Sližys Balỹs (1885 11 13 Gyvatynė, Anykščių vlsč., Utenos apskr. – 1957 07 20 Bruklinas, Jungtinės Amerikos Valstijos), buriavimo sporto organizatorius. Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) politikas, savanoris, inžinierius. Pulkininkas leitenantas (1925). Dalyvavo 1905 tautiniame sąjūdyje, gruodžio 4–5 dienomis buvo Didžiojo Vilniaus Seimo narys.
1912 baigė Lvivo (tuo metu Lembergas, vok. Lemberg; ir priklausė Austrijos–Vengrijos imperijai) politechnikumą, 1915 – Irkutsko (Rusija) karo mokyklą. 1912, vos grįžęs į Lietuvą, buvo suimtas, 1 metus praleido kalėjime. I pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armiją. 1918 grįžo į Lietuvą ir tapo pirmuoju Utenos apskrities viršininku. 1919 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Inžinerijos skyriaus viršininku. 1922–1924 buvo krašto apsaugos ministras (pertvarkė Lietuvos kariuomenę moderniais pagrindais, rūpinosi Klaipėdos krašto išlaisvinimu), 1924–1926 – susisiekimo ministras (pradėjo Šventosios uosto statybą, organizavo geležinkelio Klaipėda–Šiauliai statybą). 1927–1934 tarnavo Susisiekimo ministerijoje, buvo Plentų ir vandens kelių valdybos direktoriaus padėjėjas, 1934–1939 – Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas, rūpinosi Klaipėdos uosto išplėtimu. Klaipėdos Ryto bendrovės tarybos pirmininkas (nuo 1936). Lietuvos buriuotojų sąjungos (įsteigta 1935 06 04 Klaipėdoje) pirmasis pirmininkas (iki 1939). 1938 buvo pirmosios lietuvių regatos Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Nida vadovas. Aktyviai dalyvavo Sąjungos Vilniui vaduoti veikloje, buvo Vilniaus Geležinio vilko fondo valdybos narys.
1944 pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, buvo Heidelbergo lietuvių komiteto pirmininkas. 1949 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, iki gyvenimo pabaigos gyveno Brukline (Brooklyn, Niujorko valstija), čia dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo šios bendruomenės apylinkės pirmininkas.
Vyčio Kryžiaus 2 laipsnio ordinas (1921).
