Kubiliū́naitė-Garbačiáuskienė Elena (1900 11 14 Totoriškis, Skapiškio vlsč., Rokiškio apskr. – 1997 05 17 Ciurichas; 2009 12 03 perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse), lengvaatletė, krepšininkė, sporto organizatorė, sporto žurnalistė. Moterų krepšinio pradininkė Lietuvoje.
Išsilavinimas ir veikla
I pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, ten baigė vidurinę mokyklą. Vėliau gyveno Vidurinėje Azijoje, Kryme. 1920 grįžo į Kauną. 1924 viena pirmųjų Lietuvoje baigė krepšinio teisėjų kursus. 1922–1926 dirbo Švietimo ministerijoje, 1928–1931 Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. 1930 kartu su vyru diplomatu Stepu Garbačiausku išvyko gyventi į Šveicariją.
Sportiniai pasiekimai
Sportavo lengvąją atletiką. 10 kartų (1922–1924) Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, iki 1924 jai priklausė 7 asmeniniai rekordai (iš 12 registruotų): 60 m (8,6 s) ir 200 m (31,4 s) bėgimo, šuolio į tolį (4,30 m), į aukštį (1,28 m), disko metimo (17,90 m), rutulio stūmimo (7,50 m), trikovės (100 m bėgimas, šuolis į aukštį ir disko metimas) – 361,25 taško, t. p. estafetės 4 × 100 m bėgimo rekordas (su Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda; 1 min 00,7 s).
Viena pirmųjų ir aktyviausių naujo žaidimo – krepšinio propaguotojų: žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje (pirmojoje moterų komandoje, 1922 tapusioje Lietuvos čempione).
Organizacinė veikla
Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės iniciatyva Johno Naismitho (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukurtos krepšinio taisyklės pasiekė Kauną iš Rygos (1921) ir buvo išplatintos Lietuvoje.
Pirmoji periodinio sporto leidinio Lietuvos sportas (1922) redaktorė. Kaip žurnalistė atstovavo Lietuvai VIII olimpinėse žaidynėse (1924 Paryžius). Viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (1920), Lietuvos sporto lygos (1922) kūrėjų, Lietuvos sporto lygos Moterų sporto komiteto pirmininkė (1923–1930), Lietuvos moterų sporto atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje.