Šalkáuskis Stasys (1886 05 16 Ariogala – 1941 12 04 Šiauliai), filosofas, pedagogas. Dr. (filos. m., 1920). Vienas teorinių Lietuvos fizinio auklėjimo sistemos pagrindų kūrėjų.
Išsilavinimas ir veikla
1911 baigė Maskvos universitetą. 1915–1920 studijavo Fribūro universitete Šveicarijoje. 1921–1922 dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, 1922–1940 Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas), 1939–1940 rektorius; profesorius (1922). 20 a. 3 dešimtmetyje įžvelgė, kad fizinio lavinimo teorija yra atskira pedagogikos mokslo dalis <…> ir kad fizinio lavinimo teorija gali būti pavadinta mokslu.
Jis išskyrė 3 pagrindinius fizinio lavinimo teorijos ypatumus: praktinį (tyrinėja žmogaus veiksmus, turinčius savo objektu fizinį naujųjų kartų ugdymą), normatyvinį (tyrinėja vedamuosius fizinio lavinimo principus, arba normas), pritaikomąjį (lavinimo tikslams nustatyti ir lavinamajai medžiagai pažinti fizinio lavinimo teorijai patarnauja visa eilė mokslų). Pagrindiniu fizinio lavinimo tikslu laikė <…> fizinės prigimties rengimą gyvenimo tikslams ugdomojo veikimo priemonėmis ir išskyrė tris pagrindines fizinio lavinimo vertybes: sveikatą, stiprumą (pajėgumą), vidinį ir išorinį žmogaus grožį.
Aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo, religingumo idėjas.
