Karpãvičius Algirdas (1929 11 03 Panevėžys – 2001 09 21 Vilnius), lengvaatletis, treneris. LSSR nusipelnęs treneris (1964), SSRS nusipelnęs treneris (1979), LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1980). 1948 baigė Kuršėnų gimnaziją, 1951 – Lietuvos kūno kultūros instituto Sporto trenerių mokyklą. 1951–1983 dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete: 1951–1957 vyriausiasis inspektorius, 1957–1979 valstybinis treneris, SSRS lengvosios atletikos rinktinės treneris Lietuvai, 1979–1983 Lengvosios atletikos skyriaus viršininkas, 1983–1992 Respublikinio lengvosios atletikos maniežo direktorius.
Buvo vienas lengvaatlečių sportinio rengimo planavimo, testavimo, apskaitos ir analizės iniciatorių. Rūpinosi sportiniu pamainos ugdymu. Jo vadovavimo lengvajai atletikai laikotarpiu (1951–1983) Lietuvos lengvaatlečiai pasiekė brandžių rezultatų: pasaulio rekordininkais tapo ieties metikė B. Zalagaitytė-Kalėdienė (1958), bėgikas V. Dudinas (3000 m kliūtinio bėgimo, 1969), šuolininkė į tolį V. Augustinavičiūtė-Bardauskienė (1978), bėgikė A. Kasteckaja-Ambrazienė (400 m barjerinio bėgimo, 1983), olimpiniu rekordininku – bėgikas A. Aleksejūnas (3000 m kliūtinio bėgimo, 1964), olimpiniu čempionu – bėgikas R. Valiulis (1980), vicečempionais – ėjikas A. Mikėnas (1956), bėgikė N. Sabaitė-Razienė (1972), olimpine bronzos medalininke – ieties metikė B. Zalagaitytė-Kalėdienė (1960), pasaulio vicečempionėmis – bėgikė A. Kasteckaja-Ambrazienė (1983) ir disko metikė G. Murašova (1983), Europos čempionais šuolininkai į aukštį K. Šapka (1971) ir į tolį V. Augustinavičiūtė-Bardauskienė (1978), vicečempione – B. Zalagaitytė-Kalėdienė (1958), bronzos medalininku – bėgikas A. Antipovas (1978).
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 10‑mečio medalis (1998), Kūno kultūros ir sporto komiteto ir Kūno kultūros ir sporto departamento medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui (1989, 1991, aukso 1999), Vilniaus miesto savivaldybės 3 laipsnio medalis Už nuopelnus Vilniaus sportui (2000).
Galerija
