Aviamodeliavimas

aviamodeliãvimas, techninė sporto šaka – skraidymo aparatų modelių konstravimas, gaminimas ir leidimas. Varžybose leidžiami 20 klasių (lėktuvų, hidrolėktuvų, sraigtasparnių, sklandytuvų, lėktuvų ir hidrolėktuvų kopijų) modeliai. Pagal valdymo pobūdį modeliai būna 5 kategorijų: laisvai skraidantys, po paleidimo nevaldomi (F1 kategorija); kordiniai (F2), valdomi prie modelio pritvirtintu metaliniu lynu, vadinamuoju kordu; valdomi radijo bangomis (F3); lėktuvų arba sklandytuvų kopijos (F4); modeliai su elektros varikliais (F5). Pagal variklio rūšį būna bemotoriai, su gumos varikliu, kordiniai su stūmokliniu, reaktyviniu arba elektros varikliu. Varžomasi dėl modelio išsilaikymo ore trukmės, greičio 1000 m distancijoje, laiko 10 000 m (finale – 20 000 m) distancijoje, nuotolio, akrobatinio skraidymo figūrų ir skrydžio elementų komplekso atlikimo kokybės. Dar būna oro kautynių, rekordinių skrydžių varžybos. Lėktuvų, hidrolėktuvų kopijų ir radijo bangomis valdomų modelių varžybose vertinamas mastelio išlaikymo tikslumas, modelio gamybos kokybė. Pirmosios skraidančių modelių varžybos įvyko 1905 Prancūzijoje. Jose geriausiai skraidė L. Peyrot sukurtas modelis, nuskridęs 131 m ir išsilaikęs ore 18 sekundžių. 1905 įsteigta Tarptautinė aeronautikos federacija (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI) registruoja aviacijos modelių skridimo greičio, aukščio, atstumo ir trukmės absoliučius ir atskirų modelių klasių pasaulio rekordus. Niujorke 1906 buvo organizuota skraidančių aviamodelių paroda‑konkursas, 1909 buvo surengti pirmieji aviamodeliuotojų kursai. 1910 išleista F. A. Collinso knyga Lėktuvų modelių knyga berniukams (The Boy’s Book of Model Airplanes), kurioje aprašomi skraidančių modelių gamybos būdai. 1910 Maskvoje lėktuvų modelių varžybose V. Rerbergo sukonstruotas modelis nuskrido 36 metrus 50 centimetrų. 1911 Londone (sero Ch. Wakefieldo iniciatyva) įvyko tarptautinės Wakefieldo taurės varžybos, kuriose vadinamojo anties tipo modelis su gumos varikliu išsilaikė ore 30 sekundžių. P. Benešas (Čekija) 1914 suorganizavo pirmąsias skraidančių modelių varžybas savo šalyje, išleido knygą Lėktuvų modeliai (Modely letadel). 1914 D. Stengerio (Jungtinė Karalystė) sukurtas anties tipo modelis su mechaniniu varikliu BONN‑MAYR (1 kg) išsilaikė ore 51 s ir pasiekė 52 km/h greitį. 1924 Maskvoje įvyko SSRS laisvo skridimo modelių pirmenybės, kuriose dalyvavo 126 sportininkai. Geriausi rezultatai: nuotolis – 410 m, išsilaikymas ore – 3 min ir 2 sekundės. 1925 F. B. Thomasas (Jungtinė Karalystė) pademonstravo pirmąjį kordinio modelio skridimą ratu. 1926 Varšuvoje surengtos Lenkijos skraidančių modelių varžybos, kurios iki šiol vyksta kasmet. 1927 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėta kambarinių modelių su gumos varikliais (išsilaiko ore 3–5 min) gamyba. Nuo 1928 leidžiamas žurnalas Model Airplane News. 1931 Maskvoje įsteigta Centrinė aviamodeliavimo laboratorija (CAML). 1934 firma Junior Motor Corporation (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamino vidaus degimo variklį, skirtą skraidantiems modeliams (darbinis cilindro tūris 9,72 cm³, galia 0,18 kW, kai 6000 apsisukimų per minutę). 1936 W. Retfeldas (Vokietija) pasiekė pasaulio rekordą – jo sklandytuvo modelis nuskrido 91,2 km ir išsilaikė ore 3 h ir 14 minučių. 1939 Jungtinėse Amerikos Valstijose pagaminta aparatūra modeliams valdyti radijo bangomis. 1943 Šveicarijoje pasirodė aviamodeliams skirtas vidaus degimo variklis DYNO‑1. Nuo 1948 visame pasaulyje rengiamos tarptautinės aviamodeliavimo varžybos. 1951 Jugoslavijoje įvyko kambarinių, 1958 Jungtinėje Karalystėje – laisvo skridimo, 1960 Šveicarijoje – radijo bangomis valdomų, 1983 Jungtinėse Amerikos Valstijose – radijo bangomis valdomų pilotažinių, 1984 Olandijoje – radijo bangomis valdomų sraigtasparnių ir sklandytuvų modelių pirmieji pasaulio čempionatai. Aviamodeliavime daugiausia laimėjimų pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Belgijos, Suomijos ir kitų šalių sportininkai.

LIETUVOJE aviamodeliavimą plėtojo Lietuvos aeroklubas (įkurtas 1927). 1933 03 28 Kaune užregistruotas pirmasis skridimo trukmės rekordas (L. Kinaičio modelis skrido 34 sekundes). 1934 P. Motiekaičio iniciatyva įkurtas Dariaus ir Girėno aviamodeliavimo būrelis Manaituose (Panevėžio apskr., Smilgių vlsč.). Ten 1935 įvyko pirmosios aviamodeliavimo varžybos (A. Pranskėčio plunksninis sklandytuvo modelis K‑l nuskrido 50 m ir ore išsilaikė 20 s, P. Motiekaičio inercinis sraigtasparnio modelis R‑2 pakilo į 16 m aukštį ir nuskrido 160 m). Pirmosios oficialios aviamodelių ir oro balionų varžybos įvyko 1935 Kaune (1 vietą laimėjo Nidos sklandymo mokyklos kursantų modelis, kuris per 3 skridimus ore išsilaikė 40,8 sekundės). 1938 Lietuvos tautinėje olimpiadoje Kaune aviamodeliuotojai varžėsi sklandytuvų ir motorinių modelių skridimo tolio ir trukmės rungtyse (per 42 skridimus geriausių rezultatų pasiekė V. Šakalys, V. Ožinskis ir P. Motiekaitis). 1939 Kaune įvyko I Lietuvos čempionatas (sklandytuvų modelių klasės nugalėtoju tapo V. Ožinskas, lėktuvų su gumos varikliu klasės – J. Šeštakauskas). 1939 Lietuvos rinktinė (V. Šakalys, P. Motiekaitis ir V. Statkevičius) dalyvavo Skandinavijos šalių varžybose Suomijoje, Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose Kaune Lietuvos aviamodeliuotojai užėmė 3 vietą. 1940 Kaune surengtas II Lietuvos čempionatas (38 dalyviai su 63 modeliais; ilgiausiai skraidė V. Paleckio lėktuvo modelis su benzininiu varikliu ir M. Šakalio sklandytuvo modelis) ir kambarinių modelių varžybos (37 dalyviai). Būrelių vadovai (iki 1940): V. Biberšteinas, A. Speičys, V. Šakalys ir V. Vaitkus (Kaunas), A. Beresnevičius (Biržai).

Sovietų okupacijos metais pirmasis aviamodeliavimo būrelis įsteigtas 1946 Panevėžio berniukų gimnazijoje (vadovas P. Motiekaitis). Aviamodeliavimą propagavo Vilniaus aeroklubas (įkurtas 1947). 1947 įvyko pirmosios pokario metais Lietuvos aviamodeliuotojų asmeninės varžybos (18 dalyvių; geriausią rezultatą pasiekė V. Kasperavičiaus sklandytuvo ir V. Klimovskio lėktuvo su gumos varikliu modelis), A. Pranskėtis, P. Motiekaitis ir K. Juozaitis dalyvavo SSRS pirmenybėse; A. Pranskėčio sklandytuvo modelis Aras‑10 skridimo tolio rungtyje užėmė 3 vietą (7500 m ir 22 min 27 s – pirmieji oficialūs Lietuvos rekordai).

1948 SSRS čempionate P. Motiekaičio sklandytuvo modelis Albatrosas‑13 skrido 2 h 2 min (naujas SSRS rekordas) ir nuskrido 27 km (Lietuvos rekordas). 1949 Vilniuje surengtos Lietuvos aviamodeliuotojų komandinės varžybos (37 dalyviai); laimėjo Vilniaus komanda, pasiekti nauji Lietuvos jaunių rekordai: A. Girdvainio modelis su benzininiu varikliu nuskrido 13 km, išsilaikė ore 35 min ir pakilo į 650 m aukštį, A. Kazlausko sklandytuvo modelis išsilaikė ore 33 min 25 s ir pakilo į 930 m aukštį. SSRS pirmenybėse P. Motiekaičio sraigtasparnio modelis su gumos varikliu pasiekė du SSRS rekordus, viršijančius pasaulio rekordus (2 min 7 s ir 890 m), A. Kazlausko (jaunių grupė) hidrolėktuvo modelis su gumos varikliu užėmė 1 vietą, A. Pranskėčio sklandytuvo modelis pakilo į 1096 m aukštį (šis Lietuvos rekordas nepagerintas iki šiol). Vilniaus aeroklube įkurta Aviamodeliavimo laboratorija.

1949 P. Motiekaitis Kaune pademonstravo pirmuosius kordinius modelius, 1950 Lietuvos čempionate (64 dalyviai) pasirodė pirmieji taimeriniai lėktuvų ir hidrolėktuvų modeliai su mechaniniais varikliais. SSRS jaunių varžybose V. Kučinsko kambarinis sraigtasparnio modelis viršijo SSRS rekordą (skrido 1 min 48 sekundes). 1951 Lietuvoje veikė daugiau kaip 70 aviamodeliavimo būrelių, Lietuvos varžybose dalyvavo 102 sportininkai. 1952 R. Dičiaus sraigtasparnio modelis su gumos varikliu pasiekė 2 sąjunginius jaunių rekordus – skrido 1 min 18 s ir nuskrido 201 metrą. 1953 respublikinėse kordinių modelių varžybose A. Kazlauskas pasiekė pirmąjį SSRS jaunių greičio rekordą (57 km/h), jų metu buvo pasiekti 7 Lietuvos rekordai. 1955 pradėta rengti Lietuvos aviamodeliavimo čempionatus. 1959 S. Lukšys pasiekė absoliutųjį skridimo tolio rekordą (50 kilometrų).

1961 SSRS tautų technikos sporto šakų spartakiadoje A. Baublys nugalėjo taimerinių modelių varžybose, R. Šurnos sklandytuvo modelis užėmė 2 vietą. 1963 P. Motiekaitis sraigtasparnio modeliu su gumos varikliu Libelle‑4 pasiekė skridimo trukmės (12 min 02 s) ir tolio (889 m) pasaulio rekordus, S. Narbutas – Lietuvos absoliutųjį kordinių modelių greičio rekordą (175 km/h). 1965 R. Šurna nugalėjo SSRS žiemos pirmenybėse, užėmė 3 vietą (būdamas SSRS komandos narys) pasaulio čempionate Suomijoje, A. Pranskėčio sklandytuvo modelis ir S. Petrausko oro kautynių modelis SSRS techn. sporto šakų spartakiadoje pelnė bronzos medalius. 1967 SSRS tautų vasaros spartakiadoje Kyjive E. Mykolaičio oro kautynių modelis laimėjo sidabro medalį. P. Motiekaitis pagerino pasaulio rekordus (skridimo trukmės – 21 min 42 s, tolio – 1753 m, aukščio – 246 m ir greičio 58,613 km/h).

1974 SSRS jaunių čempionate bronzos medalį laimėjo A. Bukausko taimerinis modelis (F1C), 1975 – M. Radzevičiaus. 1975 SSRS tautų technikos sporto šakų spartakiadoje Leningrade S. Nugaras pasiekė naują Lietuvos kordinių modelių greičio rekordą (225 km/h; 1977 pagerino iki 226,4 km/h). 1977 SSRS jaunių pirmenybėse V. Kučiko lėktuvo modelis su gumos varikliu (F1B) užėmė 2 vietą, SSRS oro kautynių modelių čempionate Lietuvos rinktinė (S. Snukiškis ir A. Narkevičius, V. Marinskij ir R. Paužuolis, G. Kašubą ir R. Kniepa, vadovas S. Lukšys) – 3 vietą.

1980 SSRS jaunių čempionate R. Jasmonto ir G. Bernoto ekipa su oro kautynių modeliais užėmė 1 vietą, suaugusiųjų čempionate G. Šablinsko ir R. Paužuolio ekipa – 3 vietą. Alytuje pirmą kartą įvyko aviacijos sporto klubų aviamodeliuotojų varžybos. Z. Velička pasiekė naują Lietuvos kordinių modelių greičio rekordą (238,41 km/h). 1981 G. Šablinskas ir R. Paužuolis, taip pat Lietuvos oro kautynių modelių komanda (dar G. Kašuba ir R. Kirka, R. Jasmontas ir G. Bernotas, vadovas S. Snukiškis) tapo SSRS čempionais. SSRS taurės varžybose E. Dziuričius pasiekė naują Lietuvos kambarinių modelių (salės lubų didžiausias aukštis 30 m) skridimo trukmės rekordą (20 min 05 s) ir pelnė bronzos medalį. J. Kanišauskas su RBV sklandytuvo modeliu pasiekė absoliutųjį Lietuvos skridimo trukmės rekordą (2 h 50 min). 1982 SSRS jaunimo žaidynėse R. Bražėnas (A‑l klasės sklandytuvas) ir S. Jakutis (F1A klasės sklandytuvas) laimėjo aukso, R. Jasmontas ir R. Palskys (oro kautynių modeliai) – sidabro medalius. SSRS čempionate Lietuvos oro kautynių modelių komanda (G. Šablinskas ir R. Paužuolis, R. Jasmontas ir R. Palskys, G. Kašuba ir R. Kirka) užėmė 3 vietą, 1984 Lietuvos komanda (R. Jasmontas ir S. Kren, G. Kašuba ir R. Kirka, V. Marinskij ir K. Dvarvydas, vadovas R. Paužuolis) tapo SSRS čempione. 1983 Lietuvoje veikė 240 aviamodeliuotojų būrelių, buvo daugiau kaip 5000 aviamodeliuotojų, 12 etatinių trenerių, 2 SSRS tarptautinės klasės ir 24 sporto meistrai.

J. Adamonis 1982–1984 ir 1986 tapo RBV sklandytuvų daugiakovės SSRS čempionu, 1980, 1982, 1984, 1987 nugalėjo SSRS taurės varžybose. V. Gaškauskas SSRS taurės kambarinių modelių varžybose (salės lubų didžiausias aukštis 30 m) pagerino Lietuvos skridimo trukmės rekordą iki 22 min, 1984 S. Snukiškis kordiniu modeliu pasiekė naują Lietuvos greičio rekordą (253,52 km/h). SSRS čempionate R. Indrišionio laisvai skraidantis modelis (sklandytuvas F1A) užėmė 2 vietą, SSRS jaunių pirmenybėse R. Gumbelevičiaus lėktuvo su gumos varikliu modelis – 3 vietą. 1985 R. Jasmontas (SSRS rinktinės narys) tapo Europos čempionu. 1986 SSRS tautų spartakiadoje R. Indrišionis (sklandytuvo modelis) ir A. Narkevičius (RBV sklandytuvo modelis) laimėjo bronzos, 1986 SSRS taurės varžybose J. Kanišauskas (RBV sklandytuvo modelis) – aukso, 1987 – sidabro, A. Narkevičius (pilotažinis modelis) – aukso medalį. 1986 net 6 Lietuvos aviamodeliuotojai buvo pakviesti į SSRS rinktinę. 1987 SSRS čempionate Lietuvos oro kautynių modelių rinktinė (R. Jasmontas ir S. Kren, G. Šablinskas ir G. Kašuba, A. Rastenis ir E. Rėkus) užėmė 3 vietą, SSRS jaunių varžybose V. Navelsko ir V. Tumo oro kautynių modeliai – 3 vietą, G. Kuckailio RBV daugiakovės sklandytuvo modelis – 2 vietą.

1988 SSRS čempionate R. Indrišionis (sklandytuvo modelis F1A), R. Jasmontas ir S. Kren (oro kautynių modeliai) tapo čempionais, J. Kanišauskas ir A. Narkevičius (RBV modeliai) bei G. Šablinskas ir G. Kašuba (oro kautynių modeliai) laimėjo bronzos medalius. 1989 SSRS taurės varžybose R. Indrišionis (F1A modelis) užėmė 3 vietą. 1990 S. Snukiškis pasiekė absoliutųjį Lietuvos kordinių modelių greičio rekordą (295 km/h).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies aviamodeliuotojai dalyvauja pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose. 1995 pasaulio laisvai skraidančių aviamodelių čempionate dalyvavo Lietuvos sportininkai R. Indrišionis, S. Jakutis, R. Bražėnas (F1A), S. Dolženko (F1B), R. Šeinauskas ir D. Babenskas (F1C modelių klasė). 1996 neolimpinių sporto šakų žaidynėse nugalėjo G. Šablinskas (oro kautynių modelių F2D klasė), R. Kungys (RBV sklandytuvų F3J klasė), R. Indrišionis (F1A), R. Jasmontas (F1B), D. Babenskas (F1C). 1997 pasaulio čempionate pirmą kartą dalyvavo visa Lietuvos komanda (tarp 37 komandų užėmė 17 vietą), teisėjavo V. Silickas ir A. Bukauskas. Pasaulio aviacijos sporto šakų žaidynėse D. Babensko F1C klasės taimerinis modelis laimėjo bronzos medalį. 2001 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate L. Girčys (modelių su gumos varikliu F1B klasė) užėmė 2 vietą, 2002 Europos čempionate ir pasaulio jaunių čempionate – 3 vietą. 2003 pirmą kartą Lietuvos aviamodeliavimo istorijoje iškovotas čempiono vardas – Europos oro kautynių modelių čempionate A. Rastenis pelnė aukso (aplenkė 57 sportininkus), Lietuvos komanda – bronzos medalius (tarp 20 komandų). 2005 Europos jaunių laisvai skraidančių modelių čempionate M. Bliujus užėmė 3 vietą, T. Mackus – 6 vietą, L. Girčys – 9 vietą, Lietuvos komanda (modelių su gumos varikliu FIB klasė) tapo čempione. 2006 Pasaulio taurės įvairių klasių laisvai skraidančių modelių varžybose S. Jakutis, V. Ivančikas užėmė 2 vietą, R. Mackus – 2 ir 3 vietas, Europos čempionate S. Jakutis – 4 vietą, Lietuvos komanda – 5 vietą (tarp 29 komandų) sklandytuvų modelių FIA klasės ir komandų įskaitoje. Pasaulio čempionate Lietuvos komanda (RBV modelių F3J klasė) užėmė 6 vietą (tarp 30 komandų).

Žymesnieji aviamodeliavimo būrelių vadovai: A. Arbačiauskas, Z. Augevičius, G. Bartkevičius, V. Bičiūnas, Z. Brazauskas, V. Butkin, P. Daukas, V. Dunderis, V. Gaškauskas, J. Gurevičius, V. Jukna, A. Kalganovas, V. Karmonas, A. Kolosauskas, A. Kovaliūnas, J. Krencius, S. Leminskas, V. Masėnas, I. Mikalauskas, A. Milevičius, J. Misiūnas, V. Morkus, R. Paužuolis, A. Pranskėtis, V. Raulinaitis, A. Sakalauskas, V. Silickas, V. Simonavičius, V. Soroka, J. Stankevičius, V. Steponavičius, R. Steponėnas, J. Strazdas, G. Vaitekūnas, Ž. Velička, R. Zaranka, V. Žaliukas, J. Žamoitis.

2007 Lietuvoje veikė 11 klubų, 15 sekcijų, buvo 705 modeliuotojai, 16 etatinių trenerių.

Lietuvos aviamodeliavimo vadovai: E. Kirvaitis (1972–1976), V Silickas (1976–1979), S. Lukšys (1979–1981, 1992–1993), V. Šidlauskas (1981–1985), V. Narkevičius (1985–1992), A. Bukauskas (nuo 1993). Lietuvos aviamodelių sporto federacijaja įkurta 1985. Prezidentas A. Bukauskas, viceprezidentai: R. Mackus (laisvai skraidantys modeliai), N. Žukauskas (kordiniai modeliai), J. Kanišauskas (RBV modeliai), J. Strazdas (kambariniai modeliai ir kosminis modeliavimas).

L: E. Rozenbergas Aviomodeliai Kaunas 1934; P. Motiekaitis, A. Pranskėtis Jaunasis aviamodelistas Vilnius 1957; S. Lukšys Aviamodelių sportas Lietuvoje 1935–2000 Vilnius 2000, Aviamodelių sportas Lietuvoje 1935–2005 Vilnius 2005.

Galerija