Apdovanojimai

Apdovanójimai, spòrtiniai apdovanójimai, skiriami už konkrečius rezultatus sporto varžybose (medaliai, diplomai, taurės, prizai ir kiti.; steigia ir teikia varžybų organizatoriai), už didelius sportinius laimėjimus, indėlį į kūno kultūrą ir sporto plėtotę (ordinai, vardiniai medaliai, ženklai ir kitus.; steigia ir teikia sporto organizacijos ir institucijos).

Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) apdovanojimai: Olimpinis ordinas, medaliai, diplomai, prizai; aukščiausias – Olimpinis ordinas ir olimpiniai medaliai.

Olimpiniu ordinu apdovanojami asmenys už ypač didelius nuopelnus plėtojant tarptautinį olimpinį sąjūdį. Tai – 5 susipynę olimpiniai žiedai, iš abiejų pusių sujungti laurų lapų šakelėmis ir užsibaigiantys grandinėle. Įsteigtas 1974. Lietuvoje ordinu apdovanoti Henrikas Juškevičius (SSRS Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas, 1980), Artūras Poviliūnas (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas, 1998), Janis Grinbergas ir Arvydas Sabonis (2002).
Olimpiniais medaliais apdovanojami olimpinių žaidynių (nuo 1904) varžybose 1–3 vietą užėmę sportininkai ir tokias vietas užėmusių komandų nariai. Vienoje medalių (ne mažesnio kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje – sporto šakos ir rungties vaizdas bei olimpinių žaidynių emblema. Už 1 vietą teikiami aukso (ne žemesnės kaip 925–1000 prabos sidabro, paauksuotas ne mažiau kaip 6 g aukso), už 2 vietą – sidabro, už 3 vietą – bronzos. I olimpinėse žaidynėse (1896 Atėnai) už 1 vietą buvo įteikti sidabro, už 2 vietą – bronzos medaliai. IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) lietuvių kilmės plaukikė Albina Osipavičiūtė (Albina Lucy Osipowich, Jungtinės Amerikos Valstijos) laimėjo 2 aukso medalius – 100 m laisvuoju stiliumi (1 min 11,0 s) ir estafetės 4 × 100 m rungtyse. Lietuvos sportininkai pirmuosius olimpinius medalius – sidabro – pelnė XV olimpinėse žaidynėse (1952 Helsinkis): krepšininkai Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, pirmąjį aukso – XIX olimpinėse žaidynėse (1968 Meksikas) boksininkas Danas Pozniakas. 2 aukso medaliais vienose olimpinėse žaidynėse – XXIV (1988 Seulas) – apdovanotas dviratininkas Gintautas Umaras. Po 2 aukso medalius yra laimėję: krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (XXI olimpinės žaidynės, 1976 Monrealis; XXII olimpinės žaidynės, 1980 Maskva), lengvaatletis Virgilijus Alekna (XXVII olimpinės žaidynės, 2000 Sidnėjus; XXVIII olimpinės žaidynės, 2004 Atėnai). Pirmąjį žiemos olimpinių žaidynių aukso medalį laimėjo biatlonininkas Algimantas Šalna (1984 Sarajevas), 2 medalius – aukso ir bronzos – vienose žiemos olimpinėse žaidynėse – Vida Vencienė (1988 Kalgaris).

Kūno kultūros ir sporto departamento, KKSD įsteigti svarbiausi apdovanojimai: ordinas Už nuopelnus Lietuvos sportui 1 laipsnio su grandine ir 2 laipsnio, Sporto garbės komandoro ženklas, Sporto garbės kryžius, medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui, Už sporto pergales. Dar teikiami proginiai apdovanojimai: Atminimo, Padėkos medaliai, plaketės, ir specialus apdovanojimas – Lietuvos nusipelniusio trenerio ženklas.

Ordinas Už nuopelnus Lietuvos sportui teikiamas valstybės vadovams, kūno kultūros ir sporto specialistams, kitiems Lietuvos ir užsienio asmenims už ypač didelius nuopelnus kuriant ir plėtojant Lietuvos sportą. Įsteigtas 1999.
Sporto garbės komandoro ženklu apdovanojami valstybės vadovai, kūno kultūros ir sporto specialistai, kiti Lietuvos ir užsienio asmenys asmens jubiliejų proga už ypač didelius nuopelnus Lietuvos kūno kultūrai ir sportui. Įsteigtas 2003. Apdovanota (iki 2008 01 01) 264 asmenys.
Sporto garbės kryžiumi apdovanojami kūno kultūros ir sporto specialistai, kiti Lietuvos ir užsienio piliečiai už labai didelį indėlį į kūno kultūrą ir sporto plėtotę Lietuvoje. Įsteigtas 2005. Apdovanotas (iki 2008 01 01) 141 asmuo.
Medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui teikiamas kūno kultūros ir sporto specialistams, kitiems Lietuvos ir užsienio piliečiams asmens jubiliejų proga už kūno kultūros, atskirų sporto šakų plėtotę Lietuvoje. Medaliai yra aukso, sidabro ir bronzos. Įsteigtas 1999. Apdovanoti (iki 2008 01 01) 852 asmenys.
Medaliu Už sporto pergales apdovanojami mokslininkai, treneriai, medicinos specialistai, vadybininkai, padėję sportininkams pasiekti gerų rezultatų olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos sporto varžybose. Įsteigtas 2003. Apdovanoti (iki 2008 01 01) 404 asmenys.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, LTOK įsteigti ir teikiami svarbiausi apdovanojimai: Garbės ženklas, Olimpinė žvaigždė, Charta Solemnis. Pro meritis olimpicis, LTOK prizas Šaulys, Už kilnų poelgį (su Lietuvos kilnaus sporto elgesio komitetu), medalis LTOK atkūrimo dešimtmetis. Dar teikiami proginiai apdovanojimai: medaliai, Garbės diplomai, plaketės ir kita.

Garbės ženklas, aukščiausias Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimas, teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir vyriausybės, Tarptautinio olimpinio komiteto, Nacionalinių olimpinių komitetų, asociacijų, kitų tarptautinių sporto organizacijųjų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos sporto organizacijų vadovams ir nariams, sportininkams, treneriams, kitiems asmenims, turintiems didelių nuopelnų olimpiniam sąjūdžiui. Tai – devyniakampė 88 mm skersmens žvaigždė su 2 mm kontūru, kurio centre 35 mm skersmens Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ženklas, apjuostas alyvmedžio šakelėmis, du žvaigždės kampai sujungti grandine; visos ženklo detalės – sidabrinės, žvaigždė ir grandinė – paauksuotos. Įsteigtas 1994. Apdovanoti (iki 2009 10 01) 42 asmenys.
Olimpinė žvaigždė teikiama Lietuvos ir užsienio piliečiams už didelius nuopelnus Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui. Įsteigta 2001. Ja apdovanoti (iki 2008 01 01) 306 asmenys.
ChartaSolemnis. Pro meritis olimpicis – šventinis raštas, teikiamas asmenims arba kolektyvams už nuopelnus Lietuvos olimpizmui. Įsteigta 2003. Ja apdovanotas (2008 02 01) 131 Lietuvos ir užsienio asmuo bei Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.
LTOK prizas Šaulys – speciali dovana, tai Stanislovo Kuzmos skulptūrėlė, teikiama kasmet (nuo 1994) Lietuvos sportininkui, pasiekusiam kalendoriniais metais geriausių rezultatų tarptautinėse varžybose atstovaujant Lietuvai. Įsteigtas 1994 (originalas kaip oficiali Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dovana liepos 24 įteikta Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrimo šimtmečio ir Tarptautinių sporto ir olimpinių idealų metų proga). Prizu apdovanoti: Raimundas Mažuolis (1994), Remigijus Lupeikis (1995), Arvydas Sabonis (1996), Raimondas Šiugždinis (1997), Diana Žiliūtė (1998), Edita Pučinskaitė (1999), Virgilijus Alekna (2000, 2004–2006), Rasa Polikevičiūtė (2001), Raimondas Rumšas (2002).
LTOK prizas Už kilnų poelgį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto skiriamas kasmet sportininkams, treneriams ir komandoms už kilnų poelgį sporte arba gražią sportininko, trenerio, kūno kultūros, sporto organizatoriaus karjerą. Įsteigtas 1993. Apdovanota (iki 2008 01 01) 15 asmenų.
Medalis LTOK atkūrimo dešimtmetis – proginis apdovanojimas, skirtas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 10‑mečiui paminėti ir skiriamas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo grupės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pirmųjų kadencijų Vykdomojo komiteto nariams, Lietuvos Respublikos valstybės ir vyriausybės, tarptautinio olimpinio komiteto, kitiems tarptautinių ir šalies organizacijų vadovams, nariams, sportininkams ir kitiems asmenims, labai nusipelniusiems olimpiniam sąjūdžiui.

Fizinio parengtumo ženklai.

Galerija