Paškẽvičius Feliksas (1949 02 12 Kairėnėliai, Grinkiškio vlsč., Radviliškio apskr.), žolės riedulininkas, regbininkas, treneris, sporto organizatorius, teisėjas, sporto gydytojas, sporto žurnalistas. Respublikinės kategorijos regbio (1976) ir žolės riedulio (1979), nacionalinės kategorijos žolės riedulio (1992) teisėjas. LSSR treneris (1985).
1973 baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1979 – Stavropolio (Rusija) karinį ypač pavojingų infekcinių ligų institutą, 2004–2005 – Vilniaus pedagoginio universiteto sporto trenerių ir mokytojų perkvalifikavimo, licencijavimo kursus. 1973–1981 Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas terapeutas, Dainų poliklinikos apylinkės gydytojas, 1973–1975 Šiaulių medicinos mokyklos vidaus ligų dėstytojas, 1975–1978 Šiaulių fizkultūros-medicinos dispanserio, 1982–1984 Kėdainių centrinės ligoninės gydytojas, Pramonės poliklinikos vyresnysis gydytojas, terapeutas, neurologas, 1984–1987 Vilniaus 5 poliklinikos apylinkės gydytojas, 1985–1986 Vilniaus Elektrografijos mokslinių tyrimų instituto Elektrografijos vyrų žolės riedulio komandos, 2 kartus Lietuvos čempionės, treneris, 1986–1996 Vilniaus sporto skyriaus sporto mokyklos sporto gydytojas ir žolės riedulio vyriausiasis treneris-sporto mokytojas, 1992–2012 Vilniaus žolės riedulio klubo Vilnius prezidentas, treneris, sporto gydytojas, 1997–2000 sportinių žaidimų klubo Žuvėdra ritinio, žolės riedulio vyriausiasis treneris, 2004–2012 Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos žolės riedulio treneris.
Regbio visuomeninis treneris (1973–1977), Šiaulių miesto regbio federacijos pirmininkas (1974–1978), Lietuvos regbio federacijos narys (1974–1978), Lietuvos žolės riedulio federacijos įkūrėjas (1978), pirmasis jos pirmininkas (1978–1980), narys (1978–2000), Lietuvos ritinio (ripkos) federacijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto žolės riedulio federacijos prezidentas (1986–2003), Vilniaus rajono žolės riedulio federacijos pirmininkas (1985–1995), Vilniaus lietuviško ritinio federacijos prezidentas (1993–2000).
Per 40 darbo metų Lietuvoje įkūrė per 60 regbio, moterų ir vyrų žolės riedulio, ritinio ir kitų komandų. 1974–2012 parengė 12 SSRS, 3 SSRS tarptautinės klasės sporto meistrus. Vyrų regbio žaidimo pradininkas Šiauliuose (1973 įkūrė pirmąją mieste vyrų regbio komandą Gėluva, vėliau Vairas, 28 kartus tapęs Lietuvos čempionu). Moterų žolės riedulio žaidimo pradininkas Lietuvoje (1977 Šiauliuose subūrė pirmąją Lietuvoje moterų žolės riedulio klubinę komandą Tauras, vėliau 21 kartą Lietuvos čempioną, 1977–1980 buvo jo treneris, vyriausiasis treneris visuomenininkas). Vyrų žolės riedulio ir ritinio žaidimų pradininkas Kėdainiuose (1983 įkūrė pirmąją Lietuvoje vyrų žolės riedulio klubinę komandą Chemikas, vėliau 9 kartus Lietuvos čempioną, 13 kartų prizininką, 1983–1984 buvojo treneris ir vadovas), vyrų žolės riedulio žaidimo pradininkas Vilniaus rajono (pirmenybių ir tarptautinių varžybų organizatorius, vyriausiasis teisėjas; 1989 kartu su V. Vilipu įkūrė komandą Rudamina, vėliau 7 kartus Lietuvos čempionę, 13 kartų prizininkę) ir Vilniuje (1985 įkurtos pirmosios vyrų komandos sostinėje: Elektrografija ir Komunalininkas). Vilniaus Ardo-Rudaminos vyrų žolės riedulio komandos, 7 kartus Lietuvos čempionės (2005–2011), Europos čempionato dalyvės (nuo 2005, III divizionas), visuomeninis treneris asistentas, gydytojas.
Žymiausieji auklėtiniai regbininkai: Lietuvos nusipelnęs treneris V. Kalinauskas – 16 kartų, SSRS sporto meistras P. Astrauskas – 9 kartus Lietuvos regbio-15 čempionai, 11 kartų Lietuvos taurės laimėtojai; SSRS sporto meistras S. Kukulskis – 16 kartų Lietuvos regbio-15 ir 8 kartus Lietuvos regbio-7 čempionas, 11 kartų. Lietuvos taurės laimėtojas, Europos čempionato (1993), Pasaulio taurės turnyrų (1993, 1997) dalyvis. Žymiausiosios žolės riedulininkės: tarptautinės kategorijos teisėa, SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė O. Kanaporienė-Šimkutė – 19 kartų Lietuvos čempionė, 1985 SSRS ir 1987 Europos čempionatų bronzos medalininkė, 1995 Europos čempionų taurės turnyro 3 vietos laimėtoja; Lietuvos nusipelniusi trenerė, SSRS sporto meistrė G. Juodienė-Tijūnaitytė – su Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinėmis Europos čempionatuose iškovojusi 4 aukso ir 1 sidabro medalį, 4 kartus Lietuvos čempionė; SSRS tarptautinės klasės sporto meistrė A. Bučmienė-Maldonytė – 18 kartų Lietuvos čempionė, 1985 SSRS čempionato bronzos medalininkė, 1995 Europos šalių čempionių taurės varžybų 3 vietos laimėtoja. Pirmųjų Lietuvos moterų (1978–1979) ir vyrų (1984–1986) žolės riedulio čempionatų, Lietuvos taurės varžybų vyriausiasis ir aikštės teisėjas.
Lietuvos sporto žurnalistų federacijos narys (nuo 2002). 1979 buvo akredituotas XXII olimpinių žaidynių priešolimpinės savaitės varžybose Maskvoje, 1986 – Europos vyrų žolės riedulio čempionate (Maskva).
Kūno kultūros ir sporto departamento medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (3 laipsnio – 1997; 2 laipsnio – 1999).
1973–2003 paskelbė daugiau kaip 400 informacinio, sporto populiarinimo ir metodinio pobūdžio publikacijų apie mediciną, kūno kultūros ir sportą (t. p. slapyvardžiais L. Vejeraitis, F. Bliznikas).
Monografijos Elektroimpulsinės terapijos taikymo stacionare analizė (1974) autorius. 1976–2012 parašė ir išleido 36 knygas, iš jų 24 sporto tematika: Regbio taisyklės žiūrovui (1976), Šiaulių regbio dešimtmetis (su S. Kukulskiu, 1983), Lietuvos regbis. Įvykių chronologija (2001), Saulės miesto regbis (2001), Regbis žingsniuoja per Lietuvą. Humoras ir nuotykiai (2001), Geležinis vilkas – sostinės regbio klubas (2001), Panevėžio regbis (2001), Lietuvos vandensvydžio sporto Įvykių chronologija (2002), Senasis Kauno regbis (2002), Felibolas. Krepšinio atmaina. Žaidimo taisyklės (2002), Sportiniai žaidimai ir tūkstantmetė ripka (2002), Žolės riedulys Lietuvoje (2002), 200 planetos žaidimų (2003), Sensacingas basketbolo pasaulis (2007), Europos auksas Lietuvai (2007), Už geležinės uždangos (2007), Auksinis krepšininkų triumfas (2007), Lietuvos krepšinio žvaigždės (2007), Pirmosios ir pirmieji. Moterų žolės rieduliui Lietuvoje – 30 (2007), Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokykla. Įvykių chronologija (su M. Kačanovskiu, anglų, lenkų, lietuvių kalbomis, 2009), Mes mylime regbį. Lietuvos regbiui – 50 (2011), Mažieji ovalinio kamuolio meistrai (2012), Žolės riedulys Rudaminoje (2012), Žalgiris, Žalgiris! (2012).
L: L. Peleckis-Kaktavičius Keistuoliai puošia pasaulį Šiauliai 1976, Futbolas pakeltas kubu Vilnius 1986; R. Griniūtė Lazda moteriškose rankose Vilnius 1979; R. Rakauskas Olimpinės viltys Šiauliuose Kaunas 1980; R. Delkus Keturių amatų meistras Vilnius 1993; M. Marcinkevičiūtė Ištikimybė Vilnius 1995; J. Žemaitytė Lietuvos moterų fenomenas Vilnius 1997.
Galerija
