Savigynos imtynės

Savìgynos imtỹnės, sámbo (rus. samozaščita bez oružija – savigyna be ginklo), dvikovos sporto šaka, susidedanti iš 2 susijusių dalių – sportinės ir kovinės. Sportinių savigynos imtynių (rungiasi ir vyrai, ir moterys) imtis – metimai, išlaikymai, apvertimai, skausmingi veiksmai (rankų, kojų sąnarių lenkimai, sukimai, blauzdos sausgyslių, raumenų suspaudimai), kuriais varžovas priverčiamas pasiduoti. Kovinių savigynos imtynių (rungiasi vyrai) taisyklės taip pat leidžia smūgius rankomis, kojomis, smaugimo veiksmus. Visišką pergalę pasiekia sportininkas, kai metamas varžovas krinta nugara, mentėmis ant kilimo, o metantysis lieka stovėti, arba kai atlieka taisyklėse nustatytą veiksmą, dėl kurio kitas imtynininkas nebegali priešintis. Sportinių savigynos imtynių varžybų dalyvių apranga – raudona arba mėlyna striukė iš medvilninės medžiagos, juosiama tokios pat spalvos diržu, kelnaitės, minkštos odos batukai, kovinių savigynos imtynių – dar kovinės pirštinės, šalmas, blauzdų ir kitos kūno apsaugos priemonės. Savigynos imtynių kilimas – lygus, nuo 10 × 10 iki 13 × 13 m ploto, ne plonesnis kaip 5 cm paklotas. Rungtyniaujama jo apskritoje (6 arba 9 m skersmens) dalyje su 1 m pločio pakraščio juosta – pasyvumo zona. Aplink ją – ne mažesnė kaip 2 m pločio apsauginė zona. Rengiamos abiejų lyčių paauglių (11–12 m), jaunučių (13–14 m.), jaunių (15–16 m.), jaunuolių (17–18 m.), jaunimo (19–20 m.), suaugusiųjų (19 m. ir vyresnių) amžiaus grupių, veteranų (nuo 35 m.) sportinių jaunučių varžybos. Suaugusiųjų svorio kategorijos: lengviausiasis (vyrų – iki 52 kg, moterų – iki 48 kg), puslengvis (atitinkamai iki 57 kg ir 52 kg), lengvasis (iki 62 kg ir iki 56 kg), I pusvidutinis (iki 68 kg ir iki 60 kg), II pusvidutinis (iki 74 kg ir iki 64 kg), I vidutinis (iki 82 kg ir iki 68 kg), II vidutinis (iki 90 kg ir iki 72 kg), pussunkis (iki 100 kg ir iki 80 kg), sunkusis (per 100 kg ir per 80 kg). Kovinių savigynos imtynių svorio kategorijos tokios pat kaip ir sportinių savigynos imtynių vyrų. Suaugusiųjų ir jaunimo grupių (vyrų ir moterų) savigynos imtynių varžybos gali būti rengiamos ir absoliučiojo čempiono vardui laimėti; tada sportininkai į svorio kategorijas neskirstomi, nustatomas tik minimalus dalyvių svoris. Suaugusiųjų ir jaunimo grupių vyrų imties trukmė – 5 min., moterų – 4 min.

1966 Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale des Luttes Associées, FILA, įkurta 1912) pripažino savigynos imtynes viena imtynių (greta graikų-romėnų ir laisvųjų) rūšimi. 1972 Rygoje įvyko pirmasis (atviras) Europos vyrų savigynos imtynių čempionatas; čempionais tapo 8 SSRS atstovavę (daugiausia; V. Kiulenenas, iki 58 kg; A. Chošas, iki 62 kg; K. Gerasimovas, iki 66 kg; V. Nevzorovas, iki 70 kg; A. Fiodorovas, iki 75 kg, Česlovas Jezerskas, iki 80 kg; S. Novikovas, iki 100 kg; V. Kuznecovas, per 100 kg) ir 2 Japonijos (N. Nisinakis, iki 86 kg; N. Sato, iki 93 kg) imtynininkai. 1973 Teherane (Iranas) įvyko I pasaulio vyrų savigynos imtynių čempionatas; daugiausia aukso medalių vėl laimėjo SSRS (tarp jų Česlovas Jezerskas, iki 82 kg), taip pat Mongolijos imtynininkai. 1981 Madride (Ispanija) surengtas I pasaulio moterų čempionatas. 1984 įsteigta Tarptautinė sambo mėgėjų federacija (angl. Federation Internationale Amateur de Sambo, FIAS; prezidentas F. Komptė, Compte Ispanija, 1993–2006 generalinis sekretorius, nuo 2007 garbės generalinis sekretorius Pranciškus Eigminas), 1991 – Europos sambo federacija (angl. European Sambo Federation, ESF; prezidentas M. Loi, Italija, 1991–1992 viceprezidentas, 1992–1994 viceprezidentas ir generalinis sekretorius, 1994–2004 generalinis sekretorius Pranciškus Eigminas); nuo 1992 ji kasmet rengia Europos vyrų (iki tol rengė Tarptautinė sambo mėgėjų federacija) ir moterų savigynos imtynių čempionatus. 2007 pasaulio savigynos imtynių čempionate pirmą kartą kartu vyko ir sportinių, ir kovinių savigynos imtynių varžybos.

LIETUVOJE pirmą savigynos imtynių grupę Vilniuje subūrė ir treniravo Dinamo draugijos Respublikinės tarybos darbuotojas V. Michailikas. Jis su bendradarbe V. Gusakova (vėliau teisėja, 8 kartus SSRS savigynos imtynių čempionatų vyriausioji sekretorė) 1949 surengė Lietuvoje pirmą instruktorių-trenerių seminarą. 1951 surengtos Vilniaus kolektyvų savigynos imtynių varžybos, 1952 – Dinamo draugijos Lietuvos pirmenybės (Vilniaus komanda, 1 vieta). 1954 įvyko I Lietuvos savigynos imtynių čempionatas; čempionais tapo: I. Žitkovas (iki 56 kg), E. Zacharkinas (iki 60 kg), B. Smolenskis (iki 64 kg), V. Petrovas (iki 68 kg), P. Venckus (iki 72 kg), G. Dambrauskas (iki 77 kg), A. Romanovas (iki 85 kg), E. Kažoksas (daugiau kaip 85 kg).

1955 įkurta savigynos imtynių sekcija Vilniaus universitete (vadovas ir treneris V. Kravčenka, nuo 1957 Pranciškus Eigminas), 1959 įkurtas Lietuvos imtynių federacijos savigynos imtynių komitetas (pirmininkas V. Gusakova), 1967 įkurta Lietuvos savigynos imtynių federacija (1972–1978 Lietuvos savigynos imtynių ir dziudo federacija, 1978–1980 Lietuvos dziudo federacija, joje buvo savigynos imtynių komitetas; pirmininkas Pranciškus Eigminas). Savigynos imtynių vis populiarėjo, pasiekta gerų rezultatų SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose. 1974 savigynos imtynes kultivavo daugiau kaip 1000 sportininkų, dirbo 33 treneriai. 1975 SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos komanda užėmė 3 vietą. Savigynos imtynių grupių turėjo Dinamo, Žalgirio, Nemuno (centras Lietuvos žemės ūkio akademija), Darbo rezervų, Lokomotyvo sporto draugijos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestai, 17 rajonų. 1973 pradėtuose rengti Lietuvos savigynos imtynių taurės turnyruose iš 10 pirmųjų 8 kartus laimėjo Kauno Dinamo komanda. Iki 1975 parengti 58 SSRS sporto meistrai (pirmuoju 1956 tapo J. Kumpinas; treneriai V. Michailikas, Vilniaus Dinamo). Nuo 1961 kasmet rengtuose Pabaltijo (Estija, Latvija, Lietuva) ir Baltarusijos (nuo 1968 ir Leningrado) savigynos imtynių turnyruose 3 kartus (1967, 1969, 1971) čempionu tapo Jurijus Kuricinas, po 2 kartus Viktoras Kairys (1968, 1970), Česlovas Jezerskas (1969–1970), Algirdas Žulonas (1972, 1975), Sigitas Lukavičius (1974–1975). Didžiausių laimėjimų pasiekė: Viktoras Kairys (treneris Pranciškus Eigminas) 1967–1968 tapo SSRS jaunimo čempionu, 1968 – SSRS čempionato, 1971 – SSRS tautų spartakiados bronzos medalininku, Česlovas Jezerskas (treneris Jurijus Kuricinas) 1972, 1975 tapo SSRS, 1972 – Europos, 1973–1975 – pasaulio čempionu, 1975 SSRS tautų spartakiadoje pelnė aukso medalį, Jurijus Kuricinas (pirmasis treneris N. Bolšakovas) 1973–1974 tapo SSRS čempionu, 1974 – pasaulio vicečempionu, Antanas Songaila 1975 tapo SSRS vicečempionu, 1976 – Europos čempionu ir laimėjo SSRS taurę, Algirdas Žulonas 1975 tapo SSRS, 1976 – Europos vicečempionu, 1975 – SSRS tautų spartakiados sidabro medalininku, Eduardas Techovas 1975 tapo SSRS vicečempionu ir SSRS tautų spartakiados sidabro medalininku (visų treneris Jurijus Kuricinas), Eduardas Rudas (treneris Eduardas Techovas) 1976 tapo SSRS čempionu, Feliksas Jankauskas (treneriai Algirdas Žulonas, Jurijus Kuricinas) 1980 tapo SSRS čempionu, 1981, 1983 – vicečempionu, 1983 laimėjo Pasaulio taurę, Ričardas Rocevičius (treneris Mindaugas Raila) 1984 tapo pasaulio jaunimo čempionu, 1986 – SSRS tautų spartakiados aukso medalininku, 1987, 1989 laimėjo Pasaulio taurę, Algimantas Grybauskas (treneris Dimitrijus Čelpanovas) 1988 tapo SSRS absoliučiuoju vicečempionu.

1989 surengtas I Lietuvos moterų savigynos imtynių čempionatas, pirmosiomis čempionėmis tapo S. Vaižmužytė (iki 48 kg), A. Geidarova (iki 56 kg), I. Voginaitė (iki 60 kg), D. Rimšaitė (iki 64 kg), L. Medvedevą (iki 68 kg), I. Bartoševič (iki 72 kg), A. Motiejauskaitė (iki 80 kg), R. Kisnieriūtė (daugiau kaip 80 kg).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos savigynos imtynių federacija (nuo 2008 Lietuvos sambo federacija, LSF) 1991 priimta į Tarptautinę sambo mėgėjų federaciją ir Europos sambo federaciją. Didžiausių laimėjimų pasiekė: Feliksas Jankauskas ir Marijonas Subočius (treneris Eduardas Rudas) 1991 tapo Europos čempionais, Algimantas Grybauskas 1991 – Europos vicečempionu, 1992 – Europos čempionu ir pasaulio vicečempionu, 1993 laimėjo Pasaulio taurę, 1994 – pasaulio čempionato bronzos medalį, G. Grybauskas (treneris Dimitrijus Čelpanovas) 1992–1993 tapo Europos vicečempionu, Algis Mečkovskis (pirmasis treneris Jurijus Kuricinas) 1992–1993 – Europos vicečempionu, 1994 čempionato bronzos medalininku, Eduardas Rudas (treneris Eduardas Techovas) 1992–1993 – Europos čempionatų, 1993 – pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynių bronzos medalininku, Ričardas Rocevičius (treneris Mindaugas Raila) 1991, 1994 – Europos čempionu, 1992–1993 Europos, 1992, 1994 pasaulio čempionatų bronzos medalininku, Ramūnas Matulis (treneris Eduardas Rudas) 1992 – Europos vicečempionu, 1993 – Europos čempionato bronzos medalininku, Vilma Kaušaitė (treneris Nikolajus Kurušinas) 1993 – Europos, 1994 – Europos ir pasaulio čempionatų bronzos medalininke, Vytautas Gušauskas (treneris Virginijus Gečas, Vytautas Margelis, Eduardas Rudas) 1993 – pasaulio, 1991, 1996 – Europos vicečempionu, 1994, 1997 Europos čempionatų bronzos medalininku, Ingrida Jonavičiūtė (Šimkuvienė; treneris Eimantas Juozapaitis) 1994–1995, 1997 – Europos čempionatų bronzos medalininke, I. Bogačiova (treneris Mindaugas Raila) 1996 – pasaulio, 1998 – Europos vicečempione, 1995, 1997–1998 pasaulio, 1994–1997 Europos čempionatų bronzos medalininke, Robertas Rimas (treneris Petras Vinciūnas) 1998 – pasaulio vicečempionu, 1999 – Europos čempionato bronzos medalininku, Laura Ručinskaitė (trenerė Diana Arlauskaitė) 1998 – pasaulio jaunimo čempione, 1999 ir 2002 – Europos čempionatų bronzos medalininke, Gražina Levanaitė (treneris Sigitas Lukavičius) 2000 – Europos vicečempione ir pasaulio čempionato bronzos medalininke, Ieva Klimašauskienė (treneris Vidas Klimašauskas) 1998, 2004 – Europos vicečempione, 2004 – pasaulio čempione, 2007 – vicečempione, 2006 – pasaulio čempionato bronzos medalininke, Sergejus Grečicha (treneris Eduardas Rudas) 2004 – Europos kovinių savigynos imtynių vicečempionu, 2007, 2009 – pasaulio kovinių savigynos imtynių čempionu, 2010 – vicečempionu, 2010 pasaulio dvikovos sporto šakų žaidynių bronzos medalio laimėtoju, Artemijus Sitenkovas 2004, 2009 – Europos, 2009 – pasaulio kovinių savigynos imtynių vicečempionu, Viktoras Tomaševičius (abiejų treneris Stasys Bazys) 2009 – Europos vicečempionu, 2010 – pasaulio kovinių savigynos imtynių vicečempionu, 2010 – Europos, 2011 – pasaulio čempionatų bronzos medalininku, Santa Pakenytė 2008, 2011 – pasaulio, 2010 – Europos čempionato bronzos medalininke, T. Rimkevičius (abiejų treneris Stanislovas Kulikauskas) 2009 – pasaulio ir Europos kovinių savigynos imtynių čempionatų, 2010 Pasaulio dvikovos sporto žaidynių bronzos medalio laimėtoju.

2004 įvyko I Lietuvos kovinių savigynos imtynių čempionatas, pirmieji čempionai: Ramūnas Budreckis (iki 52 kg), Donatas Karlonas (iki 57 kg), Artemijus Sitenkovas (iki 62 kg), Sergejus Grečicha (iki 68 kg), Mindaugas Laurinaitis (iki 74 kg), I. Vaičiulis (iki 82 kg), Valdas Čeponis (iki 90 kg), R. Kudzmanas (iki 100 kg), Vladas Šakalys (daugiau kaip 100 kg). Lietuvos kovinių savigynos imtynių atletų komanda 2004 Europos čempionate užėmė 3 vietą, 2009 – 2 vietą, 2008 ir 2009 pasaulio čempionatuose – 3 vietą.

Žymesnieji treneriai (be jau minėtų): R. Balta, A. Bubnelis, G. Čečienė, Albinas Eigminas, I. Gasperavičienė, T. Giorgobianis, A. Jefišovas, B. Juozaitis, V. Kočetovas, E. Kriškoviecas, A. Kuprevičius, R. Lenartavičius, Algis Mečkovskis, S. Mušauskas, V. Paukštis, Dmitrijus Rozumas, A. Sakas, E. Simonaitis, E. Štarevičius, J. Tilvikas, A. Valionis, E. Vedlūga, Z. Vencevičius, S. Vetrova.

Tarptautinės kategorijos teisėjai: Diana Arlauskaitė, A. Bajoras, V. Baranauskas, Dimitrijus Čelpanovas, A. Eigminas, Pranciškus Eigminas, V. Fominas, Vytautas Gušauskas, Feliksas Jankauskas, A. Jefišovas, R. Kliučinskas, E. Kriškoviecas, Nikolajus Kurušinas, Sigitas Lukavičius, Vytautas Margelis, Algis Mečkovskis, J. Petrovas, Mindaugas Raila, Eduardas Rudas, G. Snudaitis, S. Tamamianas, J. Tilvikas, V. Valaikis, J. Valiūnas.

Nuo 2007 Lietuvoje vyksta tarptautiniai Pranciškaus Eigmino atminimo jaunių savigynos imtynių turnyrai.

2012 Lietuvoje buvo 1300 savigynos imtynių sportininkų, juos 28 sporto klubuose ir centruose ugdė 32 treneriai.

Lietuvos savigynos imtynių federacijos (LSIF, LSF) prezidentai: Pranciškus Eigminas (1967–2006), L. Obcarskas (laikinasis, 2006–07), Eduardas Rudas (nuo 2007), generaliniai sekretoriai: Leonardas Aleksiejūnas (1967–1978), E. Ramanauskas (1978–1980), A. Bajoras (1980–1989), Viktoras Kairys (1989–1991), J. Valiūnas (1991–1992), V. Jarmašauskas (1992–1993), P. Virbickas (1993–1998), R. Kliučinskas (1998–2002), Virginijus Gečas (nuo 2002).

L: Pranciškus Eigminas Savigynos imtynių ABC Vilnius 1987; Mokykimės sambo Vilnius 1997 (liet, rusų, anglų k.); Remigijus Naužemys Ąžuolų giria: Stipriausi Lietuvos dziudo ir sambo imtynininkai Vilnius 1996.

Galerija