Sportiniai šokiai

Spòrtiniai šõkiai, sporto šaka – meno forma, susijusi su kūno judesiais, paprastai ritmiškais muzikai. Susiklostė iš pramoginių šokių (anksčiau buvo vadinami pramoginiais šokiais; Lietuvoje iki 1989), kurių dauguma žingsnių, pozų ir figūrų buvo kanonizuota. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pradėta rengti pramoginių šokių konkursus. 20 a. didelę įtaką pramoginiams šokiams turėjo Didžiosios Britanijos, Amerikos (ypač Lotynų) tautų šokiai (paplito bliuzas, čarlstonas, amerikietiškasis svingas, lambetvokas, bugivugis, bosanova, tvistas, rokenrolas, bostonas, greitasis fokstrotas, tango, rumba, samba, ča ča, džaivas). Nuo 1920 kasmet rengiamas Blackpoolo šokių festivalis (Blackpool Dance Festival, Didžioji Britanija), vadinamas neoficialiu pasaulio sportinių šokių čempionatu. 1929 Didžiojoje Britanijoje prie Imperatoriškosios šokių mokytojų draugijos (įsteigta 1904) įkurta Tarptautinė pramoginių šokių taryba ėmėsi kurti jų bendrus standartus, taisykles ir teisėjavimo metodus. 1950 įkurta Pasaulinė šokių taryba (angl. World Dance Council Ltd, WDC, 1996–2006 World Dance & Dance Sport Council Ltd, WD&DSC, 2006 vienijo 59 pasaulio šalių šokėjus), nuo pat pradžių vienijo tik profesionalius šokėjus, populiarino pasaulyje pramoginius (balinius) šokius. 1963 WDC suvienijo visas pramoginių šokių šokėjų sąjungas ir patvirtino bendrą šokių programą visam pasauliui. WDC organizuoja profesionalų pasaulio (Lotynų Amerikos – nuo 1959, pramoginių šokių – nuo 1922, 10 šokių – nuo 1978) ir Europos čempionatus. 1957 įkurta Pasaulinė sportinių šokių federacija (angl. World Dance Sport Federation, WDSF, 1957–1990 International Council of Amateur Dancers, ICAD, 1990–2011 International DanceSport Federation, IDSF), iš pradžių vienijusi šokių mėgėjus, plėtojo pramoginius šokius (sportinius šokius), 2012 vienija 88 pasaulio šalių federacijas. WDSF vienija ir struktūrinių šokių, kur vienu metu šoka daugelio (dažniausiai 16) šokėjų komanda, šokėjus. 1997 WDSF pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. WDSF yra Tarptautinių sporto federacijų generalinės asociacijos (angl. General Association of International Sport Federations, GAISF; įkurta 1967, prezidentas H. Verbruggenas; nuo 2009 SportAccord), Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintų tarptautinių sporto federacijų asociacijos (angl. Association of IOC Recognised International Sports Federations, ARISF, įkurta 1983, prezidentas J. Fransoo), Tarptautinės pasaulio žaidynių asociacijos (angl. International World Games Association, IWGA, įkurta 1981, prezidentas R. Froehlichas) narė.

Tiek WDC, tiek WDSF turi daug bendrų narių, todėl kai kurie šokėjai dalyvauja abiejų organizacijų čempionatuose. Šios 2 organizacijos tarpusavyje konkuruoja; WDSF bando drausti teisę laisvai rinktis, kuriame čempionate dalyvauti. WDSF, gavusi unikalų statusą – Tarptautinio olimpinio komiteto pripažinimą, vienija daugiausia Europos šalis.

LIETUVOJE pramoginių (balinių) šokių porų konkursus pradėta rengti 20 a. 4 dešimtmetyje (pirmasis 1935 V. Mintaučio mokykloje Kaune). 7 dešimtmetyje pradėta steigti pramoginių šokių kolektyvus (kai kurie buvo vadinami ansambliais, klubais). Nuo 1965 Kaune J. ir Č. Norvaišų rengiamos labai populiarios Gintarinės poros sportinių šokių tarptautinės varžybos. Didelį indėlį į pramoginių šokėjų meistriškumo ugdymą įnešė J. ir Č. Norvaišos Kaune, D. K. ir V. P. Kamaičiai Vilniuje, O. S. ir R. Idzelevičiai Klaipėdoje.

1989 02 18 Vilniuje įkurta Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF), 1990 pradėta reguliariai rengti Lietuvos čempionatus. Lietuvos šokėjų poros sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos sportinių šokių federacija 1991 09 28 tapo WDSF nare. 1990 įkurta Lietuvos profesionalių sportinių šokių sąjunga (LPSŠS, prezidentas O. Gunko, tapęs Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentu), Lietuvos profesionalių sportinių šokių sąjunga buvo WPC narė ir veikė iki 2010. 1990 Vilniuje įkurta pirmoji pramoginių šokių studija – T. Petreikio šokių studija.

2012 Lietuvos sportinių šokių federacija vienija 83 šokėjų mėgėjų sporto klubus, kolektyvus, studijas, treniruotes lanko šokėjai 6 šalies miestuose, 14 rajonų centruose ir 4 kurortiniuose miesteliuose. Dirba 142 treneriai, iš jų 15 – Lietuvos nusipelnę treneriai: J. ir Č. Norvaišos (Sūkurys), O. S. ir R. Idzelevičiai, D. Bertulienė (Žuvėdra), A. ir V. Visockai (Ratuto), D. Dackevičienė, G. Januškevičius (Kaspinas), J. Aleksandravičius ir I. Griciuvienė (Vilniaus sportinių šokių klubas Dileksa), G. Gruzdeva (Vilniaus sportinių šokių klubas Iness), S. Bilevičienė (Anykščių sportinių šokių klubas Verpetas), D. K. ir V. P. Kamaičiai (Vilniaus sportinių šokių klubas Vijūnas).

Žymesnės poros: O. S. ir R. Idzelevičiai (daugkartiniai Lietuvos čempionatų prizininkai, 1976 Lotynų Amerikos šokių čempionai, 1975 II sąjunginio konkurso laureatai, 3 vieta, 1979 SSRS čempionato ir socialistinių šalių čempionato klasikinių šokių 3 vietos laimėtojai), A. Puplevičius ir A. Januškaitė (1994 Lietuvos Lotynų Amerikos ir 10 šokių čempionai, pasaulio 10 šokių čempionatas, 11 vieta), M. Germanavičius ir E. Visockaitė (1995 pasaulio jaunimo standartinių, klasikinių, šokių čempionatas, 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Ratuto; treneriai A. ir V. Visockai), A. Bižokas ir E. Daniūtė (11 kartų, 1997–2007, Lietuvos standartinių šokių čempionai, 2001 pasaulio sporto žaidynės, 3 vieta, 2005 – 1 vieta, 2000, 2002 ir 2003 Europos, 2002, 2003 ir 2005 pasaulio standartinių šokių čempionatai, 3 vieta, 2004 pasaulio, 2004, 2005, 2006, Europos vicečempionai, 2007 Europos čempionai, Sūkurys; pirmieji treneriai D. K. ir V. P. Kamaičiai, treneriai J. ir Č. Norvaišos), J. Duknauskas ir J. Liaugaudaitė (2001 pasaulio jaunių standartinių šokių čempionai, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Vilniaus sportinių šokių klubas Tornado; treneriai A. Duknauskienė, K. Andrijevskis, ir Sūkurys; treneriai J. ir Č. Norvaišos), A. Kandelis ir E. Visockaitė (daugkartiniai Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionai, 2001 ir 2002 Pasaulio Lotynų Amerikos taurės varžybos, 1 vieta, 2003 – 2 vieta, 2005 – 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Ratuto; treneriai A. ir V. Visockai), M. Kriukelis ir K. Valiūnaitė (2001 pasaulio jaunimo standartinių šokių čempionatas, 1 vieta, Pasaulio standartinių šokių taurės varžybos – 2 vieta, Europos standartinių šokių taurės varžybos – 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Kaspinas; treneriai D. Dackevičienė, G. Januškevičius), M. Kūra ir K. Kašėtaitė (daugkartiniai Lietuvos jaunių ir jaunimo Lotynų Amerikos šokių čempionai, 2001 Pasaulio jaunimo Lotynų Amerikos čempionatas, 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Žuvėdra; treneriai O. S. ir R. Idzelevičiai), V. Lacitis ir A. Griciūtė (2001 pasaulio jaunimo standartinių šokių čempionatas, 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Vilniaus sportinių šokių klubas Dileksa; treneriai I. Griciuvienė, J. Aleksandravičius), A. Greblikas ir R. Bajarūnaitė (2002 pasaulio jaunių standartinių šokių čempionatas, 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Vilniaus sportinių šokių klubas Dileksa ir Sūkurys; treneriai J. Aleksandravičius, J. ir Č. Norvaišos), D. Vėželis ir L. Chatkevičiūtė (daugkartiniai Lietuvos standartinių šokių čempionai, 2003 Pasaulio standartinių šokių taurės varžybos, 2 vieta, 2008 – 3 vieta, 2005 Europos standartinių šokių taurės varžybos, 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Sūkurys; treneriai J. ir Č. Norvaišos), O. Martyniukas ir A. Stragytė (2005 pasaulio jaunimo standartinių šokių čempionatas, 2 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Sūkurys; treneriai J. ir Č. Norvaišos), M. Vaitiekūnas ir J. Balukonytė (2005 Pasaulio neįgaliųjų taurės varžybos, 2 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Vilniaus žmonių su negalia kolektyvas, treneris A. Riekumas), M. Joneckis ir M. Mickutė (daugkartiniai Lietuvos jaunių ir jaunimo Lotynų Amerikos ir standartinių šokių čempionai, 2006 pasaulio jaunimo standartinių šokių čempionatas, 2 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Žuvėdra; treneriai O. S. ir R. Idzelevičiai), E. Račius ir J. Plikosova (daugkartiniai Lietuvos jaunių ir jaunimo standartinių šokių, Lotynų Amerikos ir 10 šokių čempionai ir prizininkai, 2006 pasaulio jaunių 10 šokių čempionai, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Žuvėdra; treneriai O. S. ir R. Idzelevičiai, D. Bertulienė), S. Skripčenko ir G. Zajauskaitė (2009 pasaulio jaunių 10 šokių čempionatas, 3 vieta, kitų tarptautinių varžybų laimėtojai ir prizininkai, Palangos moksleivių klubas; treneriai D. ir P. Sangavičiai), E. Belousovas ir A. Piazenko (2011 Lietuvos jaunių standartinių šokių, Lotynų Amerikos ir 10 šokių čempionai), J. Kazlauskas ir J. Chan (2012 pasaulio 10 šokių čempionatas, 4 vieta, Blackpoolo šokių festivalis, Lotynų Amerikos šokių, iki 21 m., 9 vieta).

Didelių laimėjimų pasiekė Lietuvos sportinių šokių šokėjai profesionalai: J. Duknauskas ir J. Lapajeva (2008 ir 2009 US Open, 3 vieta, 2008 pasaulio profesionalų Lotynų Amerikos šokių čempionatas, 12 vieta, 2009 Europos – 6 vieta, 2010 – 5 vieta, 2009 Asian Open, 8 vieta, Duch Open, 2 vieta, Blackpoolo šokių festivalis, 7 vieta, Pasaulio taurės varžybos, 4 vieta), J. Duknauskas ir A. Melnikova-Duknauskė (Pasaulio Lotynų Amerikos šokių profesionalų reitingo varžybos, 6 vieta, 2011 pasaulio profesionalų Lotynų Amerikos šokių čempionatas, 7 vieta, Europos – 4 vieta, 2011 ir 2012 Blackpoolo šokių festivalis, 7 vieta, 2011 Pasaulio taurės varžybos, 6 vieta, 2012 – 3 vieta, 2011 pasaulio profesionalų Lotynų Amerikos šokių šou čempionatas, 1 vieta), J. Kučinskas ir J. Romankova (2010 ir 2011 Europos profesionalų Lotynų Amerikos šokių šou čempionatas, 2 vieta, 2011 pasaulio – 5 vieta), A. Bižokas ir K. Demidova (atstovauja Jungtinėms Amerikos Valstijoms; pasaulio profesionalų standartinių šokių reitingo varžybos, 1 vieta, 3 kartus, 2010–2012, Blackpoolo šokių festivalio, standartinių šokių, laimėtojai, 4 kartus, 2009–2012, profesionalų standartinių šokių čempionai).

Didžiausių laimėjimų pasiekė Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos ansamblis-klubas Žuvėdra.

2012 Lietuvoje buvo 34 WDSF tarptautinės kategorijos teisėjai, teisėjavę Europos, pasaulio čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose (J. Aleksandravičius, K. Andrijevskis, J. Baltaragis, V. Bankauskas, L. Bankauskienė, K. Bernatavičius, I. Brikmanis, R. Burneikis, D. Dackevičienė, E. Daniūtė-Vasiliauskienė, A. Duknauskienė, V. Fedosovas, G. Gunko, O. Gunko, O. S. Idzelevičienė, R. Idzelevičius, G. Januškevičius, D. Kamaitienė, G. Kavaliauskas, R. Kirvelis, D. Mitkuvienė, Č. Norvaiša, J. Norvaišienė, A. Puplevičius, D. Ržeuskienė, M. Ržeuskis, P. Sangavičius, L. Šmitienė, N. Tokareva, Ž. Untulis, D. Vaikšnorienė, E. Visockaitė, V. Visockas, A. Visockienė), apie 80 Lietuvos nacionalinės (S, A, B, C) kategorijos teisėjų.

Lietuvos sportinių šokių federacija kasmet rengia Lietuvos čempionatus (nuo 1989), Birštone – seminarą treneriams-teisėjams (nuo 1990), 1996 WDSF suteikė teisę Lietuvos sportinių šokių federacijai vykdyti Europos ir pasaulio čempionatus, taurių ir reitingo varžybas (1996–2011 suorganizuota 15 tarptautinių varžybų).

2010 A. Bižoko ir J. Duknausko iniciatyva įkurta Lietuvos pramoginių šokių asociacija (LPŠA) atstovauja Lietuvai WDC kaip Lietuvos nacionalinė šokių taryba, rengia Lietuvos čempionatus, Vilniaus šokių festivalį ir Cwen Cup, Europos medalininkų taurės varžybas. Lietuvos pramoginių šokių asociacijos 8 šokėjai turi profesionalių šokėjų tarptautines licencijas, 14 teisėjų (E. Andriuškevičius, M. Budvytis, A. Buzys, V. Duknauskas, J. Duknauskas, H. Jonyla, A. Kandelis, S. Kochergis, T. Mušauskienė, A. Melnikova-Duknauskė, A. Norkūnas, R. Staponas, I. Strelnikova, R. Motiejūnas) – tarptautines kategorijų teisėjų licencijas (2012).

2011 įkurti Lietuvos sportinių šokių federacijos padaliniai: Pramoginių šokių lyga (direktorė T. Mušauskienė; rūpinasi įvairių žanrų šokių sklaida) ir Profesionalų sąjunga (direktorius V. Bankauskas; rūpinasi profesionaliais sportininkais).

Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentai: V. Kamaitis (1989–1991), T. Petreikis (1991–1993), Č. Norvaiša (1993–2001, nuo 2001 – garbės prezidentas), G. Skorupskas (nuo 2001), generalinė sekretorė – V. S. Kanišauskienė (nuo 1990).

Galerija