Tauragė̃s rajòno savivaldýbė. SPORTAS. 1922 įsteigta Sporto sąjunga (pirmininkas A. Laugalys), 1927 įkurta šachmatininkų draugija, 1930 įkurtas teniso, 1933 – Maisto sporto klubas. 4 dešimtmečio pradžioje kūrėsi futbolo klubai Makabi, 1933 aktyviai sportuoti pradėjo Šaulių sąjunga (ŠS), tada įsteigtas Šaulių sąjungai priklausantis Šaulio klubas, jis turėjo futbolo komandą. 1934 Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) sąskrydyje Kaune Tauragės futbolo komanda laimėjo 1 vietą (žaidė 17 komandų). 1936 Šaulys debiutavo Žemaitijos apygardos futbolo pirmenybėse ir užėmė 2 vietą. 1938 komanda šį rezultatą pakartojo ir 1939 rungtyniavo Lietuvos apskričių lygoje (užėmė 5 vietą). 1940 okupacinė valdžia Šaulių sąjungą uždarė, kartu likviduota ir Šaulio komanda.
1938 I moksleivių tautinėje olimpiadoje Tauragės gimnazijos berniukų komanda (Dulinskas, Gudas, Kinderis, Pavaikis) laimėjo 4 × 50 m bėgimo estafete (24,8 s). I Lietuvos tautinėje olimpiadoje Tauragės mokytojų seminarijos lengvaatletė J. Zenčikaitė šuolio į aukštį varžybose pasiekė naują Lietuvos rekordą (1,40 m) ir laimėjo aukso, disko metimo rungtyje (29,72 m) – bronzos medalį.
1938 Tauragės gimnazijos krepšinio komandos debiutavo Žemaitijos apygardos pirmenybėse, gimnazijos krepšininkai ir krepšininkės užėmė 2 vietą. 1939 Tauragei atstovavo Mokytojų seminarijos komandos (krepšininkai užėmė 2 vietą, krepšininkės – 1 vietą). 1940 Tauragės gimnazijos krepšininkai Vakarų Lietuvos (Žemaitijos) pirmenybėse buvo antri.
1941 įsteigtas Tauro sporto klubas, jo futbolo komanda 1943 Šiaulių apygardos pirmenybėse užėmė 8 vietą. Sėkmingiau rungtyniavo krepšininkai. 1942 Tauras tarpmiestinėse rungtynėse tik 11:12 pralaimėjo Šiaulių komandai, 1943 laimėjo Šiaulių apygardos pirmenybes ir dalyvavo Lietuvos krepšinio čempionate (ketvirtfinalyje Tauras–Telšių Džiugas 20:26.). 1944 apygardos pirmenybėse krepšininkai buvo antri, krepšininkės – pirmos. Tauro vyrai 1944 Kaune dalyvavo legendiniame dešimtuko turnyre (I rate pralaimėjo Kauno Grandžiai 12:41, paguodos rungtynes su Vilniaus LFLS laimėjo 19:15, Alytaus Dainavai pralaimėjo 14:17 ir užėmė 7 vietą).
1945 Tauragės futbolo komanda Tauras, kaip apskrities pirmenybių laimėtoja, pateko į Lietuvos futbolo čempionato finalinį etapą, ketvirtfinalyje pralaimėjo (0:1) Klaipėdos Sodybai ir užėmė 5–8 vietą. 1947 komanda pervadinta Žalgiriu, 1948 žalgiriečiai tapo Lietuvos vicečempionais; žaidė D. Arsenjevas, V. Bauža, A. Paulikaitis, V. Geležūnas (vėliau Lietuvos rinktinės gynėjas). K. Rugys, J. Paulauskas, P. Paulauskas, V. Petrovas, V. Kanitauskas (vėliau Lietuvos futbolo čempionatų teisėjas), S. Semionovas, J. Tampauskas, G. Miliūnas, P. Šmitas, P. Rimkus, D. Mažutis. V. Anikinas, A. Čumakovas. 1949 ir 1950 Žalgiriui buvo nesėkmingi, iš Lietuvos čempionato iškrito į zonos pirmenybes. 1957 Žalgirį pakeitė Maisto kombinato komanda (MSK), 1962 ji pavadinta Tauru, 1961–1965 žaidė Lietuvos čempionatuose (geriausiai 1961 ir 1963 – 9 vieta).
1949 kaimo jaunimo spartakiadoje šuolio į tolį čempionu tapo P. Samoška (5,67 m), 1954 ir 1955 jis laimėjo 110 m barjerinį bėgimą (18,8 ir 19,2 s), L. Pavilionis toliausiai numetė ietį (45,9 m).
1951–1956 Tauragėje veikė sporto draugija Kolūkietis, nuo 1956 – Nemunas (paeiliui vadovavo A. Čepauskas, V. Butkus, Z. Bertulis, R. Bagdonas, G. Medžikauskas, P. Karklys), ji 1987 buvo prijungta prie sporto draugijos Žalgiris (veikė iki 1990, vadovas A. Auryla). 1959 įkurta Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla.
1963 Tauragės autotransporto kontora (ATK) laimėjo Lietuvos automobilių dvikovės čempionatą, komandos narys V. Adomaitis iškovojo sidabro medalį, šaškininkas R. Kateiva tapo Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtoju.
1979 pastatytas Keramikos sveikatingumo ir sporto kompleksas, nuo 2005 Tauragės sporto centro Bastilijos kompleksas (pirmasis direktorius Z. Žiūraitis, nuo 1998 administratorė B. Jokšienė), 1986 įrengta Sungailiškių autokroso trasa (nuo 1987 vyksta Lietuvos automobilių kroso čempionatai), 1987 – Vytauto stadionas (pirmasis direktorius R. Šetkus, dabartinis G. Sakalauskas).
1986 Nemuno draugijos pirmenybėse Tauras užėmė 1 vietą ir įgijo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje. 1987 po papildomų rungtynių su Vilniaus SRT (2:2, baudiniai 5:4) tapo Lietuvos čempionu (žaidėjai: S. Beinoras, R. Bridaitis, R. Bubliauskas, S. Bubnelis, V. Jonča, V. Juodeikis, D. Kurlinkus, V. Laurinaitis, S. Lukoševičius, A. Malkevičius, R. Nausėda, ilgametis Klaipėdos Atlanto žaidėjas, R. Navikas, V. Petrauskas, S. Ramanauskas, R. Samoška, J. Šetkus, R. Vainoras, pakviestas atstovauti Vilniaus Žalgirio meistrų komandai, vėliau tapęs Lietuvos rinktinės žaidėju, V. Vaškys, S. Vikertas, vėliau pakviestas į Klaipėdos Atlantą, treneriai: J. Stasys, S. Giršovičius). Futbolo organizatorius – R. Bagdonas. Komandą rėmė Tauragės mėsos kombinatas (direktorius R. Austrevičius), Tauragės kūno kult. ir sporto komitetas (pirmininkas E. Bendikas). 1990–1993 Taurą Lietuvos čempionatuose pakeitė Elektronas, 1994–1998 vėl dalyvavo Tauras.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuo 1991 rajono sportinės veiklos pagrindinis koordinatorius yra Tauragės sporto centras, jis rūpinasi masinių sporto renginių, sporto švenčių, pirmenybių, turnyrų, sveikatingumo renginių organizavimu ir vykdymu. Tradiciniuose krepšinio Atgimimo (nuo 1988) ir Nepriklausomybės (nuo 1989) taurių turnyruose, rajono pirmenybėse rungtyniauja iki 16 komandų, trijulių (3 × 3) krepšinio turnyre (nuo 2001) – 40 ir daugiau, futbolo vasaros pirmenybėse, S. Ivanoto atminimo (nuo 1994) salės futbolo turnyre – 16 komandų. Vis didesnio susidomėjimo sulaukia rajono tinklinio pirmenybės, stalo teniso, badmintono ir kitų sporto šakų turnyrai. Nuo 2000 rengiamos automobilių slalomo varžybos Valstybės dienai paminėti, nuo 2003 – Olimpinė diena, nuo 2007 – krepšinio Žvaigždžių diena, bėgimas Lietuvos karių dienai paminėti (vietoj tradicinio kalėdinio bėgimo). 1994 krepšinio entuziastas S. Mičiulis įkūrė krepšinio klubą Bremena; klubo komanda 1997–2011 dalyvavo Lietuvos krepšinio įvairių lygų (Lietuvos krepšinio C lygos, LKCL, Lietuvos krepšinio B lygos, LKBL, Lietuvos krepšinio A lygos, LKAL, Nacionalinės krepšinio lygos, NKL) čempionatuose: 2002 tapo Lietuvos krepšinio B lygos čempione, įgijo teisę rungtyniauti Lietuvos krepšinio A lygoje, 2005–2010 rungtyniavo Nacionalinėje krepšinio lygoje. Geriausi krepšininkai: R. Jogėla, E. Žemgulis, D. Baranauskas, K. Naruševičius, P. Počiuipa, M. Kiltinavičius, A. Milaknis. 2010–2011 Regionų lygoje Tauragei atstovavo Vitlaima.
2007 įregistruota viešoji įstaiga Tauragės futbolas atgaivino futbolo komandą Tauras. 2008 Tauras laimėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos čempionatą ir įgijo teisę nuo 2009 žaisti Lietuvos futbolo federacijos A lygoje (2010 užėmė 4 vietą). 2009 Tauras dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos taurės varžybose (užėmė 2 vietą), 2009–2010 – Baltijos futbolo lygos pirmenybėse (2009 žaidė su Talino Levadija 1:0 ir 0:3, 2010 – su Rygos Skonto 2:3, 0:0), 2010 – Europos futbolo federacijų asociacijos (angl. Union of European Football Associations, UEFA) taurės turnyre (iškrito po II atrankos rato, I etape įveikė Škotijos Llaneli, 2:2 ir 3:2, II etape pralaimėjo Kipro Nikosijos FC Apoel komandai, 0:3 ir 1:3). 2010 Lietuvos moterų futbolo A lygoje debiutavo Tauragės sporto mokyklos komanda, 2011 čempionate užėmė 4 vietą.
Žymesnieji sportininkai (be paminėtų straipsnyje Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla): automobilininkai – G. Maškauskas (vyresnysis, SSRS sporto meistras, 1979 SSRS tautų spartakiados automobilių ralio varžybų 1 vietos laimėtojas, SSRS automobilių ralio čempionas), A. Mozūraitis (1988, 1991, 1996 – 2 kartus Lietuvos autokroso čempionas), V. Norkus (SSRS sporto meistras, 1989 SSRS, 1988, 1999 Baltijos, 1988, 1995 Lietuvos autokroso čempionas), Č. Padleišis (1990 Lietuvos autokroso čempionas), G. Maškauskas (jaunesnysis; 2002, 2003 Lietuvos autokroso ir ralio kroso čempionas), D. Norkus (2002 Lietuvos autokroso čempionas), boksininkai – E. Kutujevas (1994 Lietuvos čempionas), A. Vištartas (1994 Europos jaunių čempionato bronzos medalininkas, 1998, 1999 Lietuvos čempionas). T. Pakutinskas (2009, 2010 Lietuvos kikbokso čempionas), graikų-romėnų imtynininkai – G. Pozingis (1989 Lietuvos čempionas), V. Gerulaitis (5 kartus, 1987, 1988, 1991, 1992, 1994, Lietuvos čempionas), E. Jusupovas (1996 Lietuvos čempionas), V. Venckaitis (5 kartus, 2000, 2002–2004, 2008, Lietuvos čempionas, 2007 pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalininkas, XXIX olimpinių žaidynių 2008 dalyvis, 14 vieta), S. Adomaitis (2002 Europos jaunių čempionato bronzos medalininkas, 6 kartus, 2002, 2003, 2006, 2007, 2009, 2010, Lietuvos čempionas, XXVIII olimoinių žaidynių 2004 dalyvis, 16 vieta), E. Venckaitis (2002 Europos jaunių vicečempionas, 6 kartus, 2003, 2004, 2005, 2007, 2008, 2010, Lietuvos čempionas, XXX olimpinių žaidynių 2012 dalyvis, 9 vieta; pirmasis treneris J. Sabutis), jėgos sportininkai – V. Kairevičius (2004 Lietuvos veteranų štangos spaudimo absoliutus čempionas, 2008 pasaulio veteranų jėgos trikovės vicečempionas, 2009 pasaulio veteranų štangos spaudimo čempionas, pasaulio ir Europos rekordininkas, 251 kg), D. Janutis (2009 pasaulio jaunimo štangos spaudimo čempionas), A. Seperis (2009 Europos jaunimo jėgos trikovės čempionas; visų treneris V. Kairevičius), kiokušin karatė kovotoja R. Mikšytė (1996 Lietuvos čempionė), laisvųjų imtynių atstovas O. Sabutis (2009 Lietuvos čempionas), lengvaatletis A. Šlepavičius (1969 Lietuvos 800 m, 1970 – 4 × 400 m estafetės bėgimo čempionas), moterys imtynininkės – S. Gaubytė (2001 Lietuvos čempionė), E. Gotautaitė (4 kartus, 2001, 2003–2005, Lietuvos čempionė; pirmasis treneris J. Sabutis).
Aktyviausi kūno kultūros mokytojai: A. Abukauskas, R. Lazdauskas, A. Mačys, S. Plyčius, J. Stasiulis, A. Steponaitis, V. Šimanskienė, B. Zubas, I. Žebelys. 2012 rajone veikė 23 sporto klubai: automobilių sporto klubas Gralis (vadovas G. Maškauskas), atletinės gimnastikos klubas Viktorija (vadovas A. Martinkus), badmintono klubas Volanas (vadovas J. Šileris), dvikovos sporto šakų klubas SC Kova (vadovas S. Bagdonas), futbolo klubas Tauras (vadovė L. Zaleckienė), imtynių klubas Tauras (vadovas K. Šegžda), jėgos trikovės klubas Uraganas (vadovas V. Kairevičius), kiokušin karatė klubas Taurus (vadovas G. Cemnalianskis), krepšinio klubas Bremena (vadovas S. Mičiulis), Moterų sporto asociacija (vadovė V. Krūgelienė), rankinio klubas Šiltaura (vadovas M. Ivanauskas), rankos lenkimo klubas Antėjas (vadovas R. Piečia), sveikuolių klubas Harmonija (vadovas E. Valskis), šachmatų klubas Tauragis (vadovas A. Bitinas), Tauragės sporto klubas Stragutės mėsa (vadovas A. Armonas), Tauragės krepšinio klubas (vadovas G. Sakalauskas) Tauragės tinklinio sporto klubas Šilas (vadovas A. Gaudiešius), Tauragės senjorų futbolo klubas Tauras (vadovas R. Žemaitis), visureigių klubas 4 × 4 Tauragė (vadovas A. Venckus), imtynių sporto klubas Klasik (vadovas J. Sabutis), Tauragės neįgalių žmonių sporto klubas Kibirkštis (vadovas K. Petkus), Tauragės bėgimo mėgėjų klubas (vadovas Ž. Zaleckas), Tauragės aeroklubas (vadovas K. Bastakys).
2011 rajone buvo 23 stadionai, 14 sporto salių, 22 krepšinio, 8 tinklinio, 4 futbolo, 2 rankinio, 3 teniso aikštės ir 2 automobilių kroso trasos, dirbo 118 darbuotojų, iš jų 29 treneriai.
Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – Bertulis (1940–1941, 1945–1948), V. Kantauskas (1948–1951), L. Pavilionis (1951–1953, 1953–1955), Antanavičius (1953), A. Alekna (1955–1956), A. Lukoševičius (1956–1960), Z. Žiūraitis (1960–1964), K. Girdžius (1964–1973), R. Valavičius (1973–1974), J. Marcinkevičius (1974–1978), J. Stažys (1978–1980), E. Bendikas (1980–1988), J. Simonavičius (1988–1991), Sporto centro vedėjai – J. Simonavičius (1991–1995), Z. Žiūraitis (1995–2001), G. Sakalauskas (nuo 2001).
Galerija
