Damulẽvičius Saulius (1982 09 27 Kaunas), alpinistas, keliautojas, fotografas. Pirmasis lietuvis, įkopęs į 2 aukštesnes kaip 8000 m viršūnes per vieną sezoną (2022; vienas iš 20 tai padariusių alpinistų pasaulyje).
Išsilavinimas ir veikla
2001 baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, 2004 – Stokholmo ekonomikos mokyklą (angl. Stockholm School of Economics) Rygoje (studijavo ekonomiką ir verslo administravimą), 2010 – parengiamąjį teisės magistro kursą Mykolo Romerio universitete. Nuo 2004 dirba finansų ir verslo konsultacijų srityje; 2014 dirbo Siera Leonėje.
Nuo 2015 Fujifilm X fotografas.
2016 įsteigė labdaros ir paramos fondą Atviras horizontas, kuris prisideda prie ekspedicijų į aukščiausias pasaulio viršūnes ir atokius poliarinius regionus organizavimo, alpinizmo populiarinimo ir Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje, nuo 2019 vykdo traumas tarnyboje patyrusių Lietuvos karių reintegracijos į visuomenę projektus (Ne riba, Sužeistų karių savaitė).
Sportiniai pasiekimai
Kalnais susidomėjo vaikystėje (keliavo su tėvais). 2015 įvykdė Sniegynų tigro normatyvą – įveikė visas 5 buvusios SSRS teritorijos aukščiausias (aukštesnes kaip 7000 m) viršūnes. Nuo 2016 kopia į Himalajų ir Karakorumo viršūnes; aukštuminėse ekspedicijose nenaudoja papildomo deguonies, nesinaudoja gidų ir nešikų paslaugomis. 2012–2016 Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas.
Alpinizmas
6 kartus Lietuvos alpinizmo čempionas: techninėje klasėje – 2006 (Gestola, 4859 m, Kaukazas, 4A; 4 dalyvių grupėje), kalnų žygių klasėje – 2008 (Kunlunas, 5 sudėtingumo kategorija; 9 dalyviai), aukštuminėje klasėje – 2015 (Chan Tengri, 7010 m, Pergalės viršūnė, 7439 m, Tian Šanis), 2019 (Gašerbrum-2, 8035 m, Karakorumas; kopė su latve Natalija Zenina), 2022 (K2, 8611 m, Broad Peak, 8048 m, Karakorumas; pirmasis įkopęs lietuvis), 2023 (Gašerbrum-1, 8068 m, Karakorumas; pirmasis įkopęs lietuvis), 2 kartus vicečempionas aukštuminėje klasėje – 2010 (Ismailo Samani, 7495 m, Borodkino ketera; 5 dalyviai),
Saulius Damulevičius
alpinizmovikis.lt archyvas
2012 (Muztagh Ata, 7546 m, Kunlunas, 5A, klasikiniu maršrutu; įkopė ir nusileido slidėmis; 6 dalyviai), 3 vietos laimėtojas aukštuminėje klasėje 2008 (Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė, 6130 m, Kunlunas; 9 dalyviai).
Baltijos šalių vicečempionas 2010, 3 vietos laimėtojas 2012.
Lietuvos šimtmečiui skirto žygio Pamyre metu (2018; iš kairės į dešinę): Saulius Damulevičius, Irmantas Kašalynas, Remigijus Baravykas, Laurynas Marcinkus, Juras Jorudas, Ramūnas Songaila
Alpinizmovikis.lt archyvas
Kitos įveiktos viršūnės: 2004 Monblanas (4808 m, Alpės), 2005 Matterhornas (4478 m, Alpės), 2007 Qullai Abuali ibni Sino (7134 m, Pamyras), 2010 Ismailo Samani viršūnė (7495 m, Pamyras) ir Ozodi kalnas (iki 2020 Korženevskajos, 7105 m, Pamyras), 2016 – Manaslu (8163 m, Himalajai), 2017 – Ama Dablam (6814 m, Himalajai; klasikinis maršrutas pietvakarine ketera; 3 dalyviai), 2024 – Spantik (7027 m, Karakorumas; su Šarūnu Zigmantu ir Vaidotu Rimu; pirmieji įkopę lietuviai).
2013 ir 2023 nesėkmingai bandė kopti į Nangaparbatą (8126 m, Himalajai; pirmą kartą ekspedicija buvo nutraukta dėl teroristinio išpuolio, kurio metu žuvo 11 alpinistų, tarp jų Ernestas Markšaitis, antrą kartą buvo pasiektas 7400 m aukštis), 2017 – į Makalu (8463 m, Himalajai; su Baltijos šalių alpinistų ekspedicija, pasiektas 8200 m aukštis).
Kalnų žygiai
2008 dalyvavo pirmojoje Lietuvos žygeivių ekspedicijoje į Kunluną (vadovas Šarūnas Zigmantas); kartu su kitais komandos nariais įkopė į 2 bevardes viršūnes ir suteikė joms lietuviškus pavadinimus – Senojo Vilniaus (5570 m) ir Vilniaus universiteto žygeivių klubo (6130 metrų).
2018 dalyvavo Lietuvos šimtmečiui skirtame 150 km ilgio žygyje (truko 25 d.) į Pietvakarių Pamyrą (6 sudėtingumo kategorija; 6 dalyviai, vadovas Juras Jorudas); buvo įkopta į lietuviškais vardais pavadintas Dariaus ir Girėno (5998 m), Čiurlionio (5794 m) ir Lietuvos (6080 m) viršūnes bei į aukščiausią regione Karlo Markso viršūnę (6720 m, Pamyras), pereita 10 perėjų (5 suteikti lietuviški pavadinimai – Ragučio, Baltijos, Žygeivių, Vasario 16-osios, Lietuva-100).
Ekspedicijos slidėmis
Dalyvavo žiemos žygiuose slidėmis užpoliarinėje Norvegijoje – 2012 Lyngeno Alpėse, 2015 Lopos pusiasalyje, 2016 ekspedicijoje Slidėmis per Baltijos jūrą – kirto (su Algimantu Kuru ir Vyteniu Dapkevičiumi) užšalusią Baltijos jūros Botnijos įlanką; maršrutas iš Oulu miesto Suomijoje į Luleå Švedijoje (per 9 d. nučiuožė apie 200 kilometrų).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalis Už pasižymėjimą (2022).
Geriausias metų alpinistas (2015, 2022).
