„Dinamo“, SSRS sporto draugijos (įkurta 1923) padalinys Lietuvoje. Vadovavo Lietuvos respublikinė taryba, įkurta 1940 09 22. Tikslas – masiškai įtraukti Vidaus reikalų liaudies komisariato (VRLK) sistemos darbuotojus, kariškius ir jų šeimų narius į sistemingas kūno kultūros, sporto pratybas ir vadovaujantis Pasiruošęs Darbui ir Gynybai (PDG) kompleksu rūpintis sporto šakų plėtote bei politinio auklėjamojo darbo stiprinimu.
SSRS okupavus Lietuvą ir uždarius nepriklausomybės metais veikusias sporto organizacijas, dalis geriausių Kauno sportininkų buvo priversti stoti į kuriamą Dinamo sporto draugiją. Suburtos krepšinio, tinklinio, futbolo ir ledo ritulio komandos. Pradėjo veikti dviračių sporto, lengvosios atletikos, šaudymo ir slidinėjimo sekcijos. 1941 01 15 įkurta Vilniaus miesto Dinamo taryba, kurią sudarė 9 kūno kultūros kolektyvai, 2 kūno kultūros ir sporto grupės. Vilniuje veikė sportinių žaidimų, lengvosios atletikos, gimnastikos, slidinėjimo, čiuožimo, šaudymo, vandens sporto šakų, dviračių sporto, automobilių ir medžiotojų sekcijos. Vidaus reikalų liaudies komisariato dalinių dislokavimo vietovėse buvo įkurtos 10 apskričių draugijos tarybos ir 11 valsčių sporto grupės. 1940–1991 daugumą Dinamo vadovybės ir narių sudarė ne lietuviai. Nacių okupacijos metais Dinamo veikla buvo nutraukta.
1944 08 23 Dinamo veikla Lietuvoje vėl atnaujinta. Iš pradžių draugijos nariai ir vadovai daugiausia buvo vidaus reikalų ir sovietinio saugumo organizacijų rusų tautybės darbuotojai, bet pamažu, neturėdami kitos išeities, su Dinamo emblema pradėjo startuoti ir buvę nepriklausomos Lietuvos sportininkai.
Dinamo sportininkas J. Pimpis, 1945 laimėjęs SSRS dviračių kroso čempionatą, buvo pirmasis lietuvis – SSRS čempionas (1946 tapo ir pirmuoju Lietuvos dviračių SSRS sporto meistru). Pirmojoje po karo Lietuvoje suburtoje krepšinio komandoje (Kauno Dinamo) žaidė ir Stepas Butautas. Pirmasis Lietuvos šaudymo SSRS sporto meistras buvo Vilniaus Dinamo šaulys A. Tomimas (1947). 1950 SSRS komandinių 100 km dviračių lenktynių čempionu tapo Dinamo rinktinės narys Kazys Paršaitis. 1947 05 16 Vilniaus Dinamo futbolo komanda (surinkusi 19 žaidėjų, prieš II pasaulinį karą žaidusių įvairiose Lietuvos komandose) startavo SSRS čempionato II grupės varžybose (komandos viršininkas ir treneris Jaroslavas Citavičius; žaidė Vytautas Saunoris, S. Ganusauskas, Dizmanas Ilgūnas, A. Stelmokas, Henrikas Jakimavičius, Bronius Galvičius ir kiti).
1946–1960 parengta 26 SSRS sporto meistrai, 1961–1964 olimpiniu ciklu – 50 SSRS sporto meistrų. 1965–1968 parengta 78 SSRS sporto meistrai ir 5 SSRS tarptautinės klasės sporto meistrai, 1969–1972 – atitinkamai 90 ir 6, 1973–1976 – 96 ir 17, 1977–1980 – 146 ir 20, 1981–1984 – 151 ir 33, 1985–1988 – 155 ir 23. Parengta ir 15 SSRS nusipelniusių sporto meistrų: Vilhelmina Bardauskienė (lengvoji atletika, 1978), Kęstutis Šapka (lengvoji atletika, 1974), Vladislovas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas, 1972), Vitalijus Trukšinas (baidarių ir kanojų irklavimas, 1978), Natalija Kalašnikova (baidarių ir kanojų irklavimas, 1979), Remigijus Valiulis (lengvoji atletika, 1980), Jonas Pinskus (akademinis irklavimas, 1981), Jonas Narmontas (irklavimas, 1981), Stasys Norušaitis (akademinis irklavimas, 1981), Algimantas Šalna (biatlonas, 1984), Gintautas Umaras (treko dviračių sportas, 1984), Jonas Romanovas (treko dviračių sportas, 1984), Romas Ubartas (lengvoji atletika, 1988), Artūras Kasputis (treko dviračių sportas, 1988), Laima Zilporytė (plento dviračių sportas, 1988). 5 treneriams suteiktas SSRS nusipelnusio trenerio vardas: Janas Gadovičius (lengvoji atletika, 1978), Rimantas Rudžionis (irklavimas, 1981), Narsutis Dumbauskas (dviračių sportas, 1984), Gintaras Kupčinskas (irklavimas, 1986), Vytautas Jaras (lengvoji atletika, 1989), 23 – LSSR nusipelniusio trenerio vardas. Žymiausieji treneriai (be SSRS nusipelniusių): Vytautas Balčiūnas (plento dviračių sportas), Č. Buinevičius (šaudymas), Vytautas Jonas Burakauskas (lengvoji atletika), Valerijus Konovalovas (plento dviračių sportas), Vaida Kubilienė (meninė gimnastika), Vytautas Narkevičius (baidarių ir kanojų irklavimas), Romanas Pšigočkis (lengvoji atletika), Mykolas Rudzinskas (baidarių ir kanojų irklavimas), Julija Stašelienė (biatlonas), A. Virbickas (plento dviračių sportas).
Dinamo buvo atvežtinė represinių Vidaus reikalų liaudies komisariato organų sporto draugija, ilgainiui ji tapo didelio meistriškumo sportininkų rengimo sporto organizacija Lietuvoje ir įnešė nemažą indėlį į Lietuvos sportininkų laimėjimus tarptautinėse varžybose.
Europos čempionatuose Lietuvos Dinamo sportininkai laimėjo 12 aukso, 11 sidabro, 2 bronzos medalius. Europos čempionais yra tapę 11 sportininkų: Marijona Batutytė (1971, tinklinis), O. Vasilecas (1970, stendinis šaudymas), Kęstutis Šapka (1971, 1974 – žiemos čempionate, lengvoji atletika), Virginija Marcinkevičiūtė (1972, 1974, stendinis šaudymas), Vilhelmina Bardauskienė (1978, lengvoji atletika), Auksė Treinytė (1982, 1983, kulkinis šaudymas), Dalia Kutkaitė (1982, meninė gimnastika), Romas Ubartas (1986, lengvoji atletika), Daina Gudzinevičiūtė (1988, stendinis šaudymas).
Pasaulio čempionatuose laimėta 21 aukso, 8 sidabro ir 10 bronzos medalių. Pasaulio čempionais yra tapę 15 Lietuvos Dinamo sportininkų: Marijona Batutytė (1970, tinklinis), Vladislovas Česiūnas (1973, 1974 – dukart, 1975, baidarių ir kanojų irklavimas), Vitalijus Trukšinas (1973, baidarių ir kanojų irklavimas), Virginija Marcinkevičiūtė (1974, stendinis šaudymas), Natalija Kalašnikova (1979, baidarių ir kanojų irklavimas), Jonas Narmontas (1981, irklavimas), Stasys Norušaitis (1981, irklavimas), Jonas Pinskus (1981, irklavimas), V. Nižegorodovas (1981, irklavimas), Auksė Treinytė (1982 – dukart, kulkinis šaudymas), Sigitas Kučinskas (1985, irklavimas), Algimantas Šalna (1983, 1985, biatlonas), Gintautas Umaras (1987 – dukart, treko dviračių sportas), Laima Zilporytė (1989, plento dviračių sportas), Daina Gudzinevičiūtė (1989, stendinis šaudymas).
Lietuvos Dinamo sportininkai – nuolatiniai olimpinių žaidynių dalyviai (5 – čempionai): XVIII olimpinėse žaidynėse (1964 Tokijas) dalyvavo 4, XX olimpinėse žaidynėse (1972 Miunchenas) – 4 (Vladislovas Česiūnas, 1 vieta, dvivietė kanoja); XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis) – 1, XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva) – 5 (Remigijus Valiulis, 1 vieta, 4 × 400 m estafetės bėgimas; Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas, 3 vieta, irklavimas), XIV žiemos olimpinėse žaidynėse (1984 Sarajevas) – 1 (Algimantas Šalna, 1 vieta, biatlonas, 4 × 7,5 km estafetė), XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas) – 11 (Gintautas Umaras, 1 vieta, 4 km individualiosios ir komandinės treko lenktynės; Artūras Kasputis, 1 vieta 4 km komandinės treko lenktynės; Romas Ubartas, 2 vieta, diskas; Laima Zilporytė, 3 vieta, plento lenktynės).
1947 Vilniuje įrengta sporto salė, 1949 08 28 atidarytas stadionas (po 1968–1969 rekonstrukcijos specializuotas lengvosios atletikos rungtims), 1955 įrengta sunkiosios atletikos salė ir lengvosios atletikos maniežas, 1963 – šaudykla, 1955 Kaune įkurtas Dinamo sporto gaminių fabrikas (vėliau pavadintas Dinamo eksperimentiniu sporto inventoriaus fabriku), 1968 Šiauliuose pastatyti elingai ir pradėtas kultivuoti irklavimas. 1969 įrengta stendinio šaudymo bazė Vilniuje. 1972 pradėjo veikti Trakų irklavimo bazė. 1975 pastatyta žaidimų salė Šiauliuose. 1976 Klaipėdos vykdomasis komitetas Dinamo draugijai perdavė plaukimo baseiną. 1977 atidaryta irklavimo bazė Vilniuje. 1978 pradėta Dinamo eksperimentinio sporto inventoriaus fabriko pastato Kaune rekonstrukcija (pritaikyta irklavimui). 1979 baigta šaudyklos statyba Kaune. 1980 pastatyta žaidimų sporto salė Panevėžyje. Veikė 2 specializuotos olimpinio rezervo ir 4 vaikų ir jaunių sporto mokyklos, dirbo 105 etatiniai treneriai. Iki 1990 apie 50 % lėšų Dinamo gaudavo iš Centro tarybos Maskvoje.
Paskutiniais veiklos metais kultivuota 12 sporto šakų: dviračių (treko ir plento) sportas, lengvoji atletika, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, plaukimas, meninė gimnastika, kulkinis ir stendinis šaudymas, šiuolaikinė penkiakovė, savigynos ir dziudo imtynės.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę vietoj Dinamo sporto draugijos 1991 įkurta (įstatai įregistruoti 1991 03 14) savarankiška (nepriklausoma nuo Maskvos) Dinamo sporto sąjunga. Nuo 1991 iki uždarymo ją finansavo Kauno sportinių gaminių fabrikas Dinamo, įkurtas1991 04 03 vietoj buvusio Dinamo eksperimentinio sporto inventoriaus fabriko. 1992 02 05 Dinamo sporto sąjunga likviduota, 1992 02 14 įsteigtas Vidaus reikalų ministerijos Fizinio parengimo ir sporto skyrius, jis perėmė visą buvusį sąjungos turtą.
Lietuvos respublikinės tarybos pirmininkai buvo tuometiniai represinių struktūrų vadovai: P. Gladkovas (1940 09–1941 01), A. Guzevičius (1941 01–06), J. Bartašiūnas (1944 08–1950 05), P. Kapralovas (1950–1952), P. Kondakovas (1952–1953), A. Raguotis (1954 04–06), A. Gailevičius (1954 06–1964 04), J. Mikalauskas (1964 04–1969 04), L. Žėčius (1969 04–1971 01), A. Liustikas (1971–1975), J. Mikalauskas (1975–1985 01), S. Lisauskas (1985 01–1989 09), M. Misiukonis (1989 09–1991 03). Praktiškai organizacijos vadovai buvo pirmininkų pavaduotojai: V. Frolovas (1941 03–06), N. Sapožnikovas (1946–1954), M. Kudriavcevas (1955–1959 04), B. Vileikis (1959 04–1964 04), Jurijus Popovas (1964 04–1991 03). Dinamo sporto sąjungai nuo įkūrimo 1991 iki likvidavimo vadovavo Rimantas Rudžionis (nuo 1992 02 14 Vidaus reikalų ministerijos Fizinio parengimo ir sporto skyriaus viršininkas).
L: Su „Dinamo“ emblema Vilnius 1977; S. Šaparnis „Dinamo“ sporto draugija Lietuvoje: Istorinė patirtis – sporto ateičiai Vilnius 1993.
