Sèzemanas Vosylius (1884 05 31 Vyborgas, Suomijos autonominė sr., Rusija – 1963 03 29 Vilnius), filosofas, pedagogas. Vienas iš Lietuvos fizinio auklėjimo sistemos teorinių pagrindų kūrėjų.
1909 baigė Peterburgo universitetą (Rusija). 1915–1921 dėstė Rusijos universitetuose, 1922–1923 Berlyno rusų mokslų instituto, 1923–1940 Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1940–1950, 1958–1963 Vilniaus universitetų filosofijos dalykų dėstytojas, 1938–1939 Vytauto Didžiojo universiteto Kūno kultūros katedros vedėjas, profesorius (1928). Pagrindiniu tyrimų objektu pasirinkęs estetiką, auklėjimo idealu laikė visapusiškos asmenybės, gero ir gražaus žmogaus ugdymą, svarbiausia sąlyga idealui pasiekti matydamas darnią žmogaus kūno ir dvasios pradų sąrangą (Žmogus turi būti ir padorus, ir gražus, tai yra jo vidinės moralinės savybės turi tinkamai pasireikšti jo išvaizdoje ir jo elgesyje). Vertino ir skatino žmogaus poreikį judėti, judėjimo džiaugsmą (<…> žmogus ypač brangina judesį, kaip gaivališką gyvybės išraišką, kuri leidžia tiesiog suvokti ir patirti jo kūno giminystę su visa organine gamta). Įžvelgė fizinio auklėjimo įtaką dvasiniam žmogaus pasauliui (Pirmenybė žmogaus vystymosi procese priklauso nuolatinei ir harmoningai kūno ir sielos darnai, jų vieningumui. Štai kodėl tikras kūno lavinimas ugdo ir sielą), vaiko, paauglio asmenybei, jo gyvenimo kokybei (<…> kūno estetinio lavinimo poveikis siekia dar toliau, išplėsdamas individo suvokimo galimybes ir turtindamas jo vidinį pasauli žymiai atsiliepia visai jo savijautai). Sportą suvokė kaip kultūrą, kuri reikalaute reikalauja, kad būtų išlavintas visas žmogaus psichofizinis organizmas.
Parašė knygas: Ritmas ir jo reikšmė menui ir auklėjimui (1913, vokiečių kalba), Laikas, kultūra ir kūnas (1931), Fizinis auklėjimas ir estetinė kultūra (1935) Estetika (1979).
