Vìlniaus keliáutojų klùbas (1962–1990 Vìlniaus turìstų klùbas), Vilniaus miesto masinio, sportinio turizmo ir sveikatingumo organizacinis bei metodinis centras. Pradėjo veikti 1961 05 17 įkūrus Respublikinį turistų klubą (direktorius K. Monstvilas), kuris 1962 reorganizuotas į Vilniaus turistų klubą (direktorius A. Miežanskas). Miesto ir šalies keliautojams organizuoja keliones, ekspedicijas, žygius, varžybas, sąskrydžius, stovyklas, turiadas, konkursus, parodas ir kitus turistinius, sportinius, masinius sveikatingumo renginius. 6 dešimtmetyje aktyviai veikė automobilių ir motociklų turizmo sekcija, nuo 1964 organizavo sąskrydžius, vairavimo meistriškumo varžybas motociklininkams.
1972 Vilniaus keliautojų klubas įkūrė Turizmo fakultetą (dekanas R. Šalūga), kuris rengė visuomeninius turizmo darbuotojus – organizatorius, instruktorius, kelionių vadovus. Trimečiame mokymo cikle dalyvaudavo iki 300 klausytojų.
Vilniaus keliautojų klubas buvo masinių Snaigės (nuo 1962), Pavasario keliais (1959–1979) žygių, vandens turizmo ralių ir maratonų, slidžių turizmo ralių, gelbėjimo darbų, daugelio kitų šalies renginių iniciatorius, rengė žiemos, pavasario, vasaros turiadas. I vandens turiada vyko 1978 Karpatuose (Čeremošo upėje), 1980 – taip pat Karpatuose (Pruto upėje), 1988 – Pietų Urale. Nuo 1973 Vilniaus keliautojų klubas kasmet organizuoja kalnų turiadas Kaukaze, Pamyro Alajuje, Tian Sanyje, Pamyre, Altajuje. 2008 turiadoje Fanų kalnuose dalyvavo 206, 2010 Kaukaze ir Altajuje – 109, 2011 Gruzijoje ir Pamyre – 112, 2012 Kaukaze ir Tian Sanyje – 155 keliautojai. Klube populiariausios pėsčiųjų, kalnų, vandens, slidžių turizmo šakos.
Pagal sportinio turizmo masiškumą ir meistriškumą Vilniaus keliautojų klubas pirmauja Lietuvoje. 1970 sportinėse kelionėse dalyvavo 92 grupės. Nuo 1978 visų turizmo šakų kategorinėse sportinėse kelionėse dalyvavo po 200–300 grupių, nuo 1990 – iki 60–100 grupių.
Vilniaus keliautojų klubo komandos tapo SSRS motociklų turizmo (1971, 1974, 1975) ir pėsčiųjų turizmo (1980) čempionėmis, Lietuvos čempionėmis: pėsčiųjų turizmo – 1977, 1978, 1983, 1985, 1988, 1990, slidžių – 1970, 1977, 1978, 1980, 1981, 1983, 1988, kalnų – 1980–1988, vandens – 1968, 1969, 1974, 1984, 1990, motociklų – 1969–1975. SSRS turizmo sporto meistro vardas suteiktas 31 vilniečiui. Veikė turizmo šakų, veiklos rūšių, maršrutinė kvalifikacinė komisijos. Ilgiausiai maršrutinės kvalifikacinės komisijos pirmininku dirbo A. Lenkutis (1976–1991). Nuo 1992 keliautojus konsultuoja 33 turizmo ekspertai.
Vilniaus keliautojų klubo bibliotekoje sukaupta daugiau kaip 2300 sportinių kelionių ataskaitų. Įvairiais metais prie masinio ir sportinio turizmo plėtojimo prisidėjo Vilniaus keliautojų klubo visuomeniniai turizmo aktyvistai: A. Šalūga, R. Minikevičius, B. Vaičiulis, A. Lenkutis, V. Plikūnas, V. Navasaitis, R. Virganavičiūtė, J. Jurgelionis, A. Šarkauskas, R. Kubertavičienė, V. Ščerbavičius, G. Matuzevičius. Klubui nemažai padėjo didžiausios turizmo sekcijos ir klubai: Mokslų akademijos, Vilniaus universiteto žygeivių, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Miestų statybos ir projektavimo instituto, Mokslinių tyrimų instituto Venta ir kiti.
Iki 1991 Vilniaus keliautojų klubas priklausė ir jį finansavo Lietuvos turizmo ir ekskursijų taryba. Nuo 1991 Vilniaus keliautojų klubas yra Lietuvos keliautojų sąjungos narys.
Vilniaus keliautojų klubo direktoriai: K. Monstvilas (1961–1962), A. Miežanskas (1962–1965), G. Vilkaitis (1965–1966), A. Vaičiūnas (1966), N. Narbutaitė (1966–1970), N. Gaižauskaitė (1971–1972), A. Genutis (1973–1974), F. Klinavičius (1974–1977), A. Jucevičius (1977–1988), V. Vitkauskas (1988–1991), pirmininkas A. Jucevičius (nuo 1991).
