Jurgeliónis Antanas (1894 04 14 Aknysta, Alūkstos apskr., Kauno gub. – 1976 10 22 Vilnius), kūno kultūros, sporto organizatorius. Dėstytojas, mokslininkas, gydytojas epidemiologas, gerontologas. Med. m. kand. (1950). LSSR nusipelnęs gydytojas (1964). 1916–1918 studijavo Petrogrado karo medicinos akademijoje, 1926 baigė medicinos mokslus Paryžiaus universitete. Ten pirmasis iš Lietuvos mokslininkų parengė ir apgynė (1925) pirmąją dr. disertaciją kūno kultūros klausimais Kelios pastabos apie fizinį lavinimą (jo kilmė, dabartinė būklė, ateitis). 1926–1940 dirbo gydytoju Kaune. Išklausė kariuomenės kūno mankštos instruktorių ir karo gydytojų dvejų metų kursą Prancūzijoje, Joinvilleʼio universitete.
Vienas iš Lietuvos kūno kultūros, sporto pagrindų klojėjų. Kartu su kitais 1920 įkūrė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS). Lietuvos sporto lygos pirmininkas (1926–1929), Kūno kultūros rūmų direktorius (1932–1934), sporto talkos sąjūdžio Sporūta (1932–1935) iniciatorius ir organizatorius, mokslinio metodinio žurnalo Fiziškas auklėjimas vyriausiasis redaktorius (1931–1934). Lietuvos sporto delegacijų IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas), II Europos čempionate (1937 Ryga) vadovas. Vienas Tarptautinės sporto medicinos federacijos steigėjų (1928), pirmasis šios federacijos narys lietuvis. 1940–1951 dirbo sveikatos apsaugos sistemoje priešepideminės, priešmaliarinės institucijų vadovu. Daug prisidėjo prie maliarijos likvidavimo Lietuvoje. 1951–1969 dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos institute, 1960 įkūrė Gerontologijos ir geriatrijos skyrių ir jam vadovavo. Lietuvos gerontologų ir geriatrų mokslo draugijos, įkurtos jo iniciatyva, pirmininkas (1959–1969).
Parašė knygas: Kariuomenės fiziškas lavinimas (1929), Fiziškas lavinimas: paskaitos, skaitytos Vytauto Didžiojo metais kūno lavinimo ir medicinos kontrolės kursuose (1930), Sporūta: Kūno kultūros rūmų sporto talka (1933), Mankštos savistaba (1933).
Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas (1921), Gedimino 4 laipsnio ordinas (1929), Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinas su kardais (1927) ir Lietuvos Nepriklausomybės 10‑ies metų jubiliejaus medalis.
1995 Lietuvos kūno kultūros institute atidengta memorialinė lenta (skulptorius A. Šlapikas).