EXTENDED SEARCH

PUBLISHED: 2021-02-09 | EDITED: 2021-02-12

Virgilijus Alekna

Virgilijus Alekna  gimė 1972 02 13 Terpeikiuose, Kupiškio rj.

Lengvaatletis (disko metikas), 2 k. tapo olimpiniu čempionu (2000, Sidnėjus ir 2004, Atėnai), 2 k. pasaulio čempionu (2003, Paryžius ir 2005, Helsinkis), Europos čempionu (2005, Helsinkis), 3 k. Auksinės Lygos finaluose užėmė pirmą vietą (2003, 2005, 2006), UNESCO sporto čempionu (2007). 2000 JAV žurnalas Track and Field išrinko geriausiu metų lengvaatlečiu, 4 k. pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku (2000, 2004-06), 2009 geriausiu lengvaatlečiu.  Nuo 2016 LR Seimo narys, jaunimo ir sporto komisijos pirmininko pavaduotojas (2016-2020), pirmininkas (nuo 2020). 2004 paskelbtas Metų žmogumi, Kupiškio r. garbės piliečiu. Sportuoti disko metime pradėjo 1985, sportinę karjerą baigė 2014.

2018 sukurtas dokumentinis filmas Virgilijus Alekna. Širdžių čempionas (Filmo autorius ir režisierius S. Petkus, scenarijaus autorė – G. Grikštaitė, operatorius – Ž. Petkus, montažo režisierius – M. Stankevičius).

BIOGRAFIJA

IŠSILAVINIMAS

2005–2009 Lietuvos kūno kultūros akademija (dabar – Lietuvos sporto universitetas), treniravimo sistemų magistras
1999–2005 Lietuvos kūno kultūros akademija, kūno kultūros bakalauras
1991–1992 Vilniaus pedagoginis institutas (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija)
1985–1989 Panevėžio sporto mokykla-internatas
1982–1985 Subačiaus vidurinė mokykla (dabar – Subačiaus gimnazija)
1979–1982 Kupiškio rajono Lukonių pradinė mokykla

DARBINĖ VEIKLA

2011–2016 Vidaus reikalų ministerija, patarėjas sporto klausimais
1994–2011 Vadovybės apsaugos departamentas
2016–2020 XII Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas
Nuo – 2020 XIII Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas

SPORTO PASIEKIMAI

Pirmieji treneriai – Gintautas Simanynas ir Algis Mykolaitis, vėliau: Rimantas Kalibatas (iki 2000), nuo 1998 treniravosi savarankiškai, padedamas masažuotojo Zigmanto Živatkausko.

Olimpinių žaidynių, pasaulio, Europos, Lietuvos čempionatų ir kt. varžybų rezultatai

METAI ČEMPIONATAI,
ŽAIDYNĖS
VARŽYBŲ VIETA UŽIMTA VIETA REZULTATAS
1994 Europos čempionatas Helsinkis 17 56,38
1995 Lietuvos čempionatas Vilnius 2 61,48
1995 Pasaulio čempionatas Geteborgas, Švedija 19 59,20
1996 Olimpinės žaidynės Atlanta, JAV 5 65,30
1998 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 66,85
1997 Pasaulio čempionatas Atėnai 2 66,70
1998 Europos čempionatas Budapeštas 3 66,46
1999 Pasaulio čempionatas Sevilija, Ispanija 4 67,53
2000 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 73,88 (NR)
2000 Olimpinės žaidynės Sidnėjus 1 69,30
2001 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 68,20
2001 Pasaulio čempionatas Edmontonas, Kanada 2 69,40
2002 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 64,11
2002 Europos čempionatas Miunchenas, Vokietija 2 66,62
2003 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 67,71
2003 Pasaulio čempionatas Paryžius 1 69,69
2004 Olimpinės žaidynės Atėnai 1 69,89
2004 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 69,25
2005 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 69,21
2005 Pasaulio čempionatas Helsinkis 1 70,17
2006 Pasaulio taurė Atėnai 1 67,19
2006 Europos čempionatas Geteborgas, Švedija 1 68,67
2007 Pasaulio čempionatas Osaka, Japonija 4 65,24
2008 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 67,77
2008 Olimpinės žaidynės Pekinas 3 67,79
2009 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 68,44
2009 Pasaulio čempionatas Berlynas 4 66,36
2010 Europos čempionatas Barselona 5 64,64
2011 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 67,90
2011 Pasaulio čempionatas Daegu, P. Korėja 6 64,09
2012 Lietuvos čempionatas Kaunas 1 67,93
2012 Olimpinės žaidynės Londonas 4 67,38
2013 Pasaulio čempionatas Maskva 16 61,91
2014 Lietuvos čempionatas Kaunas 2 61,43
2014 Europos čempionatas Ciurihas, Šveicarija 21 59,35

Lietuvos rekordai

METAI VARŽYBŲ VIETA REZULTATAS
2000 Tartu, Estija 70,39
2000 Kaunas 73,88

APDOVANOJIMAI

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS PRIE LR VYRIAUSYBĖS

2014 – Padėka
2012 – Sporto garbės komandoro ženklas Už nuopelnus Lietuvos sportui
2012 – Medalis Už sporto pergales
2008 – Reprezentacinis prizas Nikė
2007 – Plaketė
2006 – Reprezentacinis prizas
2004 – Reprezentacinis prizas

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETAS

2017 – Medalis Už nuopelnus olimpizmui
2008 – LTOK atkūrimo dvidešimtmečio medalis.
2006 – Prizas Šaulys
2005 –
Prizas Šaulys
2004 –
Prizas Šaulys
2001 – Olimpinė žvaigždė
2000 –
Prizas Šaulys

VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI

2003 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius
2001 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius
1997 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius
1996 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

DOKUMENTINIS FILMAS: VIRGILIJUS ALEKNA. ŠIRDŽIŲ ČEMPIONAS

Filmo autorius ir režisierius S. Petkus, scenarijaus autorė – G. Grikštaitė, operatorius – Ž. Petkus, montažo režisierius – M. Stankevičius

FOTOGALERIJA

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

author

Renatas Mizeras

Lietuvos Sporto Enciklopedija
Skip to content