Akrobãtika (gr. akrobatos – vaikštantis pirštų galais; lipantis aukštyn), spòrtinė akrobãtika, gimnastikos šaka – fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu, jėga, pusiausvyros laikymu, atlikimas. Fiziniai pratimai (dar vadinami akrobatikos) yra dinaminiai (persivertimai, persiritimai, kūlvirsčiai, sukiniai) ir statiniai (stovėsenos, špagatai, tiltai, piramidės). Varžybose akrobatų pasirodymas vertinamas 10 balų sistema. Yra 5 rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų).
Akrobatikos pratimai buvo daromi 2000 metų pr. Kr. Egipte, Graikijoje. 16 a. išleista knygų apie akrobatikos pratimus, jų techniką ir naudojimą fiziniam lavinimui: Dž. Merkurialio (J. Mercuriali) Apie gimnastikos meną, A. Tukaro (Tuccaro) Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore. 19 a. reiškiasi 2 akrobatikos raidos kryptys: profesionalioji cirko (šuoliai, kūno valdymo, jėgos, pusiausvyros pratimai arenoje) ir mėgėjų sporto (sporto šakos: sportinė akrobatika, akrobatiniai šuoliai ant takelio, akrobatiniai šuoliai ant batuto). 1939 SSRS sudaryta kvalifikacinė sportinės akrobatikos programa, varžybų taisyklės, surengtos pirmosios pasaulyje varžybos – SSRS čempionatas. 1973 Maskvoje įkurta Tarptautinė sportinės akrobatikos federacija (angl. International Federation of Sports Acrobatics, IFSA), veikė iki 1999. Tais metais sportinę akrobatiką oficialiai ėmėsi kuruoti Tarptautinė gimnastikos federacija (pranc. Fédération Internationale de Gymnastique, FIG). 1974–1998 pasaulio čempionatus rengė Tarptautinė sportinės akrobatikos federacija, nuo 1999 – Tarptautinė gimnastikos federacija.
LIETUVOJE pirmosios akrobatikos sekcijos įkurtos 1946 Kaune, 1950 Vilniuje. Pirmosios oficialios varžybos įvyko 1948, 1950 Lietuvos gimnastikos čempionato metu surengtas I Lietuvos akrobatikos čempionatas (pirmieji čempionai: vyrų pora – M. Česnulevičius ir V. Volkovas, trejetas – S. Odnokozovas, J. Kazlauskas ir V. Leitonas, mišrioji pora – V. Popova ir V. Chozrajevas). 1950 Lietuvos vyrų pora M. Česnulevičius ir V . Volkovas, mišrioji pora V. Popova ir V. Chozrajevas pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate (žemesnės pakopos, daugiausia 2 atskyrio, varžybose). SSRS čempionatuose dalyvauta 1950 (užimta 13 vieta), 1951 (12 vieta), 1952 (9 vieta), 1959 (16 vieta). 1956 ir 1958 Lietuvos čempionatų nerengta, 1957 buvo žemo lygio ir čempionų bei prizininkų vardai niekam nesuteikti, 1959 čempionatas vėl įvyko (vyrų porų čempionais tapo M. Česnulevičius ir Č. Laminskas, mišriųjų porų – E. Semionova ir M. Česnulevičius). 1960–1976 sportinė akrobatika Lietuvoje nekultivuojama. 1977 Sniečkuje (nuo 1992 – Visaginas) įkurta akrobatikos sekcija, 1978 atidaryta Akrobatikos sporto mokykla (įkūrimo iniciatorė ir 1978–1994 direktorius T. Semionova, nuo 1994 direktorius S. Albridzio; treneriai: V. Artamonovas, V. Kalininas, L. Artamonova ir kiti). Kartu su Ignalinos atomine elektrine pastatyti ir sporto rūmai. Juose prieš pasaulio ir Europos čempionatus buvo rengiamos mokomosios sporto stovyklos SSRS rinktinėms (sportinės akrobatikos lyderėms pasaulyje). 1981 įkurta Lietuvos sportinės akrobatikos federacija kaip Lietuvos gimnastikos federacijos padalinys. Lietuvos akrobatai – SSRS svarbiausių varžybų prizininkai: SSRS čempionatų – mišrioji pora S. Jeriomkinas ir I. Anisimova (1983, 3 vieta žemesnės pakopos varžybose, 5 vieta absoliučiojoje įskaitoje), moterų trejetas L. ir V. Janukovič, J. Žguliova (1985, 3 vieta, treneris V. Kalininas), jaunių čempionato – mišrioji pora O. Levčuk ir V. Lukašovas (1989, 1 vieta, treneris V. Artamonovas), Taurės varžybų – moterų trejetas L. ir V. Janukovič, J. Žguliova (1984, 2 vieta, treneris V. Kalininas). 1985–1990 Europos ir pasaulio čempionatuose prizinių vietų neužimta.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos sportinės akrobatikos federacija 1992 priimta į Tarptautinę sportinės akrobatikos federacią, Lietuvos akrobatai įgijo teisę dalyvauti tarptautinėse varžybose. Pasaulio čempionatų prizininkai: mišrioji pora J. Plotnikova ir S. Jeriomkinas (1992 Renas, Rennes, Prancūzija, 3 vieta, treneris V. Artamonovas), vyrų pora I. Perechrestas ir S. Kniazevas (1992, 2 vieta, treneris V. Kalininas); pasaulio jaunimo čempionatų: vyrų poros V. Kalininas ir A. Malyševas (1995 Ryza, Riesa, Vokietija, 3 vieta; 1999 Lenkija, 2 vieta, treneris V. Kalininas, tėvas) bei D. Sazonenko ir D. Šumilo (2002, Ryza, Riesa, Vokietija, 3 vieta, treneris V. Kalininas), moterų pora E. Jakimavičiūtė ir J. Korotkova (2002, 3 vieta, trenerė L. Ranceva). Vyrų pora V. Kalininas ir A. Malyševas pasaulio čempionatuose 2 kartus užėmė 5 vietą (1998 Minskas, Baltarusija, 1999 Gentas, Gent, Belgija). Pasaulio taurės varžybų prizininkė – moterų pora T. Rešetova ir J. Rybakova (2003 Krasnodaras, Rusija, 2 vieta, treneris V. Artamonovas). Europos čempionatų prizininkai: mišrioji pora J. Plotnikova ir S. Jeriomkinas (1992 Renas, Rennes, Prancūzija, 2 vieta, treneris V. Artamonovas), vyrų poros I. Perechrestas ir S. Kniazevas (1992, 3 vieta, treneris V. Kalininas) bei V. Kalininas ir A. Malyševas (1998 Danija, 3 vieta, treneris V. Kalininas, tėvas); jaunimo čempionatų: vyrų poros V. Kalininas ir A. Malyševas (1996 Zeliona Gura, Lenkija, 1 vieta; 1999 Lenkija, 2 vieta, treneris V. Kalininas, tėvas) bei D. Sazonenko ir D. Šumilo (2003 Lenkija, 2 vieta; 2004 Ljevenas, Lievin, Prancūzija, 3 vieta, treneris V. Kalininas). Be jau išvardytų trenerių, rezultatyviai dirba treneris S. Albridzio, V. Švarakas, A. Nikitenko, A. Matyskina, choreografė L. Kekuševa.
Daugkartiniai čempionai: Lietuvos – S. Jeriomkinas 9 kartus (1982–1984, 1986, 1987, 1990, 1992, 1995, 1996), J. Perechrestas 5 kartus (1985–1987, 1990, 1992), E. Šabocka 5 kartus (1985–1989), J. Plotnikova 5 kartus (1987–1990, 1992), T. Romaniuk 5 kartus (1993–1996, 2000), M. Lukjanova 4 kartus (1993, 1995, 1996, 2000), V. Kalininas 3 kartus (1993, 1995, 1997), A. Malyševas 3 kartus (1993, 1995, 1997), I. Feklistova 3 kartus (1990, 1991, 1994), Baltijos šalių – V. Kalininas 5 kartus (1993–1996, 1999), A. Malyševas 5 kartus (1993–1996, 1999), S. Jeriomkinas 3 kartus (1994–1996), M. Lukjanova 2 kartus (1994, 1995), I. Feklistova (1995).
2009 veikė 2 akrobatikos klubai ir vienas centras – Visagino akrobatikos sporto mokykla, dirbo 15 trenerių, treniravosi apie 400 sportininkų.
Lietuvos sportinės akrobatikos federacijos prezidentai: E. Krūminis (1981–2005), D. Štraupaitė (nuo 2005), generaliniai sekretoriai: S. Zinkevičius (1981–1986), A. Marčenkovas (1986–2003), A. Prunskas (2004), A. Kolelienė (nuo 2005).
Galerija
