Byla (70 kg; finale nugalėjo K. Markevičių), teisėjavo S. Darius. 1925 įvyko I Lietuvos bokso čempionatas: kovojo dviejų kategorijų 4 boksininkai, čempionais tapo A. Jarmalavičius (iki 61,2 kg) ir V. Byla (iki 66,7 kg). 1926 Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės su Latvija (pralaimėta 3:1; pergalę iškovojo V. Vinča), vėliau Lietuvos boksininkai dažniausiai susitikdavo su Latvijos ir Estijos komandomis (A. Bertulaitis, pussunkis svoris, 1934 tapo Pabaltijo čempionu). Iškilo S. Bagdonavičius (sunkusis svoris), S. Mironas (vidutinis ir pussunkis svoris), L. Misiūnas (puslengvis svoris), V. Selventas ir A. Zaboras (pussunkis ir sunkusis svoris) bei kiti boksininkai. II pasaulinis karas išblaškė boksininkus: vieni pasitraukė į Vakarus, kiti pateko į nacių koncentracijos stovyklas, žuvo, buvo ištremti į Sibirą ar dingo be žinios. Po karo Lietuvoje likę boksininkai L. Misiūnas, V. Paleckis, A. Zaboras, E. Pastoras tapo treneriais ir išugdė nemažai boksininkų ir trenerių. 1947 ringe pasirodęs A. Šocikas (sunkusis svoris, treneris E. Pastoras) po keliolikos kovų susitiko su stipriausiais SSRS boksininkais (tarp jų – su N. Koroliovu), 1950 tapo SSRS čempionu; jis – 6 kartus Lietuvos ir SSRS, 3 kartus Pabaltijo, 2 kartus pasaulio studentų žaidynių ir Europos (1953, 1955) čempionas, Lietuvos spartakiados ir SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas. 1954 SSRS čempionu tapo R. Juškėnas (sunkusis svoris, 3 kartus Lietuvos čempionas). XVI olimpinėse žaidynėse (1956 Melburnas) R. Murauskas (pussunkis svoris, 1 kartą SSRS ir Pabaltijo, 6 kartus Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) laimėjo bronzos, XVIII olimpinėse žaidynėse (1964 Tokijas) R. Tamulis (II pusvidutinis svoris, 1961, 1963, 1965 Europos, 5 kartus SSRS, 6 kartus Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) – sidabro medalį, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 Meksikas) D. Pozniakas (pussunkis svoris, 1965, 1967, 1969 Europos, 4 kartus SSRS ir Lietuvos čempionas, SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas) tapo olimpiniu čempionu, J. Čepulis (sunkusis svoris, 6 kartus Lietuvos, 1 kartą Pabaltijo čempionas) – vicečempionu, 1971 J. Juocevičius (II vidutinis svoris, 2 kartus SSRS, 5 kartus Lietuvos čempionas) tapo Europos čempionu, 1978 N. Jerofejevas (pussunkis svoris, 3 kartus Lietuvos čempionas) pasaulio čempionate pelnė bronzos medalį. 1976 A. Jančiauskas (81 kg) tapo Europos jaunimo bokso čempionu, 1984 G. Juškevičius (91 kg) ir 1986 M. Sadovskis (81 kg) – Europos jaunimo čempionato bronzos medalininkais.
Boksu daugiausia rūpinosi Žalgirio, Darbo rezervų, Spartako, Nemuno ir Dinamo sporto draugijos. Buvo rengiami vyrų, jaunimo, jaunių, nuo 9 dešimtmečio pradžios – ir moksleivių čempionatai, 1973–1988 surengti 6 atviri Lietuvos čempionatai. Nuo 1978 pradėta rengti tarptautinius turnyrus laikraščio Sovetskaja Litva, nuo 1989 – Lietuvos aido prizams laimėti. 1987–1988 surengti S. Dariaus bokso taurės komandiniai turnyrai (dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Leningrado komandos, nugalėjo Lietuvos komanda).
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę boksininkai galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. 1990 Tamperėje (Suomija) Baltijos šalių čempionate Lietuvos komanda užėmė 1 vietą (dar dalyvavo Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos komandos), čempionais tapo V. Bičiulaitis (54 kg), R. Bilius (57 kg), A. Nosovas (63,5 kg), V. Karpačiauskas (67 kg), V. Markevičius (91 kg), G. Juškevičius (daugiau kaip 91 kg). 1993 V. Karpačiauskas (67 kg) tapo Europos čempionu, 1998 I. Stapovičius (48 kg) – vicečempionu, 2000 D. Jasevičius (67 kg), 2004 R. Jasevičius (69 kg) ir J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) – Europos čempionato bronzos medalininkais, pasaulio čempionate 1993 V. Karpačiauskas (67 kg) pelnė sidabro, 1995 V. Bičiulaitis (57 kg) ir V. Karpačiauskas (67 kg) – bronzos, 2007 D. Šemiotas (81 kg) – bronzos medalius. XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) G. Juškevičius (daugiau kaip 91 kg) ir V. Karpačiauskas (67 kg) užėmė 5–8 vietą. Europos Sąjungos šalių čempionate 2003 V. Subačius (91 kg) tapo čempionu, D. Bondorovas (69 kg) laimėjo bronzos, 2004 V. Subačius (91 kg) – sidabro, 2007 G. Dailydaitė (57 kg) – bronzos medalius. Pasaulio ginkluotųjų pajėgų čempionate 1998 J. Jakšto (91 kg), 2005 D. Bondorovas (75 kg) ir J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) tapo bronzos medalininkais, 2006 J. Jakšto (daugiau kaip 91 kg) – čempionu.
Europos jaunimo čempionais tapo: 1997 D. Marčiukaitis (57 kg), 2009 E. Petrauskas (60 kg), vicečempionais – 1994 D. Nekrašas (71 kg), 1999 V. Paliulis (91 kg), 2001 D. Šemiotas (75 kg), 2005 L. Orintas (91 kg), bronzos medalininkais – 1993 Ž. Bernatonis (71 kg), 1994 E. Vištartas (75 kg), 1995 K. Kalvinskas (75 kg) ir K. Žilinskas (91 kg), 1997 K. Kalvinskas (81 kg), 1999 D. Jasevičius (67 kg), 2001 M. Narkevičius (57 kg), 2005 M. Tarvydas (75 kg), 2009 M. Valavičius (daugiau kaip 91 kg). Pasaulio jaunimo čempionate 1998 D. Jasevičius (63,5 kg) t. p. pelnė bronzos medalį. 2006 V. Subačius (91 kg) nugalėjo pasaulio studentų čempionate.
Europos jaunių čempionu 1997 tapo V. Paliulis (81 kg), 2003 – L. Orintas (80 kg), vicečempionu – 1998 R. Baika (45 kg), 2005 E. Sadovskis (70 kg), Europos jaunių čempionate bronzos medalius laimėjo: 1998 R. Jasevičius (60 kg), 1999 R. Baika (48 kg), 2003 A. Žukas (54 kg), E. Špakovas (60 kg), R. Pupšys (63 kg), M. Tarvydas (66 kg), 2005 V. Solovjovas (46 kg), E. Kavaliauskas (54 kg), 2007 E. Petrauskas (50 kg). 2003 M. Tarvydas (66 kg) tapo pasaulio jaunių vicečempionu, čempionato bronzos medalininkais – 2002 A. Osmankinas (81 kg), 2003 E. Špakovas (60 kg), 2006 M. Kravčiukas (54 kg). 2006 E. Petrauskas (57 kg) tapo Europos jaunių (iki 16 m.) čempionu, bronzos medalininkais – 2003 N. Valčiukas (52 kg), 2004 E. Kavaliauskas (52 kg), 2006 M. Smikas (46 kg), 2008 D. Mickevičius (70 kg) ir M. Barauskas (60 kg). 2009 pasaulio jaunių (iki 16 m.) čempionate sidabro medalį laimėjo R. Kuncaitis (60 kg), bronzos – T. Statkevičius (54 kg), D. Čekanauskas (66 kg), T. Basinskas (daugiau kaip 80 kg).
Moksleivių čempionate 2004 A. Petrauskas (44,5 kg), E. Truncė (52 kg), M. Galeckas (54 kg) pelnė bronzos, 2006 E. Skurdelis (38,5 kg) – sidabro, E. Petrauskas (44,4 kg) – bronzos medalį.
Nuo 1997 rengiami A. Šociko, nuo 1998 – R. Tamulio jaunių bokso turnyrai. Vyko mačai su Latvijos (2001), Vokietijos (2002, 2003), Lenkijos (2003), Estijos (2006), Prancūzijos (2006) komandomis.
1925–2009 įvyko 83 Lietuvos bokso čempionatai (1986 vyko tik spartakiados bokso turnyras). Lietuvos čempionu 14 kartų (1989–2003) tapo V. Bičiulaitis, 12 kartų (1958–1971) – A. Zurza, 11 kartų (1956–1975) – V Bingelis, 9 kartų (1966–1975) – R. Misiūnas, 10 kartų (1991–2000) – R. Nomeika, 7 kartų – V. Selventas (1936–1949), I. Serapinavičius (1942–1950), S. Uosis (1957–1964), G. Juškevičius (1985–1996), V. Karpačiauskas (1986–1996), 6 kartus – S. Bagdonavičius (1931–1946), E. Matikevičius (1946–1953), A. Šocikas (1947–1956), R. Rugys (1954–1960), R. Murauskas (1954–1960), R. Tamulis (1957–1964), J. Iržikevičius (1957–1962), J. Čepulis (1963–1970), V. Pužas (1968–1975).
Prie Lietuvos bokso plėtros daug prisidėjo treneriai ir visuomenės veikėjai: S. Darius, K. Markevičius, B. Dauguvietis, L. Misiūnas, V. Paleckis, V. Stonys, A. Levickas, E. Pastoras, L. Šneidmanas, A. Zaboras, C. Balčiūnas, A. Šocikas, Z. Katilius, G. Žukaitis, L. Rugys, D. Pozniakas, J. Pozniakas, A. Patamsis, J. Šliužas, J. Buksas, A. Lukauskas, H. Virpša, H. Petkevičius, J. Kibas, P. Pileckas, Z. Albrechtas, B. Moras, J. Vėjelis, J. Timofejevas, J. Petrauskas, S. Uosis, G. Malinauskas, K. Beržanskas, S. Golubevas, S. Mižigurskis, J. Juocevičius, V. Buika, R. Baltrūnas, V. Murauskas, N. Jerofejevas, V. Bajevas, R. Silickas, V. Učajevas, A. Gulbinas, E. Vaitkus, J. Rimas, J. Minkevičius, R. Šalaviejus, A. Majauskas ir kiti.
2006 Lietuvoje buvo daugiau kaip 25 bokso klubai, daugiau kaip 50 etatinių trenerių ir 12 trenerių visuomenininkų, per 1800 kultivuojančiųjų boksą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos bokso federacija 1992 priimta į EABA ir AIBA. Federacijos prezidentai: D. Pozniakas (1991–1994), Z. Katilius (1994–1997), R. Rutkauskas (2005–2012), D. Šaluga (nuo 2012), generaliniai sekretoriai: Z. Katilius (1991–1994), A. Gulbinas (1996–2000), V. Sinkevičius (2000–2016), D. Mačianskas (nuo 2016).
Iš užsienio lietuvių su boksu pirmieji susipažino Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. J. Čepulionis (Georgeʼas Chipas) 1913–1914 buvo pasaulio profesionalų vidutinio svorio čempionas. Sunkiasvoris A. Lazdauskas (Danas O’Dowdas) 1919, 1923, 1925 kovėsi su būsimu absoliučiuoju pasaulio čempionu Geneʼu Tunneyʼu, E. Dapkūnas (E. Bensonas) 1930 tapo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės gvardijos čempionu, 1931 J. Sirutis (apie 100 kg) laimėjo Amerikos studentų ir Auksinės pirštinės turnyrą, 1932 J. Šarkis-Žukauskas (Jackas Sharkeyʼis) tapo pasaulio čempionu, 1938 E. Juškis (E. Hogenas) tarp pasaulio sunkiasvorių buvo 11‑as. Po II pasaulinio karo P. Mikuličius buvo Australijos čempionas, Vokietijoje garsėjo daugkartinis Lietuvos čempionas S. Severinas, Didžiojoje Britanijoje – J. Žemaitis, J. Morkus.
L: V. Steponaitis Tarybų Sąjungos bokso čempionas Algirdas Šocikas Vilnius 1954; V. Ogurenkovas, S. Vaintraubas Šocikas ringe Vilnius 1961; A. Zaboras ir kiti Lietuvos boksas Vilnius 1976; A. Šocikas Ringe ir už jo Vilnius 1966, Ketvirtas raundas Vilnius 1984; R. Tirilis Jie šlovino Lietuvos boksą 1923–1993 Vilnius 1994, Lietuvos vyrai ringe Vilnius 1999; A. Kačanauskaitė-Zaborienė Antanas Zaboras Kaunas 2003; S. L. Karalkevičius Bokso milžinai: Iš pasaulio ir Lietuvos bokso istorijos Kaunas 2007; A. Šocikas Četvertyj raund Moskva 1974.
Galerija
