Mečkòvskis Algis (1960 01 02 Vilnius), imtynininkas (savigynos imtynės; dziudo – 5 danas, 1997), treneris. Lietuvos nusipelnęs treneris (1997). Tarptautinės kategorijos savigynos imtynių teisėjas (1997). Majoras (1996).
1982 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1983–1987 Kūno kultūros ir sporto komiteto, 1987–1991 Respublikinės aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos vyriausiasis treneris. 1991–2006 Mykolo Romerio universiteto, nuo 2006 Pasieniečių mokyklos dėstytojas.
Lietuvos savigynos imtynių (svorio kategorija iki 74 kg) 6 kartus čempionas (1980–1982, 1992–1994), 2 kartus vicečempionas (1988 ir 1990). 3 kartus Lietuvos dziudo čempionas (1977, iki 65 kg, 1983, iki 78 kg, 1993, iki 71 kg), 2 kartus Lietuvos dziudo čempionatų bronzos medalininkas (1978, iki 71 kg; 1981, iki 78 kg). Europos savigynos imtynių čempionatų prizininkas (74 kg svorio kategorija): 1992 (Maskva) ir 1993 (Kaliningradas, Rusija) pelnė sidabro, 1994 (Panevėžys) – bronzos, 1993 pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse – bronzos medalius. Treneriai: V. Kantė, Jurijus Kuricinas.
Išugdė pasaulio jaunimo, jaunių ir suaugusiųjų savigynos imtynių čempionų ir prizininkų, tarp jų Karolį Ušinską, Svetlaną Vetrovą, Kazį Borisevičių, T. Mečkovskį, taip pat 1996 ir 2004 paralimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoją Joną Stoškų. Lietuvos trenerio-sporto mokytojo konkurso laureatas (2004).
Nuo 1996 teisėjauja pasaulio ir Europos čempionatuose.
Apdovanojimai: Kūno kultūros ir sporto departamento medaliai Už aukštus sporto pasiekimus: 1 laipsnio (1994), 2 laipsnio (1997), medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (1998), Atminimo medalis (2006). Lietuvos nusipelniusio trenerio garbės ženklas (2002). Lietuvos neolimpinio sporto komiteto medalis Už nuopelnus Lietuvos neolimpiniam sportui (2004). Sausio 13‑osios atminimo medalis (2006).
