Virgilijus Alekna gimė 1972 02 13 Terpeikiuose, Kupiškio rj.
Lengvaatletis (disko metikas), 2 k. tapo olimpiniu čempionu (2000, Sidnėjus ir 2004, Atėnai), 2 k. pasaulio čempionu (2003, Paryžius ir 2005, Helsinkis), Europos čempionu (2005, Helsinkis), 3 k. Auksinės Lygos finaluose užėmė pirmą vietą (2003, 2005, 2006), UNESCO sporto čempionu (2007). 2000 JAV žurnalas Track and Field išrinko geriausiu metų lengvaatlečiu, 4 k. pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku (2000, 2004-06), 2009 geriausiu lengvaatlečiu. Nuo 2016 LR Seimo narys, jaunimo ir sporto komisijos pirmininko pavaduotojas (2016-2020), pirmininkas (nuo 2020). 2004 paskelbtas Metų žmogumi, Kupiškio r. garbės piliečiu. Sportuoti disko metime pradėjo 1985, sportinę karjerą baigė 2014.
2018 sukurtas dokumentinis filmas Virgilijus Alekna. Širdžių čempionas (Filmo autorius ir režisierius S. Petkus, scenarijaus autorė – G. Grikštaitė, operatorius – Ž. Petkus, montažo režisierius – M. Stankevičius).
BIOGRAFIJA
IŠSILAVINIMAS
2005–2009 Lietuvos kūno kultūros akademija (dabar – Lietuvos sporto universitetas), treniravimo sistemų magistras
1999–2005 Lietuvos kūno kultūros akademija, kūno kultūros bakalauras
1991–1992 Vilniaus pedagoginis institutas (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija)
1985–1989 Panevėžio sporto mokykla-internatas
1982–1985 Subačiaus vidurinė mokykla (dabar – Subačiaus gimnazija)
1979–1982 Kupiškio rajono Lukonių pradinė mokykla
DARBINĖ VEIKLA
2011–2016 Vidaus reikalų ministerija, patarėjas sporto klausimais
1994–2011 Vadovybės apsaugos departamentas
2016–2020 XII Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas
Nuo – 2020 XIII Seimo narys, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas
SPORTO PASIEKIMAI
Pirmieji treneriai – Gintautas Simanynas ir Algis Mykolaitis, vėliau: Rimantas Kalibatas (iki 2000), nuo 1998 treniravosi savarankiškai, padedamas masažuotojo Zigmanto Živatkausko.
Olimpinių žaidynių, pasaulio, Europos, Lietuvos čempionatų ir kt. varžybų rezultatai
| METAI | ČEMPIONATAI, ŽAIDYNĖS |
VARŽYBŲ VIETA | UŽIMTA VIETA | REZULTATAS |
|---|---|---|---|---|
| 1994 | Europos čempionatas | Helsinkis | 17 | 56,38 |
| 1995 | Lietuvos čempionatas | Vilnius | 2 | 61,48 |
| 1995 | Pasaulio čempionatas | Geteborgas, Švedija | 19 | 59,20 |
| 1996 | Olimpinės žaidynės | Atlanta, JAV | 5 | 65,30 |
| 1998 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 66,85 |
| 1997 | Pasaulio čempionatas | Atėnai | 2 | 66,70 |
| 1998 | Europos čempionatas | Budapeštas | 3 | 66,46 |
| 1999 | Pasaulio čempionatas | Sevilija, Ispanija | 4 | 67,53 |
| 2000 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 73,88 (NR) |
| 2000 | Olimpinės žaidynės | Sidnėjus | 1 | 69,30 |
| 2001 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 68,20 |
| 2001 | Pasaulio čempionatas | Edmontonas, Kanada | 2 | 69,40 |
| 2002 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 64,11 |
| 2002 | Europos čempionatas | Miunchenas, Vokietija | 2 | 66,62 |
| 2003 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 67,71 |
| 2003 | Pasaulio čempionatas | Paryžius | 1 | 69,69 |
| 2004 | Olimpinės žaidynės | Atėnai | 1 | 69,89 |
| 2004 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 69,25 |
| 2005 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 69,21 |
| 2005 | Pasaulio čempionatas | Helsinkis | 1 | 70,17 |
| 2006 | Pasaulio taurė | Atėnai | 1 | 67,19 |
| 2006 | Europos čempionatas | Geteborgas, Švedija | 1 | 68,67 |
| 2007 | Pasaulio čempionatas | Osaka, Japonija | 4 | 65,24 |
| 2008 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 67,77 |
| 2008 | Olimpinės žaidynės | Pekinas | 3 | 67,79 |
| 2009 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 68,44 |
| 2009 | Pasaulio čempionatas | Berlynas | 4 | 66,36 |
| 2010 | Europos čempionatas | Barselona | 5 | 64,64 |
| 2011 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 67,90 |
| 2011 | Pasaulio čempionatas | Daegu, P. Korėja | 6 | 64,09 |
| 2012 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 1 | 67,93 |
| 2012 | Olimpinės žaidynės | Londonas | 4 | 67,38 |
| 2013 | Pasaulio čempionatas | Maskva | 16 | 61,91 |
| 2014 | Lietuvos čempionatas | Kaunas | 2 | 61,43 |
| 2014 | Europos čempionatas | Ciurihas, Šveicarija | 21 | 59,35 |
Lietuvos rekordai
| METAI | VARŽYBŲ VIETA | REZULTATAS |
|---|---|---|
| 2000 | Tartu, Estija | 70,39 |
| 2000 | Kaunas | 73,88 |
APDOVANOJIMAI
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS PRIE LR VYRIAUSYBĖS
2014 – Padėka
2012 – Sporto garbės komandoro ženklas Už nuopelnus Lietuvos sportui
2012 – Medalis Už sporto pergales
2008 – Reprezentacinis prizas Nikė
2007 – Plaketė
2006 – Reprezentacinis prizas
2004 – Reprezentacinis prizas
LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETAS
2017 – Medalis Už nuopelnus olimpizmui
2008 – LTOK atkūrimo dvidešimtmečio medalis.
2006 – Prizas Šaulys
2005 – Prizas Šaulys
2004 – Prizas Šaulys
2001 – Olimpinė žvaigždė
2000 – Prizas Šaulys
VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI
2003 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius
2001 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius
1997 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius
1996 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
DOKUMENTINIS FILMAS: VIRGILIJUS ALEKNA. ŠIRDŽIŲ ČEMPIONAS
Filmo autorius ir režisierius S. Petkus, scenarijaus autorė – G. Grikštaitė, operatorius – Ž. Petkus, montažo režisierius – M. Stankevičius
FOTOGALERIJA
