Biatlònas (lot. bis – dukart + gr. athlon – varžybos, kova), šiuolaikìnė žiemõs dvìkovė, kultivuojamas daugiausia žiemą, susideda iš slidinėjimo ir šaudymo mažo kalibro šautuvu į 5 už 50 m išdėstytus taikinius. Rengiamos šios biatlono varžybos: individualiosios (nuo 1960; vyrai įveikia 20, moterys – 15 km, šaudoma 4 šaudymo zonose – dviejose gulint, dviejose stovint; už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 baudos minutė), sprintas (nuo 1974; vyrai įveikia 10, moterys – 7,5 km, 2 šaudymo zonos, už netaiklų šūvį reikia papildomai įveikti 150 m baudos ratą), estafetė (nuo 1968; 4 × 7,5 km, 2 šaudymo zonos, 3 papildomi šoviniai kiekvienoje šaudymo padėtyje, bauda kaip sprinte), mišrioji estafetė (2 vyrai ir 2 moterys po 6 km, taisyklės kaip estafetės), persekiojimo lenktynės (nuo 1997; vyrai įveikia 12,5, moterys – 10 km, startuoja 60 geriausių sportininkų pagal sprinto rezultatus ir taisykles), masinio starto varžybos (nuo 1998; drauge startuoja 30 geriausių pasaulio sportininkų, vyrai įveikia 15, moterys 12,5 km; taisyklės kaip persekiojimo lenktynių).
Pirmosios rašytinės žinios apie biatlono užuomazgas randamos kinų, graikų, romėnų istoriniuose šaltiniuose. 1050 datuotame piešinyje ant uolos, rastame Norvegijoje, pavaizduotas medžiotojas ant slidžių su lanku ir strėle. Kaip karių patrulių slidinėjimo lenktynės su šaudymu, granatos metimu ir kita, biatlonas atsirado 20 amžiaus 2 dešimtmetyje Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, 1924, 1928, 1936 ir 1948 kareivių patrulių varžybos į olimpinių žaidynių programas įtrauktos kaip parodomosios. Šiuolaikinis biatlonas susiformavo 5 dešimtmečio pradžioje ir pradėtas plėtoti taip pat SSRS, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse. 1948–1998 vadovavo Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės ir biatlono sąjunga (pranc. Union Internationale de Pentathlon Moderne et Biathlon, UIPMB), nuo 1993 vadovauja Tarptautinė biatlono sąjunga (angl. International Biathlon Union), 2007 vienijusi 66 nacionalines federacijas. 1958 Austrijoje įvyko I pasaulio čempionatas. Biatlonas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1960 (masinio starto varžybos olimpine biatlono disciplina pripažintos 1998). Iki 1978 buvo šaudoma iš kovinių stambaus kalibro šautuvų. 1978 Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės ir biatlono sąjunga patvirtino naujas taikinių bei šautuvų taisykles ir šaudoma tik iš mažo kalibro šautuvų (į 5 už 50 m išdėstytus taikinius).
Lietuvoje 1955 per slidinėjimo čempionatą įvyko oficialios šalies patrulių (komandinės) 30 km lenktynės, jas laimėjo Vilniaus II komanda (J. Jevgrafovas, V. Tichomirovas, S. Salivonas, V. Kazlauskas; 2 h 38,25 min). 1960 įvyko II respublikinės biatlono varžybos ir I Lietuvos biatlono čempionatas; laimėjo V. Vyšniakovas (Dinamo; 20 km per 2 h 01,09 min). Lietuvos čempionais daugiausia kartų yra tapę Lechas Česnovičius (10), J. Gatovskis (8), Gintaras Jasinskas (7), Marijanas Kačanovskis (6), Bronislavas Kačanovskis (5). Nuo 1962 Lietuvos biatlonininkai dalyvavo SSRS tautų žiemos spartakiadose. Svariausių rezultatų SSRS ir tarptautinėse varžybose pasiekė: Igoris Gruzdevas (1972 SSRS jaunimo čempionatas, 15 km, 2 vieta; estafetė, 1 vieta; 1973 pasaulio jaunimo 15 km ir estafetės absoliutusis čempionas, 1974 – estafetės čempionas, 1974 SSRS tautų žiemos spartakiada, jaunimo grupė, 15 km, 1 vieta; 1976, 1977 SSRS čempionatas, estafetė, 1 vieta; pirmoji trenerė Julija Stašelienė, treneris V. Januškovskis), Algimantas Šalna (1980 SSRS profsąjungų, 1983 SSRS čempionatas, 20 km, 1 vieta, 30 km komandinės varžybos, 2 vieta; 1983, 1985 pasaulio, XIV žiemos olimpinių žaidynių, 1984 Sarajevas, Jugoslavija, estafetės 4 × 7,5 km čempionas; 1983 Lahčio (Lahti), Suomija, ir Holmenkoleno, prie Oslo, Norvegija, varžybų absoliutusis nugalėtojas; treneriai E. Magyla, Aleksandras Ščechočichinas, P. Punelis, Albertas Antanas Jakubauskas), Marijanas Kačanovskis (1976 tarptautinės varžybos Rymaržove, Rymarov, Čekoslovakija, jaunimo grupė, estafetė, 1 vieta; 1980 SSRS čempionatas, 25 km, 3 vieta, 1981 – 1 vieta), Antanas Paslauskas (1976 tarptautinės varžybos Rymaržove, 20 km, 2 vieta, estafetė, 1 vieta, 1976 SSRS čempionatas, estafetė, 2 vieta), Lechas Česnovičius (1974 SSRS čempionatas, estafetė, 2 vieta).
9 dešimtmetyje biatlonininkai buvo rengiami Ignalinos, Vilniaus Dinamo ir Žalgirio Vaikų ir jaunių sporto mokyklose, dirbo 13 etatinių trenerių. 1984 buvo 150 biatlonininkų (1 SSRS nusipelnęs, 1 SSRS tarptautinės klasės ir 21 SSRS sporto meistras). Žymiausieji treneriai (be jau paminėtų): Edvardas Rasimovičius (Ignalina), Anatolijus Maksimenka, R. Repšys, R. Puišys (Vilnius), Marijanas Kačanovskis, Marijanas Povilovskis (Vilniaus rajonas).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę biatlonininkai dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse: XVI (1992 Albervilis, Albertville, Prancūzija) dalyvavo Kazimiera Strolienė (7,5 km – 27 vieta, 15 km – 28 vieta) ir Gintaras Jasinskas (10 km – 64 vieta, 20 km – 19 vieta), XVII (1994 Lilehameris, Lillehammer, Norvegija) – Kazimiera Strolienė (7,5 km – 48 vieta; 15 km – 62 vieta) ir Gintaras Jasinskas (10 km – 55 vieta, 20 km – 58 vieta), XVIII (1998 Naganas, Japonija) – Liutauras Barila (20 km – 43 vieta, 10 km – 59 vieta ), XIX (2002 Solt Leik Sitis, Salt Lake City, Jungtinės Amerikos Valstijos) – Liutauras Barila (20 km individualiosios varžybos – 62 vieta, 10 km – 82 vieta) ir Diana Rasimovičiūtė (sprintas – 66 vieta), XX (2006 Turinas, Torino, Italija) – Karolis Zlatkauskas (sprintas – 90 vieta) ir Diana Rasimovičiūtė (sprintas – 18 vieta). 1995 įkurta Lietuvos biatlono federacija (iki 1990 biatlonas priklausė Lietuvos slidinėjimo federacijai). 2008 biatloną kultivavo – 150 sportininkų, dirbo 11 trenerių (Ignalinoje, Visagine, Vilniuje, Nemenčinėje ir Anykščiuose); vienintelė kompleksinė biatlono bazė (riedučių trasa su šaudykla) yra Ignalinoje.
Lietuvos biatlono federacijos prezidentai: V. Žakaitis (1995–1998), Kęstutis Vitkus (1998–2004), Arūnas Daugirdas (nuo 2004), generaliniai sekretoriai: Aurelijus Baronas (1995–1997), Vilius Repšys (1998–2006), Ričardas Griaznovas (nuo 2006).
Galerija
