Vìlniaus miẽsto dìrbančiųjų spòrto klùbų są́junga „Žalgiris“ (1944–1950 ir 1954–1993 Lietuvõs spòrto draugìjos „Žalgiris“ Vìlniaus miẽsto tarýba, 1950–1954 Vìlniaus sritiẽs „Žalgirio“ tarýba). 1944 Lietuvos sporto draugijos Žalgiris iniciatyva įkurta šios draugijos Vilniaus miesto taryba. Veiklos sritys: masinis kūno kultūros ir sveikatingumo darbas su kūno kultūros kolektyvais ir sporto klubais, vaikų ir jaunimo sporto mokyklų kūrimas, jų darbo organizavimas, darbas su įvairių sporto šakų meistrų komandomis. 1966 buvo 114 kūno kultūros kolektyvų, turinčių apie 52 000 sportuojančiųjų, 1986 – 150 ir apie 71 000. Veikė sporto klubai: Kuro aparatūra, Plastikas, Ryšininkas, Statyba, aukštųjų mokyklų sporto klubai: Inžinerija, Mokslas (nuo 1976 Universitetas), „Šviesa“. 2011 vienijo 15 registruotų sporto klubų ir 39 neregistruotus įvairių sporto šakų kolektyvus.
1958 įkurta Vaikų ir jaunių sporto mokykla (1958–1962 direktorius A. Paulauskas), 1962 reorganizuota į Žalgirio kompleksinę vaikų ir jaunių sporto mokyklą (direktoriai: 1962–1966 Algirdas Štaras, 1967–1969 Algirdas Starkevičius, 1969–1979 Laimutė Tinterytė, 1980–1983 Zigmas Katilius, 1983–1991 B. Paukštė), 1962–1966 kultivavo 12, 1967–1985 – 14 sporto šakų. 1962 iš Spartako draugijos futbolo Vaikų ir jaunių sporto mokyklos (įkurta 1959) įkurta Žalgirio futbolo vaikų ir jaunių sporto mokykla (Vilniaus futbolo mokykla). 1967 įkurtos Žalgirio kompleksinės vaikų ir jaunių sporto mokyklos atšakos – Vilniaus Žalgirio specializuota akademinio irklavimo vaikų ir jaunių sporto mokykla (Vilniaus irklavimo sporto klubas „Žalgiris“), Vilniaus „Žalgirio“ specializuota plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, 1977 – Vilniaus Žalgirio teniso vaikų ir jaunių sporto mokykla (direktoriai: 1977–1982 V. Nemunis, 1982–1991 Rimgaudas Balaiša), 1978 – Vilniaus Žalgirio lengvosios atletikos vaikų ir jaunių sporto mokykla (1978–1992 direktorė Aldona Bušmienė, dirbo 9 treneriai). Buvo įkurtos meistrų komandos: 1961 moterų krepšinio „Kibirkštis“, 1962 futbolo „Žalgiris“ (iš Spartako, įkurta 1949) ir vyrų krepšinio „Žalgiris“, 1966 vyrų tinklinio „Kuro aparatūra“. 1962 įkurtai Vilniaus miesto Žalgirio sporto įrenginių valdybai (iki 1986 priklausė Vilniaus miesto dirbančiųjų sporto klubų sąjungai „Žalgiris“, vėliau Lietuvos sporto draugijos Žalgiris Respublikinei tarybai, veikė iki 1991; direktoriai: 1962–1967 Edvardas Pilkauskas, 1967–1975 D. Grincevičius, 1975–1976 V. Buinevičius, 1976–1991 A. Gedminas).
Sereikiškių parke priklausė Vilniaus Žalgirio teniso aikštynas (įsteigtas 1950, 1947 įrengtos 2 teniso aikštės, vėliau išsiplėtė iki 8 aikščių), Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, sunkiosios atletikos salė (pastatyta 1952), sporto salė (pastatyta 1957), Vilniaus „Žalgirio“ uždaras baseinas, atviras baseinas (įrengtas 1959, rekonstruotas 1978), Vilniaus Žalgirio irklavimo bazė, slidinėjimo bazė (įrengta 1962, rekonstruota į futbolo bazę 1978).
Nuo 1992 kasmet vykdomos žiemos ir vasaros Vilniaus miesto dirbančiųjų sporto klubų žaidynės.
Pirmininkai: 1946–1950 V. Bajeva, 1950–1954 E. Vladimirovičius, 1954–1962 A. Vaičiūnas, 1962–1966 A. Slanksnys, 1966–1972 Algirdas Štaras, nuo 1972 Romualdas Budrionis.
