Šaudymas iš lanko

Šáudymas ìš lañko, sporto šaka – šaudymas į taikinius strėlėmis iš lanko. Lankai yra olimpiniai, skriemuliniai, paprastieji ir tradiciniai. Varžybos – individualiosios, komandinės ir mišriųjų porų – yra dviejų etapų: kvalifikacinės ir atkrintamosios. Kvalifikacinių varžybų pagrindiniai pratimai: lauke – FITA Round, 70 m Round ir 50 m Round; patalpose – 25 m Round ir 18 m Round; miške – Field Round; atkrintamųjų varžybų pagrindiniai pratimai: Olympic Round (70 m), Compound Match Round (50 m).

Šaudymui lauke ir patalpose naudojami taikiniai, turintys 10 spalvotų koncentrinių apskritimų, sunumeruotų nuo 1 (išorinis, didžiausias) iki 10 (vidinis, mažiausias). 10 ir 9 geltoni, 8 ir 7 raudoni, 6 ir 5 mėlyni, 4 ir 3 juodi, 2 ir 1 balti; taikiniai: 40 cm skersmens (šaudant iš 18 m nuotolio), 60 cm (iš 25 m nuotolio), 80 cm (iš 50, 40, 30 m nuotolio), 122 cm (iš 90, 70, 60, 50 m nuotolio). Daugiausia taškų skiriama pataikius į 10 (centrinį) apskritimą; pataikius į liniją, laikoma, kad pataikyta į mažesnį apskritimą.

Miške šaudoma iš 5–60 m atstumo į kalną ir į nuokalnę, įvairiomis pozicijomis (todėl lankininkas turi suvokti gravitacijos dėsnių įtaką strėlės judėjimo trajektorijai), taikiniai turi 6 apskritimus (1, 2, 3, 4, 5 ir 6) ir yra nuo 20 iki 80 cm skersmens.

Lankas buvo išrastas akmens amžiuje, vėliau paplito visame pasaulyje kaip medžioklinis ir kovinis ginklas. Pirmosios šaudymo iš lanko varžybos įvyko 15 amžiuje Šveicarijoje. 1900 per II olimpines žaidynes Paryžiuje Prancūzijos lankininkai pademonstravo parodomąjį sportinį šaudymą iš lanko. 1904 jis buvo oficialiai įtrauktas į III olimpinių žaidynių programą (dalyvavo tik Jungtinių Amerikos Valstijų komandos). IV, VII olimpinėse žaidynėse, be Jungtinių Amerikos Valstijų komandų, dalyvavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos lankininkai. Šiose ketveriose olimpinėse žaidynėse labiausiai pasižymėjo H. Van Inis (H. Van Inn, Belgija), laimėjęs 6 aukso ir 3 sidabro medalius. Po 1920 šaudymas iš lanko nebuvo olimpinė sporto šaka iki 1972. Komandinės varžybos vyksta nuo XXIV olimpinių žaidynių, 1988.

1931 įkurta Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija (pranc. Federation Internationale de Tir a l’Arc, FITA). Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1931 (iki 1953 vyko kasmet, nuo 1953 vyksta kas 2 metai), Europos – nuo 1968 (vyksta kas 2 metai).

LIETUVOJE šaudymas iš lanko pradėtas kultivuoti Šiauliuose V. Černiausko iniciatyva. 1959 jo ir Lokomotyvo draugijos Šiaulių tarybos pastangomis įkurta pirmoji šaudymas iš lanko sekcija Pedagoginiame institute, o A. Kazlausko iniciatyva – Pionierių namuose. Vėliau įkurtos sekcijos Vilniuje ir Kaune. 1959 V. Černiauskas pirmą kartą oficialiai, kaip LSSR lankininkas, dalyvavo atvirose Maskvos ir Lvivo miestų šaudymo iš lanko varžybose (tai buvo pirmos šaudymo iš lanko varžybos SSRS).

1960 Šiauliuose įvyko pirmos Lietuvos varžybos (dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių lankininkai), buvo šaudoma mediniais lankais ir medinėmis strėlėmis į apvalius taikinius (laimėtojai – D. Dildaitė ir P. Deksnys). 1961 šaudymas iš lanko tapo oficialia sporto šaka. 1961 05 30 Šiauliuose įvyko pirmosios parodomosios šaudymo iš lanko varžybos, 1961 07 02 – oficialios šaudymo iš lanko varžybos (nuo jų pradėti fiksuoti Lietuvos rekordai), 1961 09 17–18 – 1 čempionatas (pirmieji čempionai šiauliečiai L. Jankauskas ir O. Bernotaitė, komandinėje įskaitoje laimėjo Šiaulių komanda.

1962 07 21–22 Pabaltijo varžybose Taline (Estija) Lietuvos lankininkai užėmė paskutinę (3) vietą, 1963 I SSRS čempionate A. Mačiukaitė vieno pratimo varžybose – 3 vietą, keturkovėje – 4 vietą.

1965 įkurta LSSR šaudymo iš lanko federacija (vadovai: 1965–1971 V.Černiauskas, 1972–1975 R. Likša, 1976–1979 K. Markevičius, 1980–1984 B. Grušas, 1985–1992 A. Kazlauskas). 1967 Edmundas Kučinskas pirmasis Lietuvoje įvykdė SSRS sporto meistro ir tarptautinį Tarptautinė šaudymo iš lanko federacijos 1000 taškų, 1970 – 1100 taškų normatyvą. 1966 SSRS čempionate Lietuvos komanda užėmė 4 vietą (10 439 taškai). 1968 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo tarpt. varžybose su Lenkijos Sunnos komanda (Nijolė Petraitytė, Juozas Žolynas užėmė 2 vietą).

1970 į Lietuvos čempionatą buvo įtrauktas pratimas FITA-2 (geriausi lankininkai V. Dovidaitytė, Edmundas Kučinskas), nuo 1971 Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti SSRS tautų spartakiadose (1971 komandinėje įskaitoje užimta 5 vieta). 1972 įsikūrė šaudymo iš lanko sekcijos Panevėžio rajone, Kupiškyje, Veisėjuose, Gargžduose, Naujojoje Akmenėje, Gedimino Maksimavičiaus iniciatyva Klaipėdoje įrengta labai gera šaudymo iš lanko aikštė Smiltynėje, 1977 – Giruliuose. 1973 Gediminas Maksimavičius SSRS čempionato 2 × 50 m rungtyje užėmė 1 vietą, 2 × 70 m – 3 vietą, pasiekė SSRS rekordą (50 m – 321 taškas), 1976 Vladimiras Giča 2 × 30 m rungtyje buvo antras, 2 × 70 m – pirmas, 1977 2 × 70 m – pirmas, 1982 2 × 90 m – antras. 1976–1986 vyko ir Lietuvos komandiniai šaudymo iš lanko čempionatai (daugiausia kartų laimėjo Klaipėdos miesto komanda). 1983 Jūratė Šereikytė SSRS jaunimo čempionate 2 × 30 m rungtyje užėmė 1 vietą.

1986 Lietuvoje šaudymą iš lanko kultivavo 150 sportininkų, iš jų – 4 SSRS tarptautinės klasės, 60 SSRS sporto meistrų, dirbo 9 etatiniai treneriai. 1993 dar buvo surengtos žiemos pirmenybės, po jų vyko tik mėgėjiškos vietinio pobūdžio varžybos.

1998 Vilniuje, steigiamajame Vilniaus, Kauno ir Šiaulių klubų lankininkų susirinkime, atnaujinta Lietuvos lankininkų federacijos (LLF) veikla. 1999 LLF priimta į Tarptautinę šaudymo iš lanko federaciją ir Viduržemio jūros šalių šaudymo iš lanko sąjungą (angl. European and Mediterranean Archery Union, EMAU). 2000 Šiauliuose įvyko miesto šaudymo iš lanko pirmenybės, buvo surengtas ir Lietuvos čempionatas (čempionu tapo E. Butkus). Dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių lankininkų klubų sportininkai. Lietuvos šaudymo iš lanko FITA Round čempionai.

2007 Lietuvos lankininkų federacija vienijo 5 klubus: Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune (du), buvo daugiau kaip 100 lankininkų (1 didmeistris, 14 meistrų), 2010 – 7 klubus Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje, Druskininkuose, Kaune (du), buvo daugiau kaip 200 lankininkų (per 60 kandidatų į sporto meistrus, 30 sporto meistrų, 4 tarptautinės kategorijos sporto meistrai). Viduržemio jūros šalių šaudymo iš lanko sąjungos kategorijos teisėja Ringa Baltrušaitė (nuo 2009).

Lietuvos lankininkų federacijos prezidentai: Rimantas Čiupaila (1998–2002), Gediminas Maksimavičius (2002–2004), Mindaugas Baranauskas (2004–2008), V. Šigauskas (2008–2010), S. Surutkovičius (2010–2011), K. Janusas (nuo 2011), generaliniai sekretoriai: M. Balsys (1998–2000), Vladimiras Liustrickis (2000–2004), Ringa Baltrušaitė (2004–2008), M. Kiškytė (2008–2010), I. Kizeliauskaitė (2010–2011), M. Junevičius (nuo 2011).