Bìržų rajòno savivaldýbė. SPORTAS. 1922 įsteigtas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) skyrius, jis veikė iki 1936. 1925 pavasarį Biržų gimnazijos mokytojų iniciatyva pilies saloje įrengta pirma teniso aikštė (dar 1900 grafas Feliksas Tiškevičius, grįžęs iš Paryžiaus olimpinių žaidynių, Astravo dvare buvo įrengęs centrinę teniso aikštę) ir įsteigtas Biržų teniso klubas. Klubo pirmininkai: mokytojas A. Juška (1925–1927), tarnautojas J. Kutra (1928–1930), gydytojai A. Vileišis (1931–1933) ir J. Minelenas (1934–1936), P. Lemberis (1937–1939), advokatas A. Žeromskas (1940–1942).
Nuo 1931 Biržuose aktyviai sportavo jaunalietuviai. 1932 įkurtas Biržų Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) klubas (pirmininkas J. Niurka). Sportą plėtojo klubas Šaulys (įkurtas 1936). Panevėžio apygardos futbolo pirmenybėse žaidė Sporūta (1933), Šaulys ir Jaunalietuvių sporto organizacija (1937–1939), krepšinio pirmenybėse – Jaunalietuvių sporto organizacija (1938, 1939), Biržų gimnazija (1942, 1 vieta). Biržų gimnazijos merginos 1938 dalyvavo I Lietuvių tautinėje olimpiadoje (pusfinalyje pralaimėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandai 4:28), 1942 gimnazijos vaikinai užėmė 3 vietą Lietuvos krepšinio čempionate.
1936 Biržuose įvyko pirmoji aviacijos šventė. Nuo 1940 ėmė veikti Lietuvos aeroklubo skyrius. 1942 įsteigtas sporto klubas Vilkas ir sudarytos krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo, šachmatų, šaškių, biliardo komandos. Šis klubas dalyvavo 1942 Lietuvos lengvosios atletikos čempionate (vyrai užėmė 2 vietą, moterys – 3 vietą), 1942–1944 – Panevėžio apygardos futbolo pirmenybėse. 1948 Lietuvos šachmatų čempionate Vilniuje Biržų šachmatininkai labai gerai pasirodė žaisdami simultaną. 1950 vasarį įsteigta Biržų miesto šachmatų sekcija. Stipriausias 6 dešimtmečio Biržų šachmatininkas buvo mokytojas L. Nastopka, vadintas nevainikuotu čempionu, nes oficialiose varžybose jis tuo metu nedalyvavo. 1973 Biržų šachmatų rinktinė žaidė Lietuvos A klasės čempionate.
1953 įsteigta vaikų ir jaunių sporto mokykla (↑ Biržų rajono sporto mokykla). 1977 Biržų moksleivių rinktinė užėmė 1 vietą Lietuvos moksleivių spartakiadoje. 1968 įsteigtas ↑ Biržų aviacijos sporto klubas, 1979 – motoklubas Agaras, jame treniravosi G. Variakojis, A. Klezys, S. Zalinkevičius, vėliau – Lietuvos čempionai, daugkartiniai prizininkai R. Dzelzys, N. Balčiūnas, taip pat D. Grundelė, A. Tuomas, R. Čepas, L. Variakojis. I Lietuvos kaimo jaunimo olimpiadoje (1989) Biržų sportininkai užėmė 1 vietą dvipūdės kilnojimo varžybose (Jonas Grinas tapo čempionu). Po II pasaulinio karo Lietuvos varžybose Biržams atstovavo futbolo ir krepšinio komandos.
Futbolo komandos: Žalgiris (1948–1953), Siūlas (1954, 1960–1962, 1968; 2 vieta Lietuvos zoninių varžybų finale 1960), Kooperatininkas (1955, 1956), MTS (1957, 1958), MMS (1959, 1960; 3 vieta Lietuvos zoninių varžybų finale 1959), Vairas (1963), Širvėna (1965, 1992–2002), Statybininkas (1972, 1974, 1979), Nemunas (1975), Medis (1977, 1978, 1980–1986; 2 vieta Lietuvos zoninių varžybų finale 1982), Kelininkas (1984), Rovėja (1987–1991), Rinkuškiai (2003–2008).
Vyrų krepšinio komandos: Kęstutis (1945, 1946; 9 vieta Lietuvos čempionate 1954), Žalgiris (11 vieta Lietuvos čempionate 1948; 1954), Biržų rinktinė (1956, 1963; 1 vieta II grupės varžybose 1963), Nemunas (1957, 1958, 1967–1969, 1975, 1976), Kooperatininkas (1959–1961, 1981–1989), Širvėna (1962; 11 vieta Lietuvos čempionate 1964 ir 1966; 1977–1980; 12 vieta Lietuvos čempionate 1978, 11 vieta – 1979; 1990–1996), Naftotiekis (1997–2002), Rinkuškių alus (2003–2009).
Moterų krepšinio komandos: Kęstutis (6 vieta Lietuvos čempionate 1945), Žalgiris (1948; 8 vieta Lietuvos čempionate 1954), Biržų rinktinė (1956, 1967), Nemunas (1957, 1958, 1962; 1 vieta Lietuvos B klasės varžybose 1961; 1980–1982), Rajono kooperatyvas (1959, 1960, 1987, 1988), Širvėna (1964–1965, 1983–1985, 1993–1995, 1997), Būtis (1986, 1989–1992), Biržų sporto mokykla (2005–2008 Lietuvos moterų A lygoje).
Biržuose yra stadionas, šaudykla, prie miesto veikia motociklų kroso trasa, geriausios krepšinio salės – Biržų sporto, Vabalninko žemės ūkio ir Biržų politechnikos mokyklose.
2009 rajone veikė 23 sporto klubai, aktyviausi: krepšinio Širvėna (vadovas A. Aukštikalnis ir J. Kulbys), dziudo Rooni (prezidentas Arūnas Brazdžionis), galiūnų Jėga (prezidentas Virginijus Urbonas), motokroso Agaras (vadovas A. Grundelė). Sirvėnos klubo krepšinio komanda Naftotiekis (treneris Artūras Mukas) 1997–2002 žaidė Lietuvos krepšinio A lygos čempionate, komanda Rinkuškių alus šiuo metu žaidžia Lietuvos regionų krepšinio lygoje, futbolo komanda Širvėna (treneris Vytautas Stanulevičius) dalyvauja Lietuvos futbolo II lygos varžybose. Klubas Jėga išugdė galiūnus Lietuvos rekordininkus Žydrūną Savicką ir Alvidą Brazdžių (treneris Stasys Česnauskas).
Biržuose sportinį kelią pradėjo lakūnai Jonas Pyragius, Gintaras Drevinskas ir Gediminas Venskus, krepšinio treneriai Vytautas Bimba ir Vladas Garastas, krepšininkai Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, lengvaatlečiai Jonas ir Jokūbas Mozūros, Jonas Pipynė.
Žymiausieji sportininkai: daugkartinis pasaulio galiūnų čempionas Žydrūnas Savickas, pasaulio svarsčių kilnojimo čempionas Jonas Grinas, pasaulio ir Europos čempionas šaulys Vladas Turla, triatlono ir duatlono sportininkas, maratonų plaukikas J. Mickeliūnas ir kiti.
1949–1990 sporto veiklą rajone koordinavo Kūno kultūros ir sporto komitetas (pirmininkai: 1949 A. Kvedaravičius, 1949–1950 J. Špokas, 1950–1951 A. Nutautas, 1951–1957 A. Morkūnas, 1957–1958 J. Taujauskas, 1958–1962 Petras Špankauskas, 1962–1975 Vladas Garastas, 1975–1980 R. Klinstonas, 1980–1990 A. Mukas), nuo 1990 – rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius (vadovai: 1990–2002 Sigitas Mitrochinas, 2002–2004 Romas Lesevičius, nuo 2004 Audrius Mukas).
Galerija
