Gintautas Stasiulevičius

Stasiulẽvičius Gintautas (1935 11 17 Kalvarija, Marijampolės apskr. – 2022 07 08 Grinkiškis, Radviliškio rj. savivaldybė), rankininkas, ledo ritulininkas, rankinio treneris, teisėjas. Sąjunginės kategorijos teisėjas (1964), LSSR nusipelnęs treneris (1971). Dėstytojas, sporto mokslininkas. Dr. (edukologija, social. m. kand. 1983). 1962 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1962–1963 Kauno sporto komiteto instruktorius, 1963–1966 Lietuvos žemės ūkio akademijos Fizinio lavinimo katedros dėstytojas, 1966–2006 dirbo Lietuvos kūno kultūros akademijoje (iki 1996 – Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, iki 1999 – Lietuvos kūno kultūros institutas): 1966–1981 Sportinių žaidimų katedros vyriausiasis dėstytojas, 1981–1985, 1995–2005 Rankinio, futbolo ir ledo ritulio katedros vedėjas, docentas (1985), 1996–1998 prorektorius sporto reikalams. 1983 Kijevo valstybiniame kūno kultūros institute apgynė socialinių mokslų kandidato disertaciją Aukštos kvalifikacijos rankininkų žaidimo efektyvumo rodiklių kitimas skirtingų treniruotės programų poveikyje. Lietuvos rankinio taurės laimėtojas (1960), Lietuvos ledo ritulio čempionas (1963). Mokslinės-metodinės grupės, rengusios SSRS olimpinę moterų rankinio rinktinę XXI olimpinėms žaidynėms (1976 Monrealis, Montreal, Kanada), vadovas (1973–1976). Lietuvos rankinio rinktinių vyriausiasis treneris: moterų rinktinės, SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkės (1971), ir vyrų rinktinės, SSRS profsąjungų spartakiados sidabro medalininkės (1975). Kauno Atleto moterų rankinio komandos, 2 kartus Lietuvos taurės laimėtojos (1978, 1979), Lietuvos čempionės (1979), vyriausiasis treneris. Žymiausia auklėtinė – A. Česaitytė-Nenėnienė, dukart olimpinė rankinio čempionė (XXI olimpinės žaidynės, 1976 Monrealis, XXII olimpinės žaidynės, 1980 Maskva, SSRS) ir pasaulio vicečempionė (1975, 1978). Lietuvos rankinio federacijos prezidentas (1991–1995), Europos rankinio federacijos (angl. European Handball Federation, EHF) Vykdomojo komiteto narys (1991–1996). Kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės komodoro ženklas (2005), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2005). Knygos: Sportiniųžaidimų mokymas (su kitais, 1979), Aukšto meistriškumo moterų rankinio komandos treniruotė (1977), Sportiniai žaidimai (su kitais, t. 1 1978, t. 2 1979), Rankininkių rengimas ir medicininė kontrolė varžybų metu (su J. Ivaškevičiene, 1982), Rankinio vartininko treniruotė (su V. Kontvainiu, 1987), Lietuvos rankiniui 40 (1994), Lietuvos rankininkės pasaulio pirmenybėse (1994), Rankinio technikos veiksmų mokymas ir tobulinimas (su R. Mikalausku, 1997), Rankinis: Vadovėlis (su kitais, 1999), LKKA Futbolo ir rankinio katedra 1981–2001 m. (su kitais, 2001), Rankinio žaidimo mokymas (su K. Puodžiūnu, 2001), Treneris ir mokytojas Valerijus Grešnovas (su V. Kontvainiu, 2002), Lietuvos rankinio teisėjai ir žaidimo taisyklių kaita (su V. Kontvainiu, 2003), Lietuvos studentų rankinis (su Č. Garbaliausku, 2007).