Studentų sportas

Studeñtų spòrtas prasidėjo 1905, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo surengtos pirmosios tarptautinės studentų varžybos. 1919 įkurta Tarptautinė studentų konfederacija (angl. International Confederation of Students, ICS), 1925–1939 plėtojusi studentų sąjūdį ir rengusi sporto varžybas studentams. 1923 ICS Paryžiuje surengė pirmąsias pasaulio studentų žaidynes. 1949 įkurta Tarptautinė universitetų sporto federacija (pranc. Fédération Internationale du Sport Universitaire, FISU, 2011 vienijo 163 nares), kas 2 m. rengianti vasaros (nuo 1959) ir žiemos (nuo 1960) universiadas bei pasaulio universitetų čempionatus. 1947–1962 Tarptautinė studentų sąjunga (pranc. Union Internationale des Étudiant, UIE) rengė pasaulio studentų žaidynes. 1999 įkurta Europos universitetinio sporto asociacija (angl. European University Sports Association, EUSA), rengianti 16 sporto šakų Europos studentų čempionatus, Europos studentų žaidynes ir EUSA taurės varžybas. 1923 Tartu (Estija) įvyko I Pabaltijo studentų olimpiada (vėliau SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų žaidynės).

LIETUVOS studentų sportinio sąjūdžio pradžia laikoma 1922. Lietuvos universitete buvo įsteigta ateitininkų sporto sekcija, 1922 11 14 pasivadinusi Kauno studentų sporto klubu Achilas. Vėliau kuriami ir kiti studentų sporto klubai. 1930–1937 studentų sportui vadovavo Akademinis sporto klubas (ASK, veikė 1930–1951), 1937–1940 – Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS, veikė 1937–1940), subūrusi Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkus.

SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 Lietuvos mokslo įstaigose, aukštosiose mokyklose buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, 1947 vietoj jų – kūno kultūros ir sporto skyriai. 1948 pradėta kurti sporto klubus, bet trūko išsilavinusių specialistų, sporto bazė buvo apgailėtina, nebuvo bendros studentų sporto organizacijos. 1949 Vilniuje surengta I Lietuvos studentų spartakiada (kompleksinėje įskaitoje nugalėjo Vilniaus universiteto sportininkai). 1953 Vilniuje įvyko I Lietuvos studentų slidinėjimo pirmenybės (dalyvavo 6 aukštųjų mokyklų studentai, laimėjo Vilniaus pedagoginio instituto komanda). Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, su SSRS komandomis – tarptautinėse varžybose. SSRS studentų spartakiadose iškovoti aukštas vietas buvo sunku, nes negalėjo dalyvauti geriausi studentai sportininkai, kurie priklausė ne SSRS Burevestniko draugijos sistemos sporto draugijoms.

1959 įvyko IX Lietuvos studentų spartakiada, jos varžybose dalyvavo daugiau kaip 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti 4 Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 SSRS sporto meistrai. Komandinį prizą laimėjo Kauno politechnikos instituto sportininkai. 1959 12 prie Žalgirio Centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba (pirmininkas Paplauskas, 15 narių), 1968 vietoj jos prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos – LSSR studentų sporto taryba (pirmininkas V. Pranaitis). 1974 ši taryba buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą (pirmininkas V. Pranaitis), o 1977 vadovauti studentų sportui prie minėtos ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius (vedėjas A. Klimkevičius), šio skyriaus darbuotojai vadovavo visam aukštųjų mokyklų kūno kultūros ir sporto darbui. 1959–1985 puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvavę SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose.

1968 Vilniuje LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva įvyko I Pabaltijo studentų sporto žaidynės (jų programoje buvo 5 sporto šakos). 1982 surengtos XXX Lietuvos studentų žaidynės. Pirmą kartą studentų žaidynėse varžėsi aukštųjų mokyklų sporto klubai ir kolektyvai. Sporto klubams galėjo atstovauti tik Žalgirio draugijos, aukštųjų mokyklų kolektyvams – visų draugijų nariai. Vyko 19 sporto šakų varžybos. Jose dalyvavo 2 SSRS nusipelnę sporto meistrai, 14 SSRS tarptautinės klasės ir 219 SSRS sporto meistrų. 1984 svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės (programoje – 28 sporto šakos); Lietuvos studentai laimėjo 121 medalį ir užėmė 6 vietą.

1985 aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų, tarp jų – 1 habilituotas daktaras, 43 daktarai, 2 SSRS ir 18 LSSR nusipelniusių trenerių, 4 SSRS nusipelnę ir 49 SSRS sporto meistrai, 4 tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 33 sporto šakų sekcijos, jose treniravosi daugiau kaip 5840 studentų.

Nuo 1952 olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos – 50, universiadose – 57, SSRS čempionatuose – 156 medaliai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA, nuo 1990 prezidentas Č. Garbaliauskas, generaliniai sekretoriai – 1990 V. Verba, 1993–1999 J. Kurševičius, 1999–2003 A. Kazlauskas, 2003–2007 J. Palevičius, 2007–2011 R. Veršinskas, nuo 2011 R. Kruliauskas), vienijanti Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubus, kūno kultūros katedras ir centrus. LSSA, bendradarbiaudama su sporto šakų federacijomis, kitomis sporto organizacijomis, propaguoja kūno kultūrą, sportą tarp studentų ir dėstytojų, rengia ir koordinuoja Lietuvos studentų sporto šventes – universiadas (kas 2 m.), 25 sporto šakų čempionatus, Sportas visiems festivalius (kas 2 metus).

Įkūrus LSSA studentų sportą kurį laiką rėmė ir Žalgirio draugija. LSSA 1993 įkurtos (1998 oficialiai įregistruotos) ir sėkmingai veikiančios organizacijos – Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL), Lietuvos studentų futbolo lyga (LSFL) ir Respublikinė studentų tinklinio lyga (RSTL). Geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai svarbiausiose tarptautinėse varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose.

LSSA nuo 1991 yra Lietuvos asociacijos Sportas visiems, nuo 1993 – FISU, nuo 1999 – EUSA narė. Č. Garbaliauskas 2004–2005 ir nuo 2007 yra EUSA Vykdomojo komiteto, 2007–2011 buvo FISU Kontrolės komisijos narys.

Galerija